Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-188-508/2013

Teisėja: J. Sungailaitė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00186-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2013 m. vasario 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Evaldo Gražio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam R. D., gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. 75 MGL (9750 Lt) bauda; pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) bauda; pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 50 MGL (6500 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 75 MGL (9750 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad antspaudą, priklausantį UAB „X“, kurį 2011 m. žiemos laike D. D. buvo palikusi UAB „X“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), gabeno iš Kauno į Šakius ir panaudojo, tai yra 2012 m. kovo 29 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), surašė netikrą dokumentą, tai yra medienos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su melagingais rekvizitais ir A. G prisistatydamas svetimu vardu, tai yra R. D., melagingai teigdamas, kad jis yra UAB „X“ direktorius, ant sutarties uždėjo neteisėtai naudojamą antspaudą, priklausantį UAB „X“, iš anksto žinodamas, jog nesumokės visos pinigų sumos, sutarė nupirkti medienos už 6700 Lt sumą, tada pasikrovė 20,5 m³ pušų rąstų ir 19 m³ beržų rąstų į miškovežį ir sumokėjęs 1000 Lt vietoje bei pažadėjo 5700 Lt sumokėti vėliau, dviejų savaičių laikotarpyje, bet jų nesumokėjo, tokiu būdu neatsiskaitydamas už įgytą medieną apgaule įgijo 5700 Lt ir tuo padarė A. G. 5700 Lt turtinę žalą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo R. D. padarytas nusikalstamas veikas ir teisingai paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas vadovaujasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir Bendrosios dalies normų reikalavimais. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas įtvirtintas BK 54 straipsnyje, kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. D., atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, dirbantis, skyrė jam už kiekvieną inkriminuotą nusikaltimą įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – baudą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantas bausmės rūšies neginčija, nesutinka tik su paskirtosios bausmės dydžiu, atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam R. D. paskirtos bausmės (baudos) dydį, į pastarojo asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai yra, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), o taip pat į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgė bei įvertino. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų, be minėtųjų aplinkybių pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis išlaiko nepilnametį vaiką, ir esant tokiai aplinkybių visumai, pagrįstai nuteistajam R. D. už kiekvieną jam inkriminuotą nusikaltimą skyrė ženkliai mažesnę negu BK 47 str. 3 d. numatyti baudos vidurkiai bausmę (baudą). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtoji galutinė subendrinta bausmė, kuri nustatyta taikant BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatas ir bausmių apėmimo būdą, taip pat yra teisinga, laikyti ją aiškiai per griežta nėra įstatyminio pagrindo, juolab, kad ši bausmė (75 MGL dydžio bauda) netgi nesudaro dviem kartais didesnio nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydžio.

Įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam R. D. tiek už kiekvieną jam inkriminuotų nusikalstamų veikų paskirtos bausmės, tiek ir galutinė subendrinta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas teismo neįpareigoja skirti nuteistajam prokuroro ar kaltinamojo prašomą bausmę. Taigi, nors valstybinis kaltintojas šiuo atveju pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje prašė nuteistajam R. D. už kiekvieną iš jam inkriminuotų nusikaltimų skirti mažesnes baudas, o taip pat nustatyti ir mažesnę galutinę subendrintą bausmę (40 MGL), tai minėtos teismo išvados nepaneigia.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai motyvavo paskirtų baudų dydžius, jog BK 47str. 3d. nustatytų baudų dydžiai už nusikalstamas veikas nuo 2011-04-28 ženkliai padidėjo, todėl pagrįstai taikyta 2011 m. balandžio 21 d. Nr. XI-1350 redakcija.

Kitos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, tai yra, kad jis charakterizuojamas teigiamai, turi įsiskolinimų kreditoriams, moka išlaikymą dukrai, gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, taip pat nesudaro pagrindo sumažinti nuteistajam paskirtąją bausmę.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.