Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo antstolio Roberto Vaitkevičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje nr. 2-17644-713/2007 pagal antstolio Roberto Vaitkevičiaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. V., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

CK 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalys numato ne tik mirusiojo asmens teisių, bet ir turtinių pareigų perėjimą jo įpėdiniams. Palikimą priėmusio įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas reglamentuota CK 5.52 straipsnyje. Piniginė prievolė (bauda) nėra grynai asmeninė, nes ją gali įvykdyti skolininko įpėdinis (CK 6.1, 6.36, 6.128 straipsniai).

Prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, pakeičiant mirusįjį skolininką jo įstatymine įpėdine.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2004 m. vasario 1 d. nutarimu nr. 240084 A. V. buvo paskirta 30 Lt administracinė nuobauda už tai, kad jis perėjo gatvę neleistinoje vietoje ( ATPK 131 str. 1 d.). Vykdymo procesas dėl šios baudos išieškojimo pradėtas 2004 m. kovo 25 d. 2006 m. rugpjūčio 11 d. skolininkas mirė. 2007 m. sausio 4 d. jo sutuoktinei T. V. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turėtą turtą- ½ dalį buto. CK 5.52 straipsnis nustato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytu atvejus, todėl antstolis prašo konstatuoti skolininko pareigos sumokėti baudą perėjimą jo įpėdinei. Byloje sprendžiamas klausimas, ar paveldėtina iš administracinio akto atsiradusi piniginė prievolė valstybei. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju antstolio išieškoma neįvykdyta skolininko piniginė prievolė yra neatskiriamai susijusi su jo asmeniu, todėl jo procesinių teisių perėmimas vykdymo procese nėra galimas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1 straipsnis įtvirtina, kad administracinės teisės pagrindinis uždavinys yra saugoti Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teises ir laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus, nustatytą valdymo tvarką, valstybinę ir viešąją tvarką, stiprinti teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi LR Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei. Iš to kyla viena iš teisinės atsakomybės rūšių - administracinė atsakomybė. Šios atsakomybės atsiradimo pagrindas yra administracinis nusižengimas - priešingas teisei kaltas veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymas numato administracinę atsakomybę. Administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, taikoma administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat kad tiek pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Ji pasižymi ir prevenciniu poveikiu kitiems asmenims, tačiau konkrečiu atveju administracinė nuobauda yra sankcija pažeidimą padariusiam asmeniui. Nors iš minėto administracinio akto kilo civilinės teisinės pasekmės – nubaustojo asmens prievolė valstybei sumokėti piniginę baudą, nurodytasis administracinės atsakomybės pobūdis įgalina daryti išvadą, kad kaip sankcija už administracinį teisės pažeidimą ši prievolė yra neišvengiamai susijusi su nubaustojo asmeniu. Dėl šios priežasties asmeninė prievolė baigiasi, nubaustajam mirus ( CK 6.128 straipsnio pirmoji dalis).

Spręsdamas klausimą, apylinkės teismas teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės norams, todėl skundžiama nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.