Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2023-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-733-1004/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-06-27
Bylos Nr.
e1-733-1004/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19139-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidotas Narvidas
Kaltinamasis
R. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-733-1004/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19139-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 27 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Binkio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Biržų r., vedęs, dirbantis akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, mechanizatoriumi, praeityje teistas tris kartus, paskutinį kartą teistas 2022 m. vasario 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, paskiriant subendrintą bausmę – 90 parų arešto bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu R. D. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė. Į atliktą bausmę įskaitytos 4 paros, išbūtos laikinuose sulaikymuose, ir laikyta jį atlikusiu 4 arešto paras. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant bausmės vykdymo laikotarpyje jo buvimo vietą jo gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Biržų r., nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, įpareigojant R. D. per bausmės atidėjimo laiką atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų. 2022 m. gegužės 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi R. D. prieš terminą nutrauktas probuojamojo priežiūros vykdymas; teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis R. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m gegužės 26 d., apie 22.10 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, konflikto su sutuoktine E. D. metu, tyčia suduodamas vieną kartą rankos delnu E. D. į kaklą, suduodamas rankos delnu E. D. į kairę ausį, traukdamas tualeto duris ir jomis nubrozdindamas E. D. kairę ranką, ją sužalojo padarydamas kairės ausies kaušelio sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), paraudimu, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - sutuoktinei E. D. nežymiai sutrikdė sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis R. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas neblaivus, 2023 m. gegužės 26 d., apie 22.10 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto su sutuoktine E. D. metu, tyčia sudavė vieną kartą delnu E. D. į kaklą, taip pat E. D. sudavė į kairę ausį. Po to sutuoktinė užsidarė tualeto duris, o jis jas traukė ir gali būti, kad tuo metu sutuoktinei buvo nubrozdinta ranka. Prisipažįsta, kad savo veiksmais galėjo sutuoktinei E. D. sukelti fizinį skausmą. Prieš tai neigė savo kaltę, nes tikėjosi išvengti bausmės. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo už bausmę skirti laisvės apribojimo bausmę (el. b. l. 86-89, 179-181);

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios E. D. parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga:

3.1. Nukentėjusioji E. D. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2023 m. gegužės 26 d., apie 22 val., grįžo į namus adresu Biržų r., Vabalninko mstl., J. Naujalio g. 26, nes iš gimtadienio parvežė savo vyrą R. D.. Gimtadienyje jis vartojo alkoholį, todėl buvo neblaivus. Namuose buvo keturi vaikai: E. B., P. D., V. D., L. D.. Grįžus namo, R. D. nuėjo į miegamąjį kambarį susirinkti dokumentų ir teigė, kad važiuos pas mamą miegoti, kad nekiltų konfliktas. Tame kambaryje tuo metu buvo trys vaikai: E., V. ir L.. Su R. D. pradėjo skyrybų procesą, dėl to dažnai konfliktuoja, šiuo metu bendrauja su mediatoriumi dėl vaikų išlaikymo. Būnant tame kambaryje R. D. be jokios priežasties pradėjo įžeidinėti, vadindamas: žiurke, daune, idiote, teigė, kad yra pyktas dėl pradėto skyrybų proceso. Stovėdama prieš R. D., bandė jį raminti. Jis nei kiek nenurimo ir delnu sudavė vieną smūgį į kaklo sritį. Ji nuo R. D. neatsitraukė, toliau bandė jį raminti, jis nenurimo. R. D. rankose tuo metu laikė storą guminį elektros laidą. Kada ir iš kur jis tą laidą pasiėmė nematė. R. D. po to kai jai trenkė, staigiai laidu apsivyniojo sau aplink kaklą ir sakydamas, kad „jis dabar įrodys, kad myli“. Užsiveržė tą laidą smarkiai sau aplink kaklą. Ji bandė atlaisvinti įsiveržusį laidą ir galiausiai atlaisvino jį. R. D. staigiai nieko nesakęs delnu sudavė dar vieną smūgį į kairiąją ausį, šiais veiksmais jis sukėlė fizinį skausmą ir be to visą tarp jų įvykusį konfliktą matė trys dukros, kurios kaip tik tuo metu buvo kambaryje. Bijojo R. D. galimų tolimesnių veiksmų, todėl iš kambario išbėgo į kitame kambaryje esantį tualetą, norėjo užsidaryti duris iš vidaus, tačiau durys neužsidarė, nebuvo jokio fiksatoriaus. Tualete tuo metu buvo sūnus P. D.. R. D. atbėgęs prie tualeto rankomis bandė atidaryti duris, jas traukdamas iš visų jėgų. Ji tualeto viduje laikė duris iš vidaus, tačiau kai R. D. jas galiausiai iš išorės atidarė. Durys išslydo iš rankų. Nuo tos durų atidarymo jėgos, nusibrozdino savo kairės rankos dalį. Tualete buvęs sūnus Pijus pasakė, kad staigiai bėgtų. Net neatsisukdama staigiai išlėkė pro duris. Išbėgo iš namo į kiemą ir tada nubėgo tolyn į kitą gatvės pusę. Matė, kad R. D. vijosi, taip pat išbėgo pro duris į lauką, bet toliau nebėgo. Jis grįžo namo. Išbėgusi į lauką pirmiausia paskambino policijai, po to paskambino draugei, nes bijojo grįžti į namus viena. Maždaug po 10 minučių grįžo namo. Vaikai namuose buvo vieni, R. D. nebebuvo. Ir V. ir P., vos įėjus į kambarį, pradėjo vienas per kitą šūkauti ir sakyti, kad tėtis, t. y. R. D. pasiėmė su savimi tris peilius ir išėjo iš namų. Taip pat, P. pasakė, kad po konflikto R. D. grįžęs į namus buvo supykęs ant jo, t. y, ant P., nes jis ją gynė. P. būnant savo kambaryje jis buvo atėjęs prie sūnaus ir laidą tą patį, su kuriuo veržė savo kaklą, uždėjo P. ant kaklo. Tačiau P. sakė, kad kelis kartus tėvas jam tą laidą apvyniojo aplink kaklą, bet laido neužveržė, paskui nuėmė. Fizinio skausmo jokio sūnui R. D. nesukėlė, tačiau visi po šio įvykio labai išsigando. Sutuoktiniais yra apie 8 metus, tačiau R. D. smurtauja ne pirmą kartą. Į policiją dėl jo netinkamo elgesio kreipėsi taip pat ne pirmą kartą (el. b. l. 13-21);

3.2. Iš liudytojos nepilnametės E. B. apklausos protokolo matyti, kad mama parsivežė patėvį namo, atrodo norėjo pasiimti dokumentus. Vyras supyko ir pradėjo rėkti. Tada trenkė mamai, mama užsidarė duris. Patėvis bandė atidaryti tas duris ir atidarė. Kas vyko toliau nežino, nes su sese nuėjo į kambarį. Vėliau išėjo iš savo kambario, nubėgo į lauką. Atėjo mamos draugė ir iškvietė policiją. Patėvis nebegrįžo. Po to atvažiavo policija. Įvykio metu patėvis buvo neblaivus. Matė, kad mamai patėvis trenkė į veidą kelis kartus, atrodo, kad du kartus. Mama nuo šių smūgių buvo išsigandusi. Mamai nuo šitų smūgių skaudėjo (el. b. l. 149-150);

3.3. Iš liudytojos nepilnametės V. D. apklausos protokolo matyti, kad liudytoja parodė, kad atsimena, kad tėtis trenkė mamai du kartus. Tai matė pati. Matė, kad trenkė į galvą. Tas įvykis buvo šeštadienį. Mano, kad įvykis įvyko labai senai, nebepamena tiksliai. Mama paskambino vienai draugei, kad iškviestų policiją. Tada buvo greitoji. Sekmadienį buvo vaikų teisės ir sprendė ar išvežti, ir su mama išvežė į centrą. Įvykis buvo šį pavasarį. Per šį konfliktą tėtis jai pačiai nieko nedarė. Mama verkė, kai jai trenkė tėtis (el. b. l. 153-154);

3.4. Iš liudytojos J. Z. apklausos protokolo matyti, kad yra VVTAĮT Panevėžio apskrities VTAS vyr. specialistė (budėtoja). 2023 m. gegužės 27 d. apie 16 val. kartu su kolege I. R. atvyko į Biržų r., (duomenys neskelbtini), pagal iš policijos gautą informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Namuose buvo įstatyminė atstovė E. D., bei jos nepilnamečiai vaikai. Vaikai papasakojo jog 2023 m. gegužės 26 d. apie 22 val., namuose tėvas smurtavo prieš mamą. Išklausant V. D., ji papasakojo, kad vakar buvo bloga diena „nes tėtis buvo girtas. V. D. rėkė, sakė „tete baik“, nes mamą užgavo, mamai pešė plaukus, mušė mamą, trenkė į ausį, į ranką. Brolis pasakė mamai „bėk, mama!”, tai tada tėtis uždėjo laidą broliui ant kaklo ir smaugė ir tada pargriovęs daužė brolio galvą į grindis, o po to sau užsidėjo ant kaklo ir sakė, kad eis pasikart. Mama pabėgo, pasislėpė po krūmais, o tėtis iš virtuvės visus peilius susirinko ir išėjo į kiemą mamos gaudyt. V. D. su sesėm ir broliu buvo namie. Netrukus grįžo mama ir liepė užsirakinti. Po to atvažiavo policija ir ieškojo tėtės. Atvažiavo ir greitoji, tai apžiūrėjo ir mamą, ir brolį. Po to policininkai tėtį surado ir išvežė, turbūt pas senelius. Jis sakė, kad nenori niekur važiuoti, kad nebesmurtaus, bet jis gi smurtavo. Pasiteiravus, ar tai pirmas kartas, ji pasakojo: „Oj, tikrai ne pirmas, gal dešimtas ar dvidešimtas. Tetė geria dažnai, būna piktas ir kai būna girtas, ir kai negirtas. Jos nemuša, tik kažkada labai seniai buvo įspyręs į kažkurią koją, mama matė, bet policijos nekvietė. Greičiau išsikraustytų iš šitų namų“. Pabendravus su P. D., jis patvirtino jog tėvas smurtavo prieš mamą, bet pats pasakoti apie smurtą prieš jį nenorėjo. Visi šeimoje augantys vaikai ir mama teigė, jog bijo tėvo. P. bijo pasakoti apie tėvo smurtą prieš jį, kadangi tėvo bijo. Tėvas prieš P. smurtauja ne pirmą kartą. Teigė, jog tėvas prieš sūnų P. smurtavo 2022 m. gruodžio mėn., tuomet jis P. taip pat smaugė. Mama viską matė, bet niekam nepranešė. Įvertinusios aplinkybes, nustatė, kad mama E. D. galimai neužtikrina vaikams saugios aplinkos ir nesiima jokių veiksmų, kad situacija pasikeistų. Vaikų teigimu, mama jau seniai ieško naujos gyvenamosios vietos, bet neva tai neranda. Šiandien į įvykio vietą buvo taip pat atvykusi GMP. Medikai apžiūrėjo P., bet jokių smurto žymių nepastebėjo, nenustatė. Berniukas tuomet pradėjo pasakoti ir vizualiai rodyti, kaip tėvas jį smaugė. Pasiėmęs medikės endoskopą, uždėjo sau ant kaklo ir sukryžiavo, spaudė ir rodė, kaip tėtis jį smaugė (el. b. l. 51-54);

3.5. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuoti pareiškėjos E. D. pareiškimas, kad 2023 m. gegužės 26 d. apie 22.10 val., Biržų r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame kambaryje, vyras R. D. konflikto metu sudavė delnu du smūgius į kaklą ir kairiąją ausį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą. Prašo R. D. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (el. b. l. 13-21);

3.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, bei papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu Biržų r., (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas medinis, rudos spalvos, gyvenamasis namas. Namas yra prie pat gatvės ir kelio važiuojamosios dalies, kiemo teritorija neaptverta, kieme vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūrėtas kiemas, namo vidus. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta. Įvykio vietos apžiūrų metu fotografuota (el. b. l. 13-21,32-35,, 55-57, 58-62);

3.7. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad užfiksuotos įvykio aplinkybės, smurto žymės (el. b. l. 43-46);

3.8. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiąją E. D. nustatyta, kad ant jos veido, kaklo jokių sužalojimų nėra, ant kairės rankos ties alkūne matomas nežymus nubrozdinimas. Apžiūros metu fotografuota (el. b. l. 8-10, 36-39);

3.9. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. D. nustatyta kairio ausies kaušelio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), paraudimu, padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis, t. y. suduodant smūgį ranka į kairę ausį, ir nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (el. b. l. 170-171).

4. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nukentėjusiosios E. D. parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku sutuoktinis R. D. jos atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys, bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

5. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam R. D. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK)) 418 straipsnio 1 dalis. Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos, bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 182-185,186-188).

6. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis).

8. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę – R. D. anksčiau teistas tris kartus, teistumas išnykęs (el. b. l. 67-73), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas (el. b. l. 196-197), dirbantis, psichikos sveikatos centre neregistruotas (el. b. l. 164). Jo paties žodžiais – psichikos sveikatos centre neregistruotas, galvos traumų neturėjęs, savo veiksmus suvokia (el. b. l.86-83). Duomenų, kad kaltinamasis po nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina ir į teisingumo ir protingumo kriterijus, į bausmės paskirtį už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra, skiriant teismo įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku, jei tai nesusiję su darbu (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalys). Šie įpareigojimai skirtini todėl, kad teismo nuomone tokių įpareigojimų skyrimas darytų teigiamą įtaką kaltinamojo R. D. elgesiui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokuroras prašo skirti laisvės apribojimo bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti R. D. skiriant laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes jis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir gali būti skiriamos kartu su bausme (Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1, 3 dalys). Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, Lietuvos Respublikos BPK) 72² straipsnis).

10. Kaltinamajam 2023 m. gegužės 29 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 90-93) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo namuose kiekvieną dieną nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu R. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. D. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo namuose kiekvieną dieną nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu paskirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą R. D. privalo įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali paskirti bausmę numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

2023 m. gegužės 29 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs R. D. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 ir 357 straipsniuose nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.

Teisėjas Vaidotas Narvidas