Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. buvo išteisintas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką;

- pagal 182 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. buvo išteisintas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis jis buvo kaltinamas : pagamino netikrą dokumentą , suklastojo tikrą dokumentą bei žinomai netikrą dokumentą ir suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno bei panaudojo, o būtent:

2006 m. gegužės 12 d., sužinojęs apie R. B. sulaikymą Ukmergės r. policijos komisariate (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 88-1-00265-06, dėl pasikėsinimo sukčiauti įgyjant didelės vertės svetimą turtą), tą pačią dieną tyčia atgaline data , t.y. 2006-05-06 data ant UAB „V“ firminio blanko, UAB „V“ direktoriaus R. B. vardu surašė bei atspausdino du raštus, adresuotus AB “L” ir UAB „P“, nurodant minėtuose raštuose žinomai melagingą informaciją apie tariamą išankstinį atsisakymą nuo draudiminės išmokos, t.y. rašte, adresuotame AB “L”, parašydamas tekstą : AB “L” pranešame, kad per klaidą pateikėme jums prašymą išmokėti draudimo išmoką dėl automobilio VOLVO XC 70 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) dingimo pagal draudimo polisą Nr.P0043100300. Prašome minėtą prašymą laikyti niekiniu ir negaliojančiu. Jokių reikalavimų dėl draudimo išmokų ir kt. jums nereiškiame ir ateityje nereikšime" ir rašte, adresuotame UAB „P“, parašydamas tekstą : UAB "F" pranešame, kad per klaidą jus informavome apie automobilio VOLVO XC 70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dingimą. Prašome minėtą prašymą laikyti niekiniu ir negaliojančiu. Visus įsipareigojimus pagal lizingo sutartį Nr. 1050801 vykdysim laiku ir tinkamai", tokiu būdu, turėdamas tikslą sukurti įvaizdį bei įtikinti teisėsaugos institucijas apie savanorišką atsisakymą nuo nusikaltimo Ukmergės r. PK tirtoje byloje (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 88-1-00265-06), jis 2006 m. gegužės 12 d. surašytus aukščiau nurodytus raštus, jam, 2006 m. gegužės 12 d. atvykus į Ukmergės raj. PK bei pareigūnų paprašius susitikti su sulaikytuoju R. B., melagingai nurodydamas, jog R. B. kaip UAB „V“ direktoriui reikia skubiai pateikti pasirašyti bendrovės finansines ataskaitas bei kitus dokumentus, jis (t.y. T. B.) kaip advokatas, susitikęs su sulaikytuoju savo ginamuoju R. B., pastarajam pateikė pasirašyti aukščiau minėtus du netikrus dokumentus, datuotus 2006 m. gegužės 9 d. data, kuriuos, R. B. patvirtinus savo parašu, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis, tą pačią 2006-05-12 dieną, po pietų grįžęs į Kauno miestą UAB „VK“ Kauno skyriaus platinimo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), tyčia, UAB "VK" skyriaus platinimo tarnybos vadovei I. J. nurodydamas atgalinę išsiuntimo datą bei dokumentų išsiuntimo adresatus, tokiu būdu atgaline data, o būtent 2006-05-10 data, užpildė siuntos (siuntinio) priėmimo-perdavimo akto sutartį be numerio, dėl dviejų aukščiau minėtų raštų išsiuntimo AB “L”, adr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „P“, adr. (duomenys neskelbtini), ir išsiuntus minėtus du dokumentus AB “L” ir UAB „P“ tokiu būdu juos panaudojo, bei minėto akto sutarties antroje dalyje grafoje „PRIĖMĖ“ pasirašė išgalvotu parašu už UAB „V“ atstovą, ir šio akto sutarties pirmąją dalį laikė, iki 2006 m. gegužės mėnesio antros pusės (tikslesnis data ir laikas nenustatyti), kuomet pastarąjį dokumentą pateikė UAB „V“ direktoriui R. B. pasirašyti, o R. B. šį žinomai suklastotą dokumentą patvirtinus savo parašu, t.y. grafoje „PERDAVĖ“ įrašius rankraštinį įrašą "Direktorius R. B." ir šalia pasirašius, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, šį dokumentą bei dviejų suklastotų dokumentų, adresuotų ir išsiųstų AB “L” ir UAB „P“, datuotų 2006 m. gegužės 09 d. data, antrus egzempliorius (kopijas) laikė iki 2007-03-27 ir vėliau 2007-03-27 gabeno į Ukmergės miestą kur baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-517/2007 (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 88-1-00265-06) dėl pasikėsinimo sukčiauti įgyjant didelės vertės svetimą turtą nagrinėjamoje Ukmergės rajono apylinkės teisme, 2007-03-27 posėdžio metu teisme pateikė, t.y. tyčia panaudojo minėtus tris žinomai suklastotus dokumentus kaip įrodymus byloje tikslu sukurti versiją apie R. B. ir kitų įtariamųjų tariamą savanorišką atsisakymą nuo nusikaltimo.

Be to, T. B. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas įtariamojo R. B. gynėju, baudžiamojoje byloje Nr. 88-1-00265-06, dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, kurioje tyrimas buvo atliekamas Ukmergės rajono policijos komisariate, 2006 metų, gegužės mėnesio pabaigoje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuvykęs pas savo ginamąjį R. B. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinę tyčią apgaule pasisavinti iš savo ginamojo R. B. pinigus, R. B. tyčia suklaidindamas melagingai nurodė, kad pastarasis, surinktų 15 000 eurų (kas atitiktų 51750 Lt), kuriuos reikia perduoti kaip kyšį Ukmergės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojui R. K., kad pastarasis pasidalintų pinigus su kitais asmenimis, turinčiais įtakos teismo priimtam sprendimui šioje byloje, bei vėliau 2006 metų gegužės mėnesio pabaigoje-birželio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, T. B. atvykus pas savo ginamąjį R. B. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) R. B. perdavė jam 15 000 eurų sumą, atitinkančią 51750 Lt, kuriuos jis pasisavino, tokiu būdu, šiais savo veiksmais jis apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam R. B. 51750 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto skundas tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinė instancija daro išvadą, jog apylinkės teismas T. B. pagristai išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, todėl toje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.

-tai, kad išteisintasis T. B. bendravo 2006-05-12 po pietų Ukmergės rajono Policijos komisariate su savo ginamuoju R. B. ir pastarasis pasirašinėjo jo atsivežtuose dokumentuose, kurių tarpe buvo abu raštai (pranešimai), atgaline data adresuoti draudimo bendrovėms, patvirtina liudytojo R. K., dirbusio Ukmergės rajono Policijos komisariato viršininko pavaduotoju , parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2006-05-12 po R. B. prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą , jis leido atvykusiam ir labai skubančiam jo gynėjui advokatui T. B. su juo susitikti, nes jis nurodė taip pat atstovaująs ir UAB „Vitamedos konsultacijos „, buvo atsivežęs pluoštą dokumentų ir prašė leisti R. B. kaip bendrovės direktoriui pasirašyti finansines ataskaitas mokesčių inspekcijai , sutartis ir pan. Jis nieko pikto neįtaręs, tą leido, juolab, kad R. B. buvo apklaustas ir prisipažinęs. Vėliau išgirdęs teisiamojo posėdžio metu , kai buvo nagrinėjama R. B. ir jo bendrininkų baudžiamoji byla, pastarojo ir jo veikos bendrininko parodymus, kad jie iki jų sulaikymo policijoje buvo išsiuntę raštus draudimo kompanijoms ir paneigę automobilio vagystės faktą, jis supratęs, jog gynėjas pasinaudojo jo pasitikėjimu ir tuo metu R. B. pasirašė abu raštus draudimo bendrovėms (t. 2 b.l. 164-167,t.5 b.l. 217-218,t.6 b.l. 151-152, 238-241 ). Liudytojas R. K., duodamas parodymus dėl leidimo advokatui T. B. susitikti su jo ginamuoju R. B. , kad pastarasis pasirašytų gynėjo pateiktus tariamai bendrovės dokumentus, skirtingai nurodo, kur tai galėjo būti: vienuose parodymuose jis nurodo, kad tai galėjo būti areštinės apklausos kambaryje , to neužfiksavus areštinės žurnale arba jo paties kabinete. Vertinant jo įrodymus, kolegija atkreipia dėmesį, kad šis liudytojas apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes pirmą kartą buvo apklaustas, praėjus beveik metams laiko, po to ne kartą buvo apklausiamas, jo darbas yra susijęs nuolatiniais kontaktais su žmonėmis, tiek su jais dirbant tarnybiniame kabinete , tiek areštinėje, todėl visiškai pateisinama, kad liudytojas , duodamas parodymus, negali tiksliai pasakyti, kur visgi jis leido susitikti gynėjui T. B. su jo ginamuoju R. B. dokumentų pasirašymui.

- baudžiamojoje byloje prieš T. B. pripažintas nukentėjusiuoju R. B. ikiteisminio tyrimo metu, apklausus jį kaip įtariamąjį, liudytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ikiteisminio tyrimo teisėjui , savo parodymais patvirtino, kad 2006-05-12 ar 2006-05-13 jam buvo leista susitikti su jo advokatu T. B. komisaro R. K. tarnybiniame kabinete, kur jam gynėjas pateikė pasirašyti visą pluoštą dokumentų, , jų tarpe buvo du 2006-05-09 datuoti raštai, adresuoti draudimo bendrovėms „L„ ir „P“ kuriuose buvo rašoma, kad bendrovės per klaidą buvo informuotos dėl automobilio vagystės , tais raštais buvo atsisakoma nuo draudimo išmokos ir įsipareigojimas tęsti lizinginius mokėjimus. Jis tuos raštus pasirašė. Iki suėmimo jis su R. G. nesitarė rašyti draudimo bendrovėms raštus ir atsisakyti savo reikalavimų dėl tariamai pavogto automobilio (t. 3 b.l. 62-64, 67-68, 70-71, 75-76, 78,81-83, 85-86, 85-86, 89-92). Iš šių parodymų matyti, kad liudytojas R. B. negali tiksliai pasakyti, kada jis pasirašė gynėjo pateiktuose raštuose, adresuotuose draudimo bendrovėms, tačiau kolegija, įvertinusi įrodymus dėl šių raštų perdavimo datos UAB „VK„ Kauno skyriui išsiuntimui, mano, kad liudytojo nurodytos aplinkybės įvyko ne 2006-05-13, o 2006-05-12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, tą dieną su įtariamuoju R. B. buvo atliekamos dvi apklausos, kurių vienoje jis prisipažino kaltu, jam teko bendrauti ne tik jį apklaususiais pareigūnais , bet ir dviem gynėjais ( advokate Šalteniene, dalyvavusia jo apklausoje įtariamuoju bei advokatu T. B., kuris nedalyvavo su juo atliekamuose procesiniuose veiksmuose ), tą pačią dieną jis buvo sulaikytas, su juo buvo atliekami tyrimo veiksmai ir sekančią dieną -2006-05-13, kur, kaip matyti iš procesinių dokumentų , jau dalyvavo ir jo gynėjas T. B. . Akivaizdu , kad dėl įvykių 2006-05-12 liudytojas R. B. buvo stresinėje būsenoje , dėl ko apklausiamas apie dokumentų pasirašymo laiką, galėjo ir suklysti dėl jo pasirašymo datos, juolab, kad nuo aptariamo įvykio iki jo pirmos apklausos apie šio įvykio aplinkybes 2007-04-26 praėjo nemažai laiko . Kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo R. B. parodymus , jog gynėjo T. B. pateiktus dokumentus jis pasirašinėjo liudytojo R. K. tarnybiniame kabinete, daro išvadą , kad tuose parodymuose, kur nurodo tą pačią R. B. ir T. B. susitikimo dėl dokumentų pasirašymo vietą- tarnybinį kabinetą, liudytojas R. K. sakė tiesą;

-tą , kad išteisintasis T. B. padavė Ukmergės rajono policijos komisariato patalpose R. B. abu raštus, adresuotus draudimo bendrovėms, kuriuos šis pasirašė, savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiant ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, patvirtino liudytojas R. G. , parodęs, kad abu raštus, adresuotus draudimo bendrovėms ir pasirašytus R. B., jis pamatė savo baudžiamosios bylos teisiamojo posėdžio išvakarėse , t.y 2007-03-26 jo advokatės N. G. kontoroje, kur buvo atvažiavę R. B. ir jo gynėjas T. B., jie aptarinėjo gynybos taktiką ir tada T. B. parodė tuos raštus ir pasakė, kad jie buvo išsiųsti per UAB „VK“ Apie juos buvo kažką girdėjęs iš savo advokatės, tačiau nieko tiksliai nežinojo, nežinojo, nei kas juos išsiuntė, nei kada. Po advokato T. B. sulaikymo jis iš R. B. sužinojo, kad tuos raštus jam atvežė pasirašyti į policiją jų sulaikymo dieną , kur jis buvo apklausinėjamas dėl melagingo pranešimo apie automobilio vagystę, jo advokatas T. B. ir kad jis tuos raštus pasirašė. Jie su R. B., pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės, buvo pradėję galvoti kaip išsisukti ir susidariusios situacijos ir gresiančios atsakomybės, tačiau nebuvo sugalvoję ir sutarę parašyti raštus draudimo bendrovėms, paneigiančius automobilio vagystę, ir jų nebuvo parašę (t. 2 b.l. 134-138, t. 3 b.l. 95-96);

-tai, kad aptariami du raštai draudimo bendrovėms nebuvo išsiųsti iki UAB „Viltamedos konsultacijos“ darbuotojų R. B. ir R. G. sulaikymo ir po to sekusio jų suėmimo, patvirtino tuo metu bendrovėje buhaltere dirbusi liudytoja A. J. , nurodžiusi, kad apie tokių raštų išsiuntimą ji nieko nebuvo girdėjusi (t. 2 b.l. 88-89, 118-119);

-tai, kad įtariamieji R. B. ir R. G. iki jų sulaikymo ir suėmimo , nebuvo priėmę sprendimo nutraukti jų pradėtą nusikalstamą veiką , ir nebuvo parašę jokių raštų bendrovėms apie atsisakymą nuo draudimo išmokų , įsipareigojimo toliau tęsti turtinių prievolių vykdymą, patvirtina liudytojas A. Š., UAB “L”, kuris savo parodymais patvirtino, kad po UAB „V„ pranešimo apie tariamą jų lizinguojamo automobilio vagystę, jis bendravo su R. G., kuris jam skambindavo telefonu , domėdamasis, kada bus išmokėta draudimo išmoka. Paskutinį kartą tuo pačiu klausimu jis kalbėjo telefonu su R. G. 2006-05-11, jis klausė, kada bus išmokėta išmoka, aiškinosi kaip būtų galima paspartinti jos išmokėjimą (t. 2 b.l.162-163, , t. 5 b.l. 213);

-tai, kad išteisintasis T. B. atsivežė į policiją abu raštus , adresuotus draudimo bendrovėms , ir kad juos policijoje sulaikymo dieną pasirašė jo ginamasis R. B. , patvirtino liudytojas Nr. 126, kuriam taikytas anonimiškumas (t. 2 b.l. 179, t. 6 b.l. 237). Iš jo parodymų matyti, kad liudytojas Nr. 126 buvo laikomas vienoje kameroje, kurioje jo suėmimo metu buvo laikomas liudytojas R. G. . Pastarasis , grįžęs po susitikimo su gynėja, džiaugėsi, kad jam ir jo veikos bendrininkui pavyks išsisukti, nes jo bendrininko advokatas ir jo advokatė , susitarę su pašto darbuotoja, atgaline data išsiuntė raštus draudimo bendrovei . ;

-Lietuvos Teismo ekspertizės centro dokumentų ekspertizių skyriaus specialisto išvada yra nustatyta, kad tikėtina, jog abiejuose raštuose- pranešimuose AB „L“, UAB „F“ pirmiau buvo antspauduoti antspaudu UAB „V“ , po to juos pasirašė bendrovės direktorius R. B. (t. 1 b.l. 188-190), tai patvirtina, kad išteisintasis T. B. į Ukmergės policiją atvežė R. B. pasirašyti jau surašytus ir antspaudu patvirtintus raštus;

Iš byloje esančių duomenų yra nustatyta , jog R. B. , 2006-05-12 buvo iškviestas apklausai į Ukmergės rajono Policijos komisariatą dėl tariamos jo vadovaujamos bendrovės“V“ automobilio Volvo vagystės , kur buvo apklausiamas tą pačią dieną tarnybinėse patalpose 8.17 val. -10.10 val. liudytoju , kur neigė melagingai pranešęs apie automobilio vagystę, po to jis savo kaltę pripažino, surašydamas atvirą prisipažinimą (t. 6 b.l. 102-104) , 12.00 val.-14.30 val. apklausiamas įtariamuoju , jis prisipažino, kad automobilį pardavė, o apie jo tariamą vagystę melagingai pranešė policijai bei draudimo kompanijoms ( t. 1 b.l. 59-66, 67-75), po šios apklausos su juo buvo atliekamas jo parodymų patikrinimas vietoje nuo 15.35 val. iki 16.05 val. (t. 6 b.l.99-100). Tiek iš išteisintojo T. B. parodymų , tiek iš liudytojų A. J., N. G., R. G., R. K. parodymų yra žinoma, kad išteisintasis T. B. kaip suimtojo R. B. gynėjas atvyko į Ukmergės rajono policijos komisariatą jo sulaikymo dieną po pietų kartu su suimtojo R. B. veikos bendrininku R. G. ir jį apsiėmusia ginti advokate N. G.. Išteisintasis T. B. neigia tą faktą , kad jis tą dieną bendravo su savo ginamuoju R. B. ir turėjo galimybę paduoti jam pasirašyti tarpe kitų dokumentų abu raštus draudimo bendrovėms. Iš Ukmergės rajono PK pateiktų duomenų yra nustatyta, kad po įtariamojo R. B. sulaikymo Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka , t.y. 2006-05-12 po 15.15 val. su juo gynėjas T. B. nesimatė , tą patvirtina areštinės žurnalo duomenys (t. 5 b.l. 194), tačiau aukščiau aptarti įrodymai patvirtina , kad išteisintasis T. B. visgi buvo susitikęs 2006-05-12 po pietų su ginamuoju R. B. ne areštinės patalpose , o Ukmergės rajono Policijos komisariato viršininko pavaduotojo R. K. kabinete ir kad to susitikimo metu R. B. pasirašė abu raštus, kurie jo vardu buvo tą pačią dieną perduoti išsiuntimui bendrovėms „L“, AB „P“. Byloje surinktais įrodymais nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokiu laiku gynėjui T. B. buvo leista susitikti su ginamuoju R. B. , nes visi liudytojai dėl įvykio aplinkybių buvo apklausti praėjus po įvykio beveik metams laiko, todėl objektyvu, kad jie laiką , kada kuris iš aptariamų asmenų buvo aptariamą dieną policijoje, nurodo netiksliai. Įvertinus laiką, nurodytą procesinių veiksmų, atliktų aptariamą dieną su R. B., fiksavusiuose dokumentuose, matyti , kad R. B. turėjo galimybę susitikti su gynėju T. B. tarp 14.30-14.35 arba per tą laiką, kuris yra nurodytas , kaip laikas , skirtas parodymų patikrinimo atlikimui, nes tyrėjos L. Š. parodymais , realus laikas, sugaištas įtariamojo R. B. parodymų patikrinimui buvo trumpesnis, nes į laiką, nurodytą kaip laiką skirtą parodymų patikrinimo atlikimui, ji įtraukė ir protokolo, kurį rašė tarnybiniame kabinete , surašymo laiką (t. 6 b.l. 152-153). Iš liudytojo R. K. parodymų žinoma, jog aptariamas gynėjo T. B. susitikimas su ginamuoju R. B. buvo trumpas 5-10 minučių, todėl tai įvyko ar tarp popietinių su R. B. atliekamų procesinių veiksmų ar jų nurodytame laike , to atskirai oficialiai neužfiksavus. Tyrėja L. Š., apklausta vos ne po dviejų metų , dėl įtariamojo R. B. susitikimo su jo gynėju T. B. 2006-05-12 , nieko negalėjo paaiškinti, nes tos dienos įvykių smulkiau neprisiminė

-tai, kad liudytojo R. B. gynėjas – išteisintasis T. B. 2006-05-12 buvo Ukmergės rajono policijos komisariate ir jame buvo po 14 val. , matyti iš jo paties parodymų, kuriais jis patvirtino atvykęs minimą dieną po pietų į policiją ;

-liudytoja A. J. patvirtino, kad 2006-05-12 ji , atvažiavusi kartu su R. G., su T. B. susitiko Šilainiuose „Bernelių užeigoje“, kur jo prašė suteikti teisinę pagalbą Ukmęrgės policijoje esančiam R. B., o R. G., irgi iškviestas į Ukmergės policiją prašė surasti jam advokatą. Iš „B“ jie išvykę apie 13-14 val., jie išvažiavo į Ukmergę (t. 5 b.l. 214);

Teisminio nagrinėjimo metu išteisintasis T. B. be kitų aplinkybių neigė jam inkriminuoto kaltinimo dalį , kad jis 2006-05-12 po pietų grįžęs iš Ukmergės raj. PK į Kauną, išsiuntė atgaline 2010-05-10 data per AB „ VK„ Kauno skyrių abu R. B. pasirašytus pranešimus AB „ L „ ir UAB „P„ , įkalbėjęs tą padaryti darbuotoją I. J.. Vienas iš jo šios kaltinimo dalies neigimo argumentų yra tai, kad jis negalėjo spėti atvykti iš Ukmergės raj. PK į Kauną, nes pagal jį iš Ukmergės jis išvyko po 15 val. To patvirtinimui apeliacinio proceso metu buvo pateiktas 2010-05-03 anstolio R. B. faktinių aplinkybių protokolas, kuriame užfiksuotas atstumas tarp Ukmergės rajono Policijos komisariato iki UAB „VK“ Kauno skyriaus pastatų -71,90 km ir kad tokį atstumą , važiuojant Kelių eismo taisyklių leistinu maksimaliu greičiu, galima įveikti per 1 val. 12 min.( t.6 b.l. 214-215, 216-228). Atlikus parodymų patikrinimą su liudytoju R. K., kuris teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad atstumą tarp Ukmergės raj. PK ir UAB „VK“ Kauno skyriaus pastatų galima įveikti per pusvalandį , buvo nustatyta, kad pastatus skiria 70 km 500 m . ir šis atstumas nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių , buvo įveiktas per 46 minutes (t. 6 b.l. 366-367).

Kolegija, vertindama įrodymus, ar išteisintasis T. B. pats nuvežė ir perdavė išsiuntimui nukentėjusiojo R. B. pasirašytus pranešimus draudimo bendrovėms, mano , kad įrodymų visumos analizė patvirtina, kad tai padarė būtent išteisintasis T. B.. Visų pirma tokia išvada darytina , įvertinus tas aplinkybes, kad pranešimus pasirašyti R. B. pateikė jis, to susitikimo metu jis labai skubėjo, tai rodo, kad jis suprato turįs šių dokumentų išsiuntimui mažai laiko . Kaip jau buvo paminėta , bylos įrodymais nustačius neginčijamą aplinkybę, kad T. B. pateikė R. B. pasirašyti pranešimus draudimo bendrovėms būtent 2006-05-12 po pietų , nebuvo tiksliai nustatyta, kada tai buvo padaryta , bet kitais aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad minėti pranešimai tą pačią dieną buvo perduoti išsiuntimui į UAB „VK“ Kauno skyrių, tai nuneigia išteisintojo T. B. argumentą, kad jis neva nebūtų spėjęs iš Ukmergės pasiekti Kauno . Tai, kad pranešimus išsiuntimui pateikė išteisintasis T. B. , patvirtina liudytoja I. J., jį atpažinusi kaip labiausiai panašų asmenį tarpe kitų asmenų iš fotonuotraukų į tą asmenį, kuris 2006-05-12 jai prisistatė advokatu ir įkalbėjo ją priimti išsiuntimui du laiškus atgaline data. Kolegija mano, kad toks atpažinimas nekelia abejonių savo patikimumu, nes liudytoja iki atpažinimo buvo apklausta apie asmens, kuris jai turėjo būti pateiktas atpažinimui, išvaizdos ypatumus (t. 2 b.l. 39-40), savo parodymuose ji motyvuotai paaiškino, kodėl ji įsiminė šio asmens išvaizdą , be to , vertinant jos atpažinimo patikimumą, atkreiptinas dėmesys, kai jai buvo pateiktos visų asmenų, galimai susijusių su pranešimų draudimo bendrovėms išsiuntimu, tačiau ji atpažino būtent T. B. (t. 2 b.l. 44-45, 46, 47-48, 49, 53-54, 55). Išteisintasis T. B., menkindamas liudytojos I. J. atpažinimo procedūros patikimumą, nurodo, kad jis visą laiką nešiojo akinius. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jam reikalingi akiniai pastoviam nešiojimui, kad jo regėjimo korekcija negalima kitais būdais (pvz. Linzėmis ir pan.), be to prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta , kad teisminio nagrinėjimo metu išteisintasis T. B. buvo be akinių, tuo teismas neturi pagrindo netikėti. Liudytojai I. J. išteisintasis T. B. buvo pateiktas atpažinti iš fotonuotraukų, nors buvo galimybė jį parodyti , tačiau kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju atpažinimo iš fotonuotraukų procedūra nebuvo pažeista , tokia procedūra buvo taikyta, tinkamai taikant Lietuvos Respublikos BPK 192 str. 5 d. nuostatos. Tai, kad išteisintasis T. B. pats išsiuntė R. B. pranešimus draudimo bendrovėms patvirtina ir tai, kad tiek abiejų pranešimų kopijos, tiek akto apie siuntos (siuntinio) išsiuntimą dalies buvimas pas jį. Taip pat gana reikšminga aplinkybė, vertinant jo kaltumą dėl laiškų išsiuntimo yra tai, kad UAB „VK „ Kauno skyrius yra netoli jo biuro, kai UAB „V„ pašto funkcijas atlieka visai kita bendrovė, su kuria sudaryta sutartis. AB “T“ 2008-09-23 specialisto išvada Nr. 20080923/026, ištyrus siuntos(siuntinio) priėmimo- perdavimo akto dalį, nustatyta, kad tikėtina , jog grafoje „perdavė „ pasirašė ne T. B., ši specialisto išvada nepaneigia , kad to jis nepadarė, juolab, kad buvo pasirašyta išgalvotu parašu (t. 6 b.l. 195-198). Analizuojant minėtą specialisto išvadą, atkreiptinas dėmesys , kad specialistas , tyręs parašą akte, nedavė kategoriškos išvados dėl to, kad tiriamas parašas yra trumpas, pagal sandarą paprastas, be to pateiktas kopijoje.

Teisminio nagrinėjimo metu , nagrinėjant kaltinimą prieš T. B., nukentėjusysis R. B. , liudytojas R. G. pakeitė savo parodymus , nurodydami , kad aptariami pranešimai draudimų kompanijoms buvo surašyti ir palikti bendrovėje ir kad neva nežinia kas juos išsiuntęs tuo metu, kai jie buvo sulaikyti ir suimti , kad jie davė T. B. kaltinančius parodymus dėl to, kad juos psichologiškai traumavo Ukmergės rajono Policijos komisariato darbuotojai, jų pačių baudžiamoji byla nebuvo baigta, jie bijojo , kad bus griežčiau nubausti ( t. 6 b.l. 148-149, 150-151). Kolegija, vertindama jų pakeistus parodymus , mano, kad taip jie bandė padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės apkaltintam T. B., jų parodymų pakeitimo motyvai nėra logiški, pagrįsti konkrečiais įrodymais. Tikslinant jų parodymus dėl pačių pranešimų surašymo aplinkybių , jų išsiuntimo , jiems nežinant , nukentėjusysis R. B. ir liudytojas R. G. atsakinėjo labai aptakiai ir nekonkrečiai, kai priešingai apklausinėjami ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai dėl įvykio , susijusio su kaltinimu , inkriminuotu T. B. buvo konkretūs, logiški, atitiko kitus byloje surinktus įrodymus.Dėl šių motyvų kolegija, spręsdama išteisintojo T. B. kaltumo klausimą, remiasi šių asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir remiasi ta dalimi , kurią patvirtina kiti patikimi bylos įrodymai .

Kolegija, vertindama liudytojo Nr. 126 , kuriam buvo taikytas anonimiškumas, parodymus, mano, kad jie yra patikimi ir susiję su nagrinėjamu kaltinimu. Išanalizavus anonimiškumo taikymo šiam liudytojui pagrindus, kolegija mano, kad jie buvo taikyti, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 199, 200 str. reikalavimus. Kolegijai pateiktais įrodymais yra nustatyta, kad liudytojas, kurio atžvilgiu buvo taikytas anonimiškumas, buvo laikomas vienoje areštinės kameroje su įtariamuoju R. G. , tuo metu jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje baudžiamojoje byloje, su juo buvo atliekami procesiniai veiksmai. Šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje minėtas liudytojas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei Vilniaus apygardos teisme , kai aptariama baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pirmą kartą apeliacine tvarka (t. 6 b.l. 237) ir pastarosios apklausos metu , liudytojui pasakius, kad jis nežino , kokia tai byla, posėdžio pirmininkė padarė pranešimą, , išdėstydama bylos esmę, pagrindines pirmos instancijos teismo nuosprendžio išvadas, apeliacinio skundo argumentus, jo paties parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu . Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-12-23 nutartyje, panaikinusioje apeliacinės instancijos teismo sprendimą , pažymėta, kad apeliacinė instancija, apklausdama minėtą liudytoją, kuriam taikytas anonimiškumas , pažeidė liudytojų apklausos taisykles, ir tai šio teismo nuomone, verčia abejoti tokių parodymų patikimumu. Kolegija, vertindama liudytojo, kurio atžvilgiu buvo taikytas anonimiškumas, parodymus, mano , kad iš esmės jo parodymai vertintini kaip patikimi, nors pirmiau jį apklausęs teismas iš dalies ir pažeidė liudytojo apklausos taisykles, prieš pradedant šio liudytojo apklausą suteikė per daug informacijos. Kolegija, vertindama aptariamo liudytojo parodymus, kaip patikimą įrodymų šaltinį, atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymus atitinka kiti byloje nustatyti įrodymai , jo parodymuose nurodytos detalės dėl to, kas gynė su juo vienoje kameroje buvusį asmenį- R. G. ( jis nurodė, kad jį gynė advokatė moteris), jo nurodytos R. G. ir jo veikos bendrininką R. B. ginančių advokatų sąsajos su su bendrove, kurioje jie dirba ir pan. , patvirtina, jog minėtas liudytojas bendravo su R. G. ir jo pateikta informacija yra būtent ta, kurią jam suteikė kartu su juo vienoje kameroje buvęs R. G. , o ne informacija , gauta iš kitų šaltinių. Be aukščiau aptartų kaltinimo aplinkybių, išteisintasis T. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2006 m. gegužės 12 d., sužinojęs apie R. B. sulaikymą Ukmergės r. policijos komisariate (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 88-1-00265-06, dėl pasikėsinimo sukčiauti įgyjant didelės vertės svetimą turtą), tą pačią dieną tyčia atgaline data , t.y. 2006-05-06 data ant UAB „V“ firminio blanko, UAB „V“ direktoriaus R. B. vardu surašė bei atspausdino du raštus, adresuotus AB “L” ir UAB „P“, nurodant minėtuose raštuose žinomai melagingą informaciją apie tariamą išankstinį atsisakymą nuo draudiminės išmokos, t.y. rašte, adresuotame AB “L”, parašydamas tekstą : AB “L” pranešame, kad per klaidą pateikėme jums prašymą išmokėti draudimo išmoką dėl automobilio VOLVO XC 70 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) dingimo pagal draudimo polisą Nr.P0043100300. Prašome minėtą prašymą laikyti niekiniu ir negaliojančiu. Jokių reikalavimų dėl draudimo išmokų ir kt. jums nereiškiame ir ateityje nereikšime" ir rašte, adresuotame UAB „P“, parašydamas tekstą : UAB "Faktoringas ir lizingas" pranešame, kad per klaidą jus informavome apie automobilio VOLVO XC 70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dingimą. Prašome minėtą prašymą laikyti niekiniu ir negaliojančiu. Visus įsipareigojimus pagal lizingo sutartį Nr. 1050801 vykdysim laiku ir tinkamai", , tačiau kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas , mano,, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad netikri dokumentai-pranešimai AB “L” ir „P“ buvo pagaminti 2006 m. gegužės 12 d. ir kad tai padarė išteisintasis T. B..

Nesant byloje įrodymų, kad kaltinamasis T. B. 2006-05-12 pagamino netikrą dokumentą-pranešimus AB „L“ ir UAB „P“ dėl atsisakymo draudimo įmokos, pagal šią kaltinimo dalį, kolegijos nuomone, apylinkės teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kad aukščiau aptariamų kaltinimo vqeiksmų T. B. nepadarė , todėl jie jam neinkriminuotini .

Kolegija,įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus , konstatuoja, kad T. B. padarė sekančius nusikalstamus veiksmus :

T. B., 2006 m. gegužės 12 d., sužinojęs apie R. B. sulaikymą Ukmergės r. policijos komisariate (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 88-1-00265-06, dėl pasikėsinimo sukčiauti įgyjant didelės vertės svetimą turtą), turėdamas ant UAB „ V„ firminio blanko direktoriaus R. B. vardu nenustatytoje vietoje ir laiku, nenustatyto asmens 2006-05-09 data surašytus bei atspausdintus du raštus, adresuotus AB “L” ir UAB „P“, nurodant minėtuose raštuose žinomai melagingą informaciją apie tariamą išankstinį atsisakymą nuo draudiminės išmokos, t.y. rašte, adresuotame AB “L”, su tekstu : AB “L” pranešame, kad per klaidą pateikėme jums prašymą išmokėti draudimo išmoką dėl automobilio VOLVO XC 70 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) dingimo pagal draudimo polisą Nr.P0043100300. Prašome minėtą prašymą laikyti niekiniu ir negaliojančiu. Jokių reikalavimų dėl draudimo išmokų ir kt. jums nereiškiame ir ateityje nereikšime" ir rašte, adresuotame UAB „P“, su tekstu : UAB "F" pranešame, kad per klaidą jus informavome apie automobilio VOLVO XC 70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dingimą. Prašome minėtą prašymą laikyti niekiniu ir negaliojančiu. Visus įsipareigojimus pagal lizingo sutartį Nr. 1050801 vykdysim laiku ir tinkamai", tokiu būdu, turėdamas tikslą sukurti įvaizdį bei įtikinti teisėsaugos institucijas apie savanorišką atsisakymą nuo nusikaltimo Ukmergės r. PK tirtoje byloje (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 88-1-00265-06), jis 2006 m. gegužės 12 d. surašytus aukščiau nurodytus raštus, jam, 2006 m. gegužės 12 d. atvykus į Ukmergės raj. PK bei pareigūnų paprašius susitikti su sulaikytuoju R. B., melagingai nurodydamas, jog R. B. kaip UAB „V“ direktoriui reikia skubiai pateikti pasirašyti bendrovės finansines ataskaitas bei kitus dokumentus, jis (t.y. T. B.) kaip advokatas, susitikęs su sulaikytuoju savo ginamuoju R. B., pastarajam pateikė pasirašyti aukščiau minėtus du netikrus dokumentus, datuotus 2006 m. gegužės 9 d. data, kuriuos, R. B. patvirtinus savo parašu, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis, tą pačią 2006-05-12 dieną, po pietų grįžęs į Kauno miestą UAB „VK“ Kauno skyriaus platinimo tarnyboje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, UAB "VK" skyriaus platinimo tarnybos vadovei I. J. nurodydamas atgalinę išsiuntimo datą bei dokumentų išsiuntimo adresatus, tokiu būdu atgaline data, o būtent 2006-05-10 data, užpildė siuntos (siuntinio) priėmimo-perdavimo akto sutartį be numerio, dėl dviejų aukščiau minėtų raštų išsiuntimo AB “L”, adr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „P“, adr. (duomenys neskelbtini), ir išsiuntus minėtus du dokumentus AB “L” ir UAB „P“ tokiu būdu juos panaudojo, bei minėto akto sutarties antroje dalyje grafoje „perdavė “ pasirašė išgalvotu parašu už UAB „V“ atstovą, ir šio akto sutarties pirmąją dalį laikė, iki 2006 m. gegužės mėnesio antros pusės (tikslesnis data ir laikas nenustatyti), kuomet pastarąjį dokumentą pateikė UAB „V“ direktoriui R. B. pasirašyti, o R. B. šį žinomai suklastotą dokumentą patvirtinus savo parašu, t.y. grafoje „PERDAVĖ“ įrašius rankraštinį įrašą "Direktorius R. B." ir šalia pasirašius, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, šį dokumentą bei dviejų suklastotų dokumentų, adresuotų ir išsiųstų AB “L” ir UAB „P“, datuotų 2006 m. gegužės 09 d. data, antrus egzempliorius (kopijas) laikė iki 2007-03-27 ir vėliau 2007-03-27 gabeno į Ukmergės miestą, kur baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-517/2007 (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 88-1-00265-06) dėl pasikėsinimo sukčiauti įgyjant didelės vertės svetimą turtą nagrinėjamoje Ukmergės rajono apylinkės teisme, 2007-03-27 posėdžio metu teisme pateikė, t.y. tyčia panaudojo minėtus tris žinomai suklastotus dokumentus kaip įrodymus byloje tikslu sukurti versiją apie R. B. ir kitų įtariamųjų tariamą savanorišką atsisakymą nuo nusikaltimo.

Tokie T. B. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., kaip tęstinė veikla, siejama vieno tikslo : jis suklastojo žinomai netikrą dokumentą ir tikrą dokumentą , juos laikė, gabeno bei panaudojo.

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 dalys). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami.

T. B. padarė baigtą nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. suvokdamas nusikalstamos veikos pavojingumą ir norėdamas taip veikti. Jo atsakomybę lengvinančių (LR BK 59) ar sunkinančių (LR BK 60 str.) nenustatyta.

T. B. neteistas, nusikaltimą padarė pirmą kartą. LR BK 55 str. nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teistam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusiais bausmes. Kolegijos nuomone, bausmės tikslai bus įgyvendinti, jeigu T. B. bus paskirta LR BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatyta, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda.

Kolegija, nustatyta T. B. skirtinos baudos dydį , atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, jog jis šį nusikaltimą padarė profesinės pareigos atlikimo metu, nusikalstamais veiksmais bandydamas suklaidinti teismą, kad šis priimtų jo ginamajam palankų sprendimą, kas rodo pavojingesnį šios nusikalstamos veikos pobūdį, nes T. B., turėdamas teisinį išsilavinimą, negalėjo nežinoti, kad tokiais savo veiksmais diskredituoja teisingumą vykdančią valdžios instituciją bei pakerta visuomenės pasitikėjimą teismais.

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis T. B. buvo suimtas, todėl laikas, kurį jis išbuvo suėmime, įskaičiuotinas į paskirtąją bausmę , taikant Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. taisykles.

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas dalyje, priimant naują nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 3 d., 4 d., 329 str. 1 d. 2 p., nusprendė:

Ignalinos rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-12-07 nuosprendžio dalį, kurioje T. B. išteisintas pagal LR BK 300 str. 1 d.

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d. ir nubausti 80 MGL (10400 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2007-04-26 iki 2007-06-01, t.y. 74 MGL (9620 Lt) dydžiu sumažinus baudą, laikyti, kad T. B. paskirta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda.

Kitoje dalyje Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-12-07 nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.