Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-376/09

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2009 m. gegužes 12 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo N. C., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

- N. C. nuteistas pagal BK 286 str. laisves atemimu 6 (šešiems) menesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 d. bausmes subendrintos visiškai sudedant ir paskirta subendrinta bausme - laisves atemimas 6 (šešiems) menesiams ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, laisves atemimo bausme atliekant pataisos namuose;

- J. K. nuteistas pagal BK 286 str. laisves atemimu 6 (šešiems) menesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d. bausme subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2006-06-01 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutine subendrinta bausme - laisves atemimas 10 (dešimciai) menesiu, bausme atliekant pataisos namuose, panaikinimo.

Šiuo nuosprendžiu patenkinti nukentejusiuju V. D. ir A. D. civiliniai ieškiniai ir priteista solidariai iš N. C. ir J. K. 6000 (šeši tukstanciai) litu neturtinei žalai atlyginti kiekvienam nukentejusiajam.

Aprašomoji dalis

nustate:

N. C. ir J. K. nuteisti už tai, kad panaudodami fizini smurta, pasipriešino ir ižeide viešojo administravimo funkcijas atliekancius policijos pareigunus, o butent:

jie, 2008 m. liepos 7 d., apie 18.50 val., Vilniaus r., Pagiriu sen., Pagiriu k., budami apsvaige nuo alkoholio, Vilniaus rajono policijos komisariatui priklausanciame tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdami kartu, tuo metu, kai Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Vaidotu policijos nuovados tyrejas V. D. ir Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Vaidotu policijos nuovados vyresnysis patrulis A. D., juos veže i Vilniaus rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyri itariant padarius administracinius teises pažeidimus, jie policijos pareigunu reikalavo juos paleisti, grasino sumušti policijos pareigunus bei sugadinti policijos tarnybini automobili. Policijos pareigunams atsisakius juos paleisti, jie, budami su antrankiais užsegtais ant ranku iš priekio, bande pabegti iš tarnybinio automobilio pro langa, jega stengesi atidaryti duris bei panaudoje prieš policijos pareigunus fizini smurta, kumšciais sudave tyrejui V. D.: J. K. ne mažiau 5 kartus per rankas, N. C. – ne mažiau 3 kartus, bendrais veiksmais padarydami V. D. poodines kraujosruvas dešines alkunes, kairio dilbio srityse, t. y. nežymu sveikatos sutrikdyma, po to kumšciais sudave vairuojanciam tarnybini automobili vyresniajam patruliui A. D.: J. K. - ne mažiau 3 kartus per rankas, N. C. – ne mažiau 2 kartus, bendrais veiksmais padarydami A. D. odos nubrozdinimus dešineje rankoje, t. y. nežymu sveikatos sutrikdyma. Tesdami neteiseta veika, J. K. ir N. C. nepakluso Vilniaus rajono policijos komisariato pareigunu teisetiems reikalavimams nustoti priešintis, toliau priešinosi, ižeidinejo necenzuriniais žodžiais, kojomis sparde tarnybinio automobilio priekines sedynes, apspjaude automobilio salona.

Be to, N. C. nuteistas už tai, kad sugadino nedideles vertes svetima turta, o butent:

jis, 2008 m. liepos 7 d., apie 22 val., Vilniaus rajono policijos komisariate, esanciame Vilniuje, H. Manto g. 4, budamas apsvaiges nuo alkoholio, Operatyvaus valdymo poskyryje, tycia, galva sudauže iejimo duru stikla 178,50 Lt vertes, tuo sugadino Vilniaus rajono policijos komisariatui priklausanti 178,50 Lt vertes turta.

BK 41 str. numato, kad bausme yra valstybes poveikio priemone, kurios paskirtis sulaikyti asmeni nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti ji už padaryta nusikaltima, atimti ar apriboti galimybe daryti naujus nusikaltimus, paveikti asmeni, kad jis ateityje laikytusi istatymu bei užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. LAT Senato nutarime Nr. 23 „Del teismu praktikos taikant bendruosius bausmiu skyrimo pradmenis“ bei BK 54 str. numatyta, kad skirdami bausme, teismai, vadovaudamiesi teisine samone, turi atsižvelgti i padaryto nusikaltimo pobudi, pavojingumo laipsni, kaltininko asmenybe ir i bylos aplinkybes, lengvinancias ar sunkinancias kaltininko atsakomybe.

Vadovaudamasis teisine samone, teismas turi tinkamai pritaikyti istatyma konkreciam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausme butu teisinga ir, kad butu pasiekti bausmes tikslai. Parinkdamas jam realia laisves atemimo bausme, teismas neatsižvelge i kai kurias aplinkybes, turejusias itakos bausmes paskyrimui. Nuosprendyje liko neaptarta ir neivertinta jo darbine veikla, kuri turi reikšmes skiriant bausme. Jis dirba UAB „Martono taksi“ vairuotoju ir turi legalu pragyvenimo šaltini, moka valstybes nustatytus mokescius. Atlikdamas paskirta realia laisves atemimo bausme, praras darbo vieta, o valstybe neteks iš jo pajamu išskaitomu mokesciu ir tures dar viena bedarbi, nes UAB „Martono taksi“, kurioje iki šiol dirba, išsaugoti jo darbo vieta 6 men. netikslinga. BK 286 str. numato alternatyvias bausmes - viešuosius darbus, bauda, o BK 187 str. 3 d. be jau minetu bausmiu numato dar ir laisves apribojima. Esant sunkiai ekonominei situacijai valstybeje, remiantis teisingumo ir protingumo principais, buvo visos salygos ir pagrindai paskirti jam bauda ar kita su laisves atemimu nesusijusia bausme, numatyta jam inkriminuotu nusikaltimu sankcijose.

LAT Senato nutarimas Nr. 23 „Del teismu praktikos taikant bendruosius bausmiu skyrimo pradmenis“ nurodo, kad kaltininko asmenybes ivertinimas yra svarbi teisingos bausmes parinkimo salyga ir ipareigoja teismus atkreipti demesi i kaltininko asmenybes požymius iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai, polinkis i girtavima ar narkotiku vartojima, vertybines orientacijas, požiuri i darba, charakteristikas ir pan.), nusikaltimo padarymo metu nusikaltimo padarymo budas, naudoti irankiai ar priemones, kilusiu pasekmiu sunkumas, nusikaltimo tikslas, motyvas ir pan.) bei po nusikaltimo padarymo (pozicija del kaltinimo, prisipažinimas, gailejimasis, atsiprašymas, žalos atlyginimas ir pan.). Kaip matyti, del jam inkriminuotu nusikalstamu veiku savo kalte jis pripažino pilnai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, o ne del surinktu irodymu, atsipraše nukentejusiuju, atlygino padaryta žala. Šios aplinkybes rodo, kad savo veiksmus pasmerke ir ateityje stengsis nepažeidineti istatymu.

Pagal BK 61 str. teismas turi tinkamai nustatyti visas kaltininko atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes, ivertinti kiekvienos aplinkybes reikšme bei motyvuotai parinkti bausmes ruši ir jos dydi. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausme, nuosprendyje nurode, kad jo atsakomybe lengvina tai, jog jis prisipažino padares nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o sunkina atsakomybe tai, kad nusikalto budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos jo elgesiui. Taip pat teismas tik formaliai nurode, kad skirdamas bausme atsižvelgia kokiai kategorijai nusikaltimu priskiriamos jam inkriminuotos veikos, kokia kaltes forma veikdamas jas padare, nukentejusiesiems padaryta sveikatos sutrikdymo sunkuma, taip pat i nusikalstamu veiku padarymo aplinkybes, jo asmenybe (nurode tik tai, jog yra teistas, teistumas neišnykes, baustas administracine tvarka). Tuo tarpu teismas neivertino, jog jis atlygino padaryta žala, ka BK 59 str. 1 d. 3 p. priskiria prie atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu.

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio sunkina jo atsakomybe, nes turejo itakos jo elgesiui. Individualizuojant bausme, visoms nustatytoms lengvinancioms ir sunkinancioms atsakomybe aplinkybems turi buti skiriama vienoda teisine reikšme, ne vienai iš šiu aplinkybiu neturi buti suteikiama išskirtine dominuojanti reikšme. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai matosi, jog teismas suteike išskirtine reikšme jo atsakomybe sunkinanciai aplinkybei, kas turejo itakos paskiriant realia laisves atemimo bausme.

Pagal AT Senato nutarima Nr. 40 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ nuosprendyje teismas turi nurodyti bausmes skyrimo motyvus, o motyvuodamas konkrecia bausme, teismas turi aprašyti byloje nustatytas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, ivertindamas kiekvienos iš ju reikšme ir nurodyti, kurios ir kaip nulemia bausmes ruši ir dydi. Deja, skundžiamame nuosprendyje teismas šios nuostatos nepaise ir nenurode motyvu, kuriais remiantis nusprende paskirti jam realia laisves atemimo bausme.

BK 75 str. numato galimybe atideti paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma, jei asmuo nuteisiamas už viena ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiau kaip 3 metams, jei teismas nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus laisves atemimo. Vadinasi, bausmes vykdymo atidejimo taikymas galimas padarius ne bet kuri, o mažesnio pavojingumo laipsnio nusikaltima. Taigi padarytos veikos pavojingumo pobudis ir laipsnis pagal baudžiamaji istatyma turi lemiama reikšme, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausima. Jo padarytos veikos priskiriamos prie mažiausiai pavojingu, t.y. nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo. Pagrindo manyti, kad bausmes tikslai nebus pasiekti be realaus laisves atemimo, nebuvo, kadangi, nors jis yra praeityje teistas, taciau paskutini karta 2006-04-16, t.y. prieš daugiau kaip du metus iki inkriminuotu veiku padarymo. Apie galimybe jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmes vykdyma jam atideti teismas nuosprendyje nepasisake.

Budamas anksciau teistas, jis stengesi daugiau nebenusikalsti ir nenusikalto, dirba ir kartu mokosi, gyvena su sužadetine V. M., kuri gali patvirtinti, kad jis pasitaise ir yra doros kelyje. Iš SEB banko jis paeme kredita, iš kurio atremontavo buta, esanti Baltosios Vokes g. 43-1, kuriame jie gyvena, nes nori sukurti šeima. Nubaudus ji, jis negales bankui gražinti kredito.

Vilniaus rajono apylinkes teismas visiškai nepagristai priteise iš jo V. D. ir A. D. neturtinei - moralinei žalai atlyginti po 6000 Lt. Del jo kaltes V. D. ir A. D. jokios neturtines žalos nepatyre, jis netrukde jiems vykdyti ju pareigas N. C. atžvilgiu, o jo atžvilgiu, šie pareigunai patys pažeide istatymus, neteisetai ji veždami i policijos komisariata ir uždedami antrankius. Teismas neivertino ir nesiaiškino aplinkybes, kad šiems pareigunams už tarnyboje patirtus nuo N. C. sužalojimus privalo atlyginti draudimo bendrove, kur juos apdraude darbdavys, o taip pat darbdavys - pareigunai dirba padidinto pavojaus darba. Teismas nuosprendyje visiškai nepagristai nurode, kad V. D. ir A. D. buvo pažeminti koleges akivaizdoje. Jokia ju kolege teisme to nepatvirtino. Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-01-29 nuosprendžio išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu ir netinkamai išspresti civiliniu ieškiniu klausimai.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistuju gynejai praše tenkinti nuteistuju apeliacinius skundus, prokuroras – atmesti.

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo ir neteisingai paskirtos bausmes (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmes ruši bei nustatydamas bausmes trukme, iš esmes teisetai ir pagristai atsižvelge i N. C. padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni ir pobudi, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams, i ju padarymo aplinkybes, kaltes forma – tiesiogine tycia, nukentejusiuju sužalojimu sunkuma, taciau neteisingai vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 d. pagrindu paskyre nuteistajam subendrinta bausme, nes jo ivykdytos nusikalstamos veikos pagal BK 10 str. yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamu veiku rušims, todel sutinkamai su BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatomis turejo buti taikomas bausmiu apemimas. Butent toki bausmiu, paskirtu už baudžiamaji nusižengima (BK 10 str.) ir nesunku nusikaltima (BK 11 str. 3 d.), subendrinimo principa nustate Lietuvos Aukšciausias Teismas, 2007-02-06 nutartyje (baudžiamoji byloja Nr. 2K-75/2007, nutarties 3 lapas), nurodes, kad „Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas labai skiriasi pagal pavojinguma ir priskiriami skirtingoms nusikalstamu veiku rušims (BK 10 straipsnis), todel už baudžiamuosius nusižengimus paskirtos bausmes pirmiausia turejo buti subendrintos su už nusikaltima paskirta bausme apimties budu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas)“. Pirmos instancijos teismas teisingai atsižvelge i kaltinamojo asmenybe, kuris nukentejusiuju atsipraše, taciau neteisingai nustate, kad kaltinamasis turi 4 neišnykusius ir nepanaikintus teistumus bei 11 kartu yra baustas administracine tvarka. Pažymetina, kad teistumas pagal 1998-07-14 Vilniaus rajono apylinkes teismo nuosprendi yra išnykes, o nusikaltimo padarymo metu N. C. turejo tik viena galiojancia administracine nuobauda. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismo padarytas paviršutiniškas nuteistojo asmenybes charakterizuojancios medžiagos vertinimas, atsižvelgiant i netinkama baudžiamojo istatymo taikyma skiriant subendrinta bausme, turejo itakos tam, kad teismas net nesvarste galimybes taikyti N. C. atžvilgiu BK 75 str. Teismas atsižvelge tiek i lengvinancia atsakomybe aplinkybe, kad N. C. prisipažino padares nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tiek ir i sunkinancia atsakomybe aplinkybe, kad jis nusikalto budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos jo elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taciau pirmos instancijos teismas neivertino, kad nuteistasis geranoriškai atlygino padaryta turtine žala, kas taipogi lengvina jo atsakomybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.), yra darbingas asmuo, turi pastovu darba, kur yra charakterizuojamas teigiamai. Visos išvardintos aplinkybes byloja apie tai, kad N. C. visumoje nera asocialus asmuo, nes pilnumoje suvoke savo neteisetus veiksmus, nuoširdžiai gailisi, nukentejusiuju atsipraše, geranoriškai atlygino padaryta turtine žala, todel kolegijos nuomone, sutinkamai su BK 75 str. nuostatomis atidejus bausmes vykdyma ir paskyrus jam atitinkama ipareigojima, bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo.

Nuteistasis N. C. nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria buvo priteista neturtine žala nukentejusiesiems po 6000 Lt kiekvienam. Nurodo, kad teismas neatkreipe demesio, jog nukentejusieji yra policijos pareigunai, kuriu kasdieninis darbas yra susijes su padidinta rizika, taip pat teismas nesiaiškino N. C. turtines padeties ir gaunamu pajamu, kas galejo itakoti padarytos neturtines žalos dydi. Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelges i tai, kad nukentejusiesiems (policijos pareigunams, einantiems tarnybines pareigas) buvo padaryti kuno sužalojimai, teisetai ir pagristai priteise jiems 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nors nukentejusieji yra policijos pareigunai ir ju kasdieninis darbas yra susijes su padidinta rizika, taciau tai nereiškia, kad vien del šios priežasties jiems negaletu buti priteisiamas patirtos neturtines žalos atlyginimas.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija ir kita, teismo ivertinta pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtines žalos dydi, tinkamai ivertino visas aplinkybes, turincias reikšmes šiam klausimui spresti, konstatavo, kad neturtines žalos dydi nuleme nukentejusiuju patirti kuno sužalojimai. Kolegija sprendžia, kad priteista iš N. C. 6000 Lt neturtine žala nukentejusiesiems (kiekvienam po 3000 Lt) nera pernelyg didele, todel nera pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tokio dydžio neturtine žala, nepagristai neatsižvelge i N. C., kuris yra darbingas ir dirba, turtine padeti.

Nukentejusieji nepaisant to, ar jiems darbdavys ar draudimo imone išmokejo (ar turejo išmoketi) draudimo išmoka už ju patirtus sužalojimus, turi teise i neturtines žalos atlyginima tiesiogiai iš nuteistuju, todel abieju nuteistuju argumentai, kad policijos pareigunams negalejo buti priteisiama iš nuteistuju neturtines žalos atlyginimui, laikytini visiškai nepagristais, todel atmestini.

Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo ir neteisingai paskirtos bausmes.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., -

nusprende:

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendi pakeisti:

Pakeisti N. C. skirtos subendrintos bausmes bendrinimo pagrinda: Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. subendrinti pagal BK 286 str. ir BK 187 str. 3 d. skirtas bausmes griežtesne bausme apimant švelnesne ir subendrinta bausme N. C. skirti laisves atemima 6 (šešiems) menesiams.

Pritaikius BK 75 str. paskirtos N. C. laisves atemimo bausmes vykdyma atideti 3 (trims) metams, ipareigojant ji be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Pritaikius BK 75 str. paskirtos J. K. laisves atemimo bausmes vykdyma atideti 3 (trims) metams, ipareigojant ji be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Likusioje dalyje Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendi palikti nepakeista.