- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- I-1411-505/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui E. S., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimų vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4-5) nurodė, jog jis nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki skundo padavimo dienos yra gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL, Ligoninė). Teigė, jog LAVL nėra įrengtos rūkymo vietos už stacionarių sklypo teritorijų, taip pat LAVL parduotuvėje negalima už savo asmenines lėšas įsigyti tabako, jo gaminių ar pakaitalų (elektroninių cigarečių), draudžiama turėti žiebtuvėlius ir degtukus. Pareiškėjas minėjo, jog jis yra rūkantis 22 metus, o negalint rūkyti, jį kankina abstinencija nuo nikotino, patiria didelį emocinį stresą, jaučiasi diskriminuojamas, ribojama jo pasirinkimo teisė. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 8-10).
Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas į LAVL atvyko 2016 m. gruodžio 7 d. dėl įtariamos plaučių tuberkuliozės. pareiškėjas Ligoninėje laisvės atėmimo bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis. Gydymosi ligoninėje laikotarpiu pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo šios pataisos įstaigos režimą, todėl už pasikartojantį grubų elgesį, necenzūrinių žodžių vartojimą bei nurodymų nevykdymą nuo 2017 m. kovo 16 d. jam paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas šešiems mėnesiams,
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau - TKĮ) 19 straipsnio 1 dalis numato, jog draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) visose sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose. Ligoninė yra asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti pataisos įstaiga, todėl privalo vykdyti TKĮ reikalavimus ir užtikrinti, kad įstaigoje draudimo rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) būtų laikomasi. Užrašai ir ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti yra iškabinti visose ligoninės bendro naudojimo patalpose matomose vietose.
LAVL direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl tabako gaminių vartojimo bei įsinešimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę draudimo“ nustatyta, kad asmenims draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) ligoninėje ir jos teritorijoje, taip pat draudžiama įsinešti bei turėti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose šios įstaigos teritorijose, kuriose laikomi nuteistieji ir suimtieji. Paaiškino, kad su šiuo įsakymu ligoninės darbuotojai yra supažindinti tinkamai ir griežtai laikosi jame nustatytų draudimų.
Informavo, kad pareiškėjas į ligoninės gydytojus specialistus dėl emocinės būklės pablogėjimo nesikreipė. Ligoninės duomenimis, pareiškėjas 2016 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo gydytoją psichiatrą. Konsultacijos metu pareiškėjas paaiškino, kad maždaug nuo 20 metų amžiaus vartojo narkotinę medžiagą „žolės“, skundėsi nerimo jausmu.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad ligoninės darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. LVAT 2007 m. lapkričio 20 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. A11-1064/2007) pažymėjo, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė už žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (ligoninės) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Pareiškėjui, atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žinoma (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 74 str. 1 d.). Jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų LAVL veiksmų, neįrengiant rūkymo vietų, nesuteikiant galimybės už savo asmenines lėšas įsigyti tabako, jo gaminių ar pakaitalų (elektroninių cigarečių), draudimo turėti žiebtuvėlius ir degtukus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).
Pareiškėjas skunde teigia, jog LAVL nėra įrengtos rūkymo vietos už stacionarių sklypo teritorijų, taip pat LAVL parduotuvėje negalima už savo asmenines lėšas įsigyti tabako, jo gaminių ar pakaitalų (elektroninių cigarečių), draudžiama turėti žiebtuvėlius ir degtukus, tačiau administracijos pareigūnai galėjo rūkyti.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į LAVL atvyko 2016 m. gruodžio 1 d. (b. l. 12, 15). Per bausmės atlikimo laikotarpį pareiškėjas vidaus tvarkos taisykles pažeidė 20 kartų, drausmine tvarka baustas 20 kartų, bausmę atlieka drausmės grupės laikymo sąlygomis (b. l. 12, 13-14).
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad: Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama: visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialines priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas būtų organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, visų pirma, yra gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 1 punktu, Ligoninės paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Taigi šiuo atveju Ligoninėje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas, ir atsižvelgus į šios įstaigos specifiką, pirmiau minėtą teisinį reguliavimą, draudžiama rūkyti Ligoninės teritorijoje ir patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, numatančiomis draudimą rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, Ligoninė privalo pasirūpinti šio draudimo įgyvendinimu (žr. LVAT2012 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012).
LAVL direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-255, darbuotojams draudžiama rūkyti LAVL ir jos teritorijoje, įsinešti bei turėti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose įstaigos teritorijose, kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas ir atliekantys arešto bausmę, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, nuteistieji, prekiauti tabako gaminiais ir elektroninėmis cigaretėmis įstaigos parduotuvėje (b. l. 11). Bylos duomenimis nustatyta, kad visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose) yra iškabinti įspėjamieji užrašai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti (b. l. 19-22), todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad LAVL administracijos darbuotojai minėto įsakymo nurodymų laikosi. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, laikytini nepagrįstais. Jis jokių duomenų, patvirtinančių nurodytus pažeidimus, nepateikė.
Pareiškėjo argumentus, kad LAVL administracijos darbuotojai nesilaiko nustatytų reikalavimų ir rūko Ligoninės patalpose paneigia atsakovės atstovo atsiliepime nurodytas teiginys, kad visi asmenys (Ligoninės darbuotojai taip pat), atvykstantys į šią įstaigą, tabako gaminius ir elektronines cigaretes palieka Ligoninės Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 1 esančiose rakinamose spintelėse. Darbuotojai savo pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, gali pasiimti minėtus daiktus iš spintelių ir rūkyti už Ligoninės teritorijos ribų (b. l. 9). Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog Ligoninės administracijos darbuotojai nesilaiko draudimo rūkyti Ligoninės patalpose ir teritorijoje, į bylą nėra pateikta, tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, jog Ligoninės administracijos darbuotojai nepaiso draudimų ir rūko Ligoninės teritorijoje, laikomi deklaratyviais ir atmetami.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad LAVL parduotuvėje už asmenines lėšas negalėjo įsigyti tabako gaminių ir jų pakaitalų.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 92 straipsnio 2 dalį, Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti sąrašą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Iš Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija nuo 2016 m. balandžio 1 d.) 18 priede įtvirtinto Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų sąrašo matyti, kad Tabako gaminiai ir jų reikmenys Ligoninėje laikomiems asmenims nėra leidžiami, taigi pareiškėjo argumentai, jog jis negalėjo įsigyti tabako gaminių ir jų pakaitalų, degtukų, žiebtuvėlių atmetami kaip nepagrįsti. Teismas taip pat pažymi, kad pagal Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 punktą, elektroninė cigaretė ir elektroninių cigarečių pildyklė taip pat yra su tabako gaminiais susijęs gaminys, kuris pagal aukščiau minėtą reglamentavimą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomiems asmenims nėra leidžiamas įsigyti ir laikyti. Taip pat pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 punkto 9 papunktyje nustatyta, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tabako gaminių vartojimas ir jų turėjimo draudimas LAVL yra pagrįstas ir nepažeidžiantis pareiškėjo teisių.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Teismas taip pat pastebi ir tai, kad kita būtina sąlyga, siekiant konstatuoti deliktinę atsakomybę, yra žalos patyrimas. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašė jam priteisti neturtinę žalą, kuri CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Atitinkamai, ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-14-653/2007, 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-940/2010). Teismas taip pat pažymi, jog neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tada, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra intensyvūs, nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-17-749/2007).
Teismas pabrėžia, kad nurodyti išaiškinimai, ginčo pobūdis lemia tai, jog siekiant konstatuoti žalos kaip deliktinės atsakomybės sąlygos buvimą svarbūs yra paties pareiškėjo nurodyti patirti išgyvenimai kaip jie yra apibrėžti CK 6.250 straipsnyje. Taigi nurodyto klausimo sprendimui pareiškėjo paaiškinimai, susiję su prašoma priteisti neturtine žala, bei juos patvirtinantys įrodymai, pavyzdžiui, kreipimasis psichologinės pagalbos ar pan.
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad skunde pareiškėjas iš esmės tik nurodė minėtus galimus LAVL teisės aktų pažeidimus, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnyje (CK 6.271 str.) (b. l. 4-5). Pareiškėjas galimų neteisėtų veiksmų nesiejo su aukščiau nurodytų materialinės teisės normų saugomų vertybių pažeidimu, nurodant konkrečią su tuo susietą žalą ir kuo ji pasireiškė, taip leidžiant konstatuoti žalos kaip deliktinės atsakomybės sąlygos buvimą. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyta sąlygų, būtinų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, ir spręsti dėl pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo būdo (CK 6.271 str.), todėl pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.