- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- eI-4575-463/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- Z. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Valstybės žemės fondui
- Advokatai
- Gediminas Juknevičius
- Kategorijos
- 15.8Kiti su žemės teisiniais santykiais susiję klausimai
- 18.4.1Kaimo vietovėje esanti žemė
- 18.5.4Nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkūrimo sąlygos ir tvarka
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui Z. R. (Z. R.), jo atstovui advokatui Gediminui Juknevičiui, atsakovės atstovei Lilijai Krezub, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teismo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 48S-207-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai V. R.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai V. R., pasiūlant Z. R. neatlygintinai nuosavybėn perduodamus žemės sklypus, atsižvelgiant į V. R., mirusiai (duomenys neskelbtini), tenkančios buvusio savininko M. S. (M. S.) nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalies – 1,81 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), realią vertę, esančią atlyginimo metu.
Pareiškėjas nurodė, kad mirusioji V. R. turi teisę į 1,81 ha buvusio savininko M. S. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytos žemės. Kadangi visa žemė priskirta valstybės išperkamai, buvo pasiūlyta gauti sklypą laisvame žemės fonde Zujūnų seniūnijoje.
Pareiškėjas yra V. R. turto paveldėtojas, kadangi V. R. ir S. S. pareiškėjo naudai atsisakė nuosavybės teisių į V. R. tenkančią buvusio savininko M. S. nuosavybės teisių dalį.
Nuosavybės teisei V. R. atstatyti perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško, vandens telkinio sklypus, valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (tolia – ir VĮ Valstybės žemės fondas) matininkas M. M. 2016 m. liepos 22 d. parengė 0,2112 ha ploto miškų ūkio paskirties (rekreacinių miškų sklypai) žemės sklypo (toliau – Perduodamas sklypas Nr. 1) Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,6405 ha ploto miškų ūkio paskirties (rekreacinių miškų sklypai) žemės sklypo (toliau – Perduodamas sklypas Nr. 2) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste kartu perduodami sklypai), žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 48SK-1225(14.48.111) perduodami sklypai buvo suformuoti bei patvirtinti jų kadastro duomenys.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su perduodamais žemės sklypais argumentuodamas tuo, kad žemės sklypų vertė neatitinka buvusio savininko M. S. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vertės. Nurodė, kad nepasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo parodymo akte. Be to, pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 12 d. rašte išreiškė poziciją dėl perduodamų žemės sklypų atsisakymo. Pareiškėjo teigimu, atsakovė neatsižvelgė į jo poziciją ir prieš jo valią Sprendimu perdavė perduodamus sklypus.
Pareiškėjas, remdamasis 2017 m. liepos 10 d. UAB Colliers International Advisors, atestuoto nekilnojamojo turto vertintojo, konsultacine pažyma „Dėl vidutinės nekilnojamojo turto kainos“ (toliau – ir Pažyma), teigė, kad V. R. tenkančios buvusio savininko M. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalies – 1,81 ha žemės rinkos vertė, yra lygi mažiausiai 144 800 EUR, t. y. perduodamų sklypų rinkos vertė yra mažiausiai 23,583 karto mažesnė nei M. S. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalies – 1,81 ha žemės rinkos vertė.
Pareiškėjas akcentavo, kad perduodamų žemės sklypų, kaip miško ūkio paskirties, panaudojimo ūkinei veiklai galimybės yra labai mažos, palyginus su M. S. nuosavybės teisėmis valdytos žemės ūkio paskirties žemės panaudojimo ūkinei veiklai galimybėmis.
Pasak pareiškėjo, atsakovas neatsižvelgė į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę sprendimo priėmimo metu, pažeisdamas Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies nuostatas. M. S. valdyto turto vertė – 652 Eur (2 250 Lt) buvo nustatyta 2001 m. rugsėjo 28 d. išvadoje, t. y. daugiau kaip prieš penkiolika metų. Atsakovė žemės vertę nustatė vadovaudamasi tik Žemės įvertinimo metodika.
Taip pat pareiškėjas akcentavo, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. rašte ne tik atsisakė siūlomų žemės sklypų, bet ir atsakovei bei VĮ Valstybės žemės fondui pateikė reikalavimus pasiūlyti kitus pareiškėjo interesus tenkinančius žemės sklypus, tačiau į jį nebuvo atsakyta. Tokiais veiksmais atsakovė ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad V. R. įpėdiniai – pareiškėjas ir V. R. laisva valia pasirinko žemės sklypus, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, ir savo sutikimą išreiškė Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės teritorijoje 2013 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su VIII eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje (toliau – ir Žiniaraštis). Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 31 d. Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suformuoti žemės sklypai ir paženklinti. Pareiškėjas ir V. R. atsisakė pasirašyti ribų ženklinimo–parodymo akte bei pateikė pastabas. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius nustatė, kad pastabos yra nepagrįstos. Pabrėžė, kad teisės aktai nenustato galimybės pretendentams atsisakyti jiems suprojektuotų žemės sklypų.
Atsakovė akcentavo, kad žemės sklypų vertė nustatoma vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, o žemės vertės pagal realią vidutinę rinkos vertę teisės aktai nenustato. Atkūrimo įstatyme įtvirtinti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę principai įgyvendinti atkūrimo tvarkoje, kuri numato vertės apskaičiavimą tik pagal Žemės įvertinimo metodiką. Tokia tvarka yra taikoma už kaimo gyvenamojoje vietovėje išperkamus žemės sklypus.
Atsakovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pabrėžė, kad pagrįstai žemės vertė nustatyta vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybės žemės fondas prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad VĮ Valstybės žemės fondas su Tarnyba 2015 m. spalio 12 d. sudarė paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria remdamasi Tarnyba Valstybės žemės fondui pateikė paslaugų užsakymo aktą. Vadovaudamasis užsakymo aktu, Valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus specialistas M. M. parengė perduotinų žemės sklypų kadastro duomenų bylas.
VĮ Valstybės žemės fondas dėl atsakymo į 2016 m. rugpjūčio 12 d. rašą nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių, kuris nepateikė jokio atsakymo į minėtą raštą. Pabrėžė, kad raštas buvo adresuotas keliems adresatams, pirmuoju nurodyta Tarnyba, todėl ji ir turėjo pradėti administracinę procedūrą. VĮ Valstybės žemės fondas nėra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo raštą ir dėl jo priimti sprendimą. Valstybės žemės fondas yra sutartinių santykių šalis ir atsako tik už sutarties tinkamą įvykdymą bei žemės sklypų ženklinimo procedūrų laikymąsi. Teigė, kad nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Atsiliepimas
Valstybės žemės fondas 2017 m. spalio 10 d. teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje vertinama, ar teisėtas ir pagrįstas Tarnybos Sprendimas bei pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. R. mirė (duomenys neskelbtini).
Pagal Vilniaus rajono valstybinės notarinės kontoros paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą mirusiosios V. R. turtą lygiomis dalimis paveldėjo jos vaikai dukra S. S., ir sūnūs Z. R. bei V. R.. S. S. ir V. R. 2000 m. rugsėjo 25 d. notaro patvirtintu pareiškimu atsisakė nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusio M. S., o vėliau V. R., Z. R. naudai.
Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2000 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje Nr. 3447 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ nustatyta, kad mirusioji V. R. turi teisę į 1,81 ha buvusio savininko M. S. nuosavybės teisėmis Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) valdytos žemės.
Vilniaus apskrities Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja 2001 m. rugsėjo 28 d. išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 4874 nustatė, kad V. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,81 ha žemės, vertė – 2 250 Lt (651,65 Eur).
Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gegužės 27 d. protokole Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų VIII eiliškumo grupei, susirinkime, kuriame dalyvavo ir V. R. įpėdiniai Z. R. ir V. R., užfiksuota, kad V. R. įpėdiniai iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės pasirinko miškų ūkio paskirties žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). V. R. įpėdiniai savo pasirinkimą ir sutikimą su suprojektuotais žemės sklypais patvirtino pasirašydami Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės teritorijoje 2013 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su VIII eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. Susirinkimas buvo protokoluojamas. V. R. įpėdiniai, patvirtindami savo sutikimą dėl suprojektuotų žemės sklypų, pasirašė susirinkimo protokolo priede.
Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5203 „Dėl Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir juo suformuoti žemės sklypai, tarp jų ir V. R. suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pažymėti minėto įsakymo priedo Nr. 1 „Piliečių, kuriems rengiant Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašas“ eilės Nr. 168. Šis įsakymas buvo pakeistas Tarnybos 2016 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2258-(14.48.2) ir suprojektuotų žemės sklypų tikslinimo sąraše nurodyta, kad V. R. suprojektuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 0,255 ha ploto.
2016 m. liepos 14 d. buvo paženklintas žemės sklypas Nr. 2345-2, V. R. įpėdiniai Z. R. ir V. R. pasirašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. 2016 m. liepos 21 d. buvo paženklintas žemės sklypas Nr. 2345-1, V. R. įpėdiniai: Z. R. ir V. R. nepasirašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei pateikė savo pastabas dėl šio žemės sklypo.
VĮ Valstybės žemės fondas 2016 m. liepos 22 d. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktuose nustatė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertę 413 Eur ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertę – 239 Eur.
Pareiškėjas Z. R. ir V. R. „Dėl siūlomų žemės sklypų atsisakymo“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. rašte pareiškė, kad atsisako Žemės sklypų bei prašė pasiūlyti kitus jų teisėtus interesus atitinkančius žemės sklypus.
Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 48SD-1225-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ patvirtino žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis.
Tarnybos 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 48S-207-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai V. R.“ atkūrė nuosavybės teises V. R., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas skunde nesutinka su atsakovės Sprendimu ir teigia, kad atsakovė neišnagrinėjo pateiktų pareiškėjo pretenzijų, neproporcingai nustatė pasirinktų žemės sklypų vertę.
Dėl pareiškėjo pateikto 2016 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimo
Minėta, kad 2016 m. liepos 14 d. buvo paženklintas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), V. R. įpėdiniai Z. R. ir V. R. pasirašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, 2016 m. liepos 21 d. buvo paženklintas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), V. R. įpėdiniai (Z. R. ir V. R.) nepasirašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. 2017 m. rugpjūčio 12 d. jie pateikė pastabas Tarnybos Vilniaus rajono skyriui ir VĮ Valstybės žemės fondui, nurodydami, kad atsisako siūlomų žemės sklypų, kadangi jie neužtikrina jų pagrįstų teisėtų interesų bei prašė pasiūlyti kitus jų interesus užtikrinančius žemės sklypus.
Pareiškėjas teigia, kad nei atsakovas, nei VĮ Valstybės žemės fondas pateiktų pastabų neišnagrinėjo ir atsakymo nepateikė.
Atsakovės atstovė atsiliepime ir teismo posėdyje teigė, kad Tarnybos specialistai įvertino pareiškėjo pastabas ir jas pripažino nepagrįstomis.
Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. vasario 1 d.) 105 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai vykdomi ir asmenų, kurie kviečiami į šių žemės sklypų ženklinimą, gautos pastabos nagrinėjamos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir šios Metodikos nustatyta tvarka. Pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) ir pretendentui registruotu laišku ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo išsiunčia paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijas ir praneša, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto ir žemės sklypo plano kopijų gavimo. Projekto autorius apie žemės sklypo paženklinimą nedalyvaujant pretendentui arba jam nesutinkant informuoja žemėtvarkos skyrių (Metodikos 106 punktas). Jeigu pretendentas per šios Metodikos 106 punkte nustatytą terminą pateikia pastabas dėl valstybės lėšomis paženklinto žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, žemėtvarkos skyrius kartu su projekto autoriumi jas išnagrinėja ir priima sprendimą dėl jų pagrįstumo. Kai pastabos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius nurodo projekto autoriui patikslinti žemės sklypo ribas ir (ar) parengtus dokumentus, dėl kurių pareikštos pagrįstos pastabos. Kai pastabos atmetamos, žemėtvarkos skyrius paveda projekto autoriui parengti paženklinto žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Apie priimtą sprendimą žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pastabų gavimo informuoja pretendentą (107 punktas).
Taigi, įvertinus minėtas Metodikos nuostatas, matyti, kad pareiškėjas galėjo teikti pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto bei žemės sklypo plano, tačiau 2016 m. rugpjūčio 12 d. pareiškime pareiškėjas tokių pretenzijų nereiškė, o atsisakė siūlomų žemės sklypų bei prašė pasiūlyti kitus žemės sklypus.
Teismo vertinimu, Tarnyba, nors ir nepateikė rašytinių duomenų dėl pastabų išnagrinėjimo, tačiau pavedusi atlikti parengto žemės sklypo kadastro duomenų bylos suformavimą, nepažeidė Metodikos 108 punkto nuostatų. Pažymėtina, kad šiame nuosavybės teisių atkūrimo etape pareiškėjas pateikė pastabas ne dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto bei žemės sklypo plano, o pateikė nesutikimą dėl paties pasirinktų žemės sklypų. Todėl teismas atsakovės padarytą pažeidimą pripažįsta formaliu procedūriniu pažeidimu, kuris neturėjo esminės įtakos tolesniems Metodikos septintame skirsnyje „Žemėtvarkos projekto įgyvendinimo tvarka“ nustatytiems procedūriniams veiksmams atlikti bei nuosavybės teisių atkūrimo procedūros objektyvumui.
Akcentuotina, kad esminė aplinkybė, kuri lėmė žemės sklypų suteikimą – paties pareiškėjo sutikimas ir pasirinkimas nurodytų žemės sklypų.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. gegužės 27 d. protokole Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų VIII eiliškumo grupei, susirinkime dalyvavęs pareiškėjas iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės pasirinko miškų ūkio paskirties žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tai pasirašytinai užfiksuota Žiniaraštyje bei susirinkimo protokolo priede. Jokių pretenzijų ar pastabų tuo metu pareiškėjas neišreiškė.
Teismo vertinimu, pareiškėjas, kaip V. R. įpėdinis, laisva valia pasirinko žemės sklypus, į kuriuos ginčijamu Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, ir savo sutikimą išreiškė raštu. Tokias aplinkybes pareiškėjas patvirtino ir teismo posėdyje. Pagal Metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d.) 37 punktą, pretendentų sutikimas su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta įforminamas parašu Žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. Minėtame punkte buvo nustatyta, kad kai aptariant projektuojamo žemės sklypo ribas ir vietą pretendentas nesutinka su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta, projekto autorius surašo aktą, kuriame nurodo priežastis, dėl kurių pretendentas nesutiko su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta bei pateikia savo išvadas. Taigi, būtent šiame etape pareiškėjas turėjo teisę nesutikti su pasirinktų žemės sklypų vieta ir prašyti pasiūlyti suteikti kitus žemės sklypus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šiame etape būtų pareiškęs pastabas ar pretenzijas dėl pasirinktų žemės sklypų vietos, jų paskirties. Minėta, kad pareiškėjas savo pasirinkimą patvirtino parašu Žiniaraštyje bei protokolo priede. Konstatuotina, kad esminė aplinkybė, jog pareiškėjas žemės sklypus pasirinko ir vėliau savo valios negalėjo keisti. Remiantis minėtais Metodikos 105–107 punktais, pareiškėjas turėjo teisę pateikti pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto bei žemės sklypo plano, tačiau šiame etape jis negalėjo atsisakyti siūlomų žemės sklypų, kuriuos pats pasirinko. Taigi, patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą vykdomas šiame žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas ir žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimas (Metodikos 100–105 punktai). Šiuo atveju pareiškėjas, kaip pretendentas, neturėjo galimybės atsisakyti suprojektuotų žemės sklypų, kuriuos jis pats pasirinko. Be to, pareiškėjas neginčijo ir patvirtinto žemėtvarkos bei jo patikslinto projekto. Pareiškėjo argumentai, kad jis nesuprato, jog pasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodyme akte, nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių dėl pasirinktų žemės sklypų. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jis negalėjo apžiūrėti žemės sklypų ir įsitikinti jų verte, negali paneigti, kad būtent paties pareiškėjo elgesys ir sukėlė jam teisines pasekmes.
Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Tarnybos padarytas formalus pažeidimas nelaikytinas esminiu, esant neginčytinai nustatytoms aplinkybėms, jog pats pareiškėjas pasirinko žemės sklypus, todėl Tarnybos veiksmai, kaip visuma, pripažįstami teisėtais, atkuriant nuosavybės teises V. R..
Dėl žemės sklypų vertės
Pareiškėjas teigia, kad žemės sklypų rinkos vertė neatitinka M. S. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vertės. Atsakovė nepagrįstai vadovavosi Žemės įvertinimo metodika, rėmėsi 2001 m. Išvadoje nustatyta verte.
Piliečiams nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriamos grąžinant žemę, mišką, vandens telkinį natūra, o už žemę, mišką ir vandens telkinius, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 ir 13 straipsnių nuostatas priskirtus valstybės išperkamai žemei, miškui ar vandens telkiniui valstybė jiems atlygina Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytais būdais. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atlyginant už negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, (toliau – Atkūrimo tvarka) 81 punkte nustatyta, kad atlyginant už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė) apskaičiuojamas vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“.
Vadovaujantis ŽRĮ 10 straipsnio 1 dalimi ir 19 straipsnio 5 dalimi, asmenims atkuriant nuosavybės teises į žemę nuosavybėn neatlygintinai suteikiami lygiaverčiai žemės sklypai yra formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kuriuose nustatomi šių žemės sklypų plotai ir ribos, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos, suprojektuojami privažiavimai. Atkūrimo tvarkos 30 punkte nustatyta, kad piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis ŽRĮ 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.
Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo vertė ir suteikiamų neatlygintinai lygiaverčių žemės sklypų vertė nustatoma vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Minėtu nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Žemės įvertinimo metodika ir Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika. Priklausomai nuo žemės priskirtinumo kaimo ar miesto vietovei, taikytinos skirtingos anksčiau nurodytos metodikos. Minėto nutarimo 2.1 ir 4.2 papunkčiuose nustatyta kokiais atvejais šios metodikos taikomos, t. y. Žemės įvertinimo metodika taikoma apskaičiuojant valstybės išperkamų turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių vertę, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai kitoje vietoje (išskyrus šio nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose nurodytus atvejus; 2.1.4 papunktis); o valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika taikoma apskaičiuojant miestų teritorijoms priskirtos žemės vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės ar miškų ūkio paskirties žemė kaimo vietovėje (4.2.2 papunktis).
Pareiškėjas skundą grindė Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką įgyvendina ne Žemės įvertinimo metodika, o minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika.
Teismo vertinimu, atlyginimas už kaimo gyvenamojoje vietovėje apskaičiuojamas remiantis ne anksčiau minėta metodika, o pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ir ją įgyvendinančią Žemės įvertinimo metodiką. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-3804/2011.
V. R. nuosavybės teisės atkurtos remiantis 2001 m. rugsėjo 28 d. išvada dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje konstatuota, kad V. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,81 ha žemės, kuri priskirtina valstybės išperkamai žemei. Šios išvados pareiškėjas neginčijo.
Žemės įvertinimo metodikos 2.4 punkte nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė apskaičiuojama užpildant nustatytą formą (šios metodikos 9 priedas). VĮ Valstybės žemės fondo matininkas pagal Žemės įvertinimo metodikos 9 priedą 2016 m. liepos 22 d. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktuose pateikė apskaičiavimus dėl viso žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertės (413 Eur) ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vertės (239 Eur). Minėti žemės sklypų vertės apskaičiavimo aktai yra sudėtinė kadastro duomenų bylos dalis. Pareiškėjas neginčijo atsakovės 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 48SK-125(14.48.111), kuriuo ir buvo suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti jų kadastro duomenys.
Teismo vertinimu, žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vertės apskaičiavimai atitinka Žemės įvertinimo metodikoje nustatytus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas konkrečios žemės sklypų vertės apskaičiavimo pagal Žemės įvertinimo metodiką neginčijo, o savo argumentus siejo su tuo, kad perduodamų žemės sklypų vertė neatitinka M. S. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo rinkos vertės.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teismų praktiką yra konstatavęs, kad atlyginimas už neteisėtai nusavintą asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtą gali būti gerokai mažesnis nei šio turto rinkos vertė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-891-525/2017), kurioje pažymėta, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, dėl Metodikos atitikties Konstitucijai ir Atkūrimo įstatymui bei nurodęs, kad atlyginimo už negrąžinamą žemę dydis nesietinas su šios žemės dabartine rinkos kaina (1994 m. gegužės 27 d., 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 3 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Ginčui aktualia žemės vertės nustatymo tvarka Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad valstybės institucijos, pagrįstai nustato žemės vertę pagal Žemės įvertinimo metodiką (2014 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-948/2014, 2015-10-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1537-525/2015).
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog perduodamų žemės sklypų vertė turi atitikti rinkos vertę, laikytini nepagrįstais. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo pateikta Pažyma dėl perduodamų žemės sklypų rinkos vertės yra teisiškai nereikšminga ir nepaneigia atsakovės nustatytų žemės sklypų vertės, remiantis Žemės įvertimo metodikoje nustatyta tvarka. Minėta, kad pareiškėjui apie 2001 m. rugsėjo 28 d. išvadą Nr. 4874 buvo žinoma, jis jos neginčijo, todėl, teismo vertinimu, atlikus perduotų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nebegali būti kvestionuojama M. S. valdyto žemės sklypo vertės nustatymas. Būtent šios išvados pagrindu V. R. atkurtos nuosavybės teisės ir pareiškėjas pats pasirinko perduodamus žemės sklypus.
Taigi, teisės aktai negarantuoja teisės į visišką kompensaciją už neteisėtai nusavintą turtą, atlyginimas už neteisėtai nusavintą asmeniui nuosavybės teise priklausiusį turtą gali būti gerokai mažesnis nei šio turto rinkos vertė.
Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo jo naikinti.
Nepanaikinus Sprendimo negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti pareiškėjo skunde nurodytus veiksmus, t. y. įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajai V. R., pasiūlant Z. R. neatlygintinai nuosavybėn perduodamus žemės sklypus, atsižvelgiant į V. R., mirusiai (duomenys neskelbtini), tenkančios buvusio savininko M. S. (M. S.) nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalies – 1,81 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), realią vertę, esančią atlyginimo metu. Pripažinus ginčijamą Sprendimą teisėtu, atsakovė negali būti įpareigota priimti naują sprendimą.
Atsižvelgus į anksčiau šiame sprendime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Z. R. (Z. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.