- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- ATP-502-317/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00429-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimo O. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą O. P. dėl to, kad jis 2011-06-05 apie 20 val. 54 min. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kadangi jam buvo nustatytas 2,96 promilės girtumo laipsnis, su savimi jis neturėjo ir nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo. Institucija padarė išvadą, kad O. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kas atitinka ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. numatytų pažeidimų sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-09-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą O. P. atžvilgiu nutraukė, nes padarė išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad O. P. padarė ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. numatytus pažeidimus.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde apygardos teismui prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimą ir paskirti O. P. nuobaudą numatytą ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. sankcijose. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad O. P. veiksmuose nėra jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų požymių. Teismas, apelianto nuomone, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad nėra pakankamai O. P. poziciją paneigiančių įrodymų, jog jis nevairavo automobilio būdamas neblaivus. Byloje nebuvo atsižvelgta į tai, kad J. D. yra suinteresuota bylos baigtimi ir jos duodami parodymai negali būti vertinami kaip nešališki. Apeliantas pažymi, jog teismas kaip svaraus įrodymo nevertino pareigūno M. J. tarnybinio pranešimo, kuriame šis nurodė, kad O. P. rado sėdintį už automobilio vairo ir šis prašė pareigūno padėti ištraukti iš griovio automobilį, paaiškino, kad važiuodamas netyčia į jį įvažiavo. Todėl daroma išvada, kad priimant sprendimą šioje byloje, buvo neteisingai įvertinti įrodymai. Apylinkės teismo nutarimas, kuriuo O. P. nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, turi būti panaikinta ir priimtas naujas nutarimas - O. P. pripažintas kaltu ir jam paskirta nuobauda pagal ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. sankcijas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą O. P. prašo atmesti skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Nurodo, kad 2011 m. birželio 5d. jis automobilio nevairavo, kadangi buvo neblaivus, jį vairavo jo draugė J. D., o jis tik sėdėjo keleivio sėdynėje. Tą vakarą važiuojant į namus, tarp jų kilo konfliktas, jie susipyko, ko pasėkoje jis galimai draugę galėjo įžeisti. Tada draugė sustabdė automobilį, galimai toje vietoje kur jį ir sulaikė pareigūnai. Ji išlipo iš mašinos ir nuėjo. Jis atsisėdo prie automobilio vairo, tačiau nevažiavo. Tuo metu jį automobilyje ir sulaikė pareigūnai. Kadangi buvo neblaivus, nepamena pokalbio su pareigūnais turinio. Jis negalėjo apkalbėti savęs pažeidimo padarymu, nebent būdamas nenuovokus t.y. girtas. Nėra byloje duomenų, kad jo automobilis buvo griovyje. Jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, neapgadinta, todėl pažeidimo protokole ir skunde nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių. Sprendžiant jo kaltės klausimus, negalima remtis abejonėmis, asmuo negali būti baudžiamas už pasisakymus, neteisingai tuo metu suprastus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinio teisės pažeidimo protokole O. P. kaltintas tuo, kad vairavo transporto priemonę-automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kadangi jam buvo nustatytas 2,96 promilės girtumas, kad su savimi neturėjo ir nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo bei transporto priemonės registracijos liudijimo.
Įstatymas numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti renkami ATPK 256 str. numatyti atitinkami įrodymai. Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (LVAT nutartys Nr. N9-1711/2006, N662-2336/2009). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Duomenys, kuriais rėmėsi teismas, nėra vienareikšmiai, jiems prieštarauja kiti duomenys, esantys byloje.Tokių medžiagoje pateiktų ir teismo nutarime nurodytų prieštaravimų nepašalinimas, negali būti laikomas pakankamais įrodymais teismo išvadoms padaryti, asmens nekaltumui nustatyti ar pagrindu administracinei nuobaudai skirti. Skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, kurie yra neįvertinti, neanalizuoti, o teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasisakė. Nutarimas nutraukti O. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grindžiamas tik rašytine bylos medžiaga – tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, asmens blaivumo nustatymo kvitu, administracinio sulaikymo protokolu, J. D. rašytiniu paaiškinimu, bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens - O. P. duotu paaiškinimu teisme. Nei pažeidimą užfiksavę pareigūnai, nei O. P. nekaltumą patvirtinanti J. D. teisme nebuvo apklausti, jie posėdyje nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas, nors ir privalėjo visapusiškai ištirti visus pažeidimo padarymą ar O. P. nekaltumą patvirtinančius įrodymus, vadovavosi tik byloje esančia rašytine medžiaga, tačiau nepatikrino jos tikrumo. Teismas, nutarime vadovaudamasis J. D. rašytiniu paaiškinimu, kuris buvo pateiktas suinteresuoto asmens O. P., net nepatikrino, ar jis yra tikras ir nesuklastotas dokumentas. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (LR ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, juolab, kad vieni jų prieštarauja atsakomybėn traukiamo asmens parodymams, o kiti-patvirtina jo nekaltumą, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo bei gynybos liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą, ar atmeta jo kaltės įrodymus. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas tinkamai neįvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra neįmanoma patikrinti pažeidimo padarymo ar jo nepadarymo versijų. Įvertinus situaciją, kad O. P. neigia padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo protokolas grindžiamas prieštaringais duomenimis, manytina, jog yra būtina apklausti tiek pareigūnus, sulaikiusius pažeidėją, tiek ir O. P. kaltę paneigiančius asmenis. Šiuo gi atveju teismo posėdyje jie nebuvo apklausti, duomenų, kad jiems būtų įteikti pranešimai apie teismo posėdžio laiką ir vietą, byloje nėra.
Iš apylinkės teismo nutarimo matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama teismo posėdyje, kurio metu paaiškinimus davė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. P.. Pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų, nesilaikė Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Byloje nėra teismo posėdžio protokolo, nors LR ATPK 300 str. 3d. yra nustatyta, jog tuo atveju kai bylos dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo metu yra apklausiami liudytojai ar nukentėjusysis duoda paaiškinimus, rašomas teismo posėdžio protokolas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nors Lietuvos Respublikos ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai), teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Kadangi teismas nutarime nurodė, jog teismo posėdis buvo rengiamas ir jame paaiškinimus davė pažeidėjas, turėjo būti rašomas posėdžio protokolas, kuriame išdėstytas paaiškinimus davusio asmens parodymų turinys. Tokiu atveju teismo posėdžio protokolas atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus ir apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nagrinėjamu atveju nesant teismo posėdžio protokolo, neįmanoma nustatyti, kokią administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė versiją dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo. Kadangi O. P. teisme pateikė visiškai kitą versija, nei jį sulaikiusių pareigūnų parodymai, pateikė jo paaiškinimus patvirtinančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo kruopščiai, be išankstinio nusistatymo ištirti ir motyvuotai paneigti arba patvirtinti vius byloje esančius įrodymus. Bylos išnagrinėjimas, nerašant teismo posėdžio protokolo, ypač, jeigu kyla abejonių dėl pažeidimo padarymo fakto, laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą. Juo labiau, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė patrulis S. P., o tarnybiniai pranešimai pasirašyti patrulio V. J. ir tyrėjo M. J..
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad byloje nėra pateikta alkotesterio Nr. Lion alcolmeter 500 serijos Nr. 18915 patikros sertifikato (nors pažeidimo protokole nurodytas sertifikato Nr. 0793457), dėl to toks įrodymas negalėjo būti vertinamas pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas privalo išreikalauti alkotesterio ,,Lion alcometer 500“ serijos Nr. 18915 patikros sertifikatą, tikslu nustatyti, ar pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti. Pažymėtina, jog įrodinėjant tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, techninių matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės nagrinėjamo pobūdžio bylose reikšmę, yra itin svarbu, kad dėl matavimo prietaiso parodymų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis matavimo prietaiso naudojimo taisyklių (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-371/2008).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog bylą nutraukti galima tik tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės (LVAT nutartys Nr. N62-880/2011, N444-1280/2011). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, tačiau tuo pat metu yra ir pakankamai duomenų, liudijančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.
Įvertinus visus išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad O. P. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai įrodymų, pažeidžiant ATPK 248, 257, 284, 285 straipsnių nuostatas. Todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjas
nutarė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimą panaikinti ir O. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.