- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- A2.11.-8591-506/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08039-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Pažeidėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- „Microsoft“
- Advokatai
- Solveiga Gečaitė, Rūta Andriulevičiūtė
- Kategorijos
- 50.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L., jo atstovei advokatei Solveigai Gečaitei, institucijos, priėmusios nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros, – atstovui prokurorui Benediktui Leišiui, suinteresuoto asmens „Microsoft“ korporacijos atstovei advokatei Rūtai Andriulevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. L., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1976-12-13, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 214¹⁰ str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 214¹⁰ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, iki 2014-03-24 įvykusio šių įmonių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimo, vienuolikoje kompiuterių (tyrimo akte jiems suteikti numeriai 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14 ir 16) neteisėtai naudojo programinę įrangą „Windows 7 Professional OEM“, „Microsoft Windows 7 Enterprice Edition 64 Bit“, „Windows 7 Home Premium OA“, „Microsoft Windows XP Professional“, „Microsoft Windows Vista Home Premium Edition OEM“, „Windows 8“, bendra įrangos vertė 8228,36 Lt, neturint jos įsigijimą patvirtinančių dokumentų.
Institucijos, iškėlusios ATP bylą, atstovas prokuroras Benediktas Leišis palaikė kaltinimą ir papildomai paaiškino, kad ATPK 214¹⁰ straipsnis numato administracinę atsakomybę už autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimą, į šio pažeidimo sudėtį įeina ir neteisėtas programinės įrangos naudojimas. Išnagrinėjus visą surinktą medžiagą, matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsnį, numatantį, kad autorių teisių pažeidimu yra laikomas programinės įrangos neteisėtų kopijų laikymas komerciniais tikslais, neturėdamas atitinkamų sutarčių su autoriais ar jų teisių perėmėjais, nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2014-03-24 UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) patalpose komerciniais tikslais laikė kūrinių neteisėtas kopijas – kompiuterių sisteminiuose blokuose instaliuotas programinės įrangos „Windows“ versijas, kurių bendra kaina 8228,38 Lt. A. L. savo kaltę neigia, tačiau jo kaltė pagrindžiama specialisto išvada, „Microsoft“ atstovės paaiškinimais, bylos medžiagoje esančiais duomenimis. Apie abi įmones „Microsoft“ duomenų bazėje nėra duomenų, kad jos būtų turėjusios registruotą korporatyvinę licenciją. Įrodyta, kad minėti kompiuteriai buvo nuomojami iš kitų įmonių, tačiau nėra duomenų, kad tos įmonės turėjo licenciją nuomai. Prašo A. L. pripažinti kaltu pagal ATPK 214¹⁰ straipsnį ir skirti 1500 Lt administracinę nuobaudą, o neteisėtos programinės įrangos kopijas, esančias sisteminiuose blokuose, konfiskuoti išinstaliuojant.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad visa įranga buvo naudojama teisėtai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Solveiga Gečaitė palaikė savo atstovaujamojo poziciją ir paaiškino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog programinė įranga buvo naudojama teisėtai. Bendrovė teisėtai instaliavo programinę įrangą į kompiuterius Nr. 9, 11, 12, 13, 14 ir 16, ir naudojo įrangą teisėtai. Iš visų šešiolikos kompiuterių, paimtų kratos metu, penki kompiuteriai jau yra grąžinti pripažinus, kad įrangą naudojo teisėtai. „Microsoft“ atstovė patvirtino, kad ir paminėtose kituose kompiuteriuose programinė įranga galėjo būti ir buvo naudojama teisėtai. Lieka dar šeši kompiuteriai, kurie buvo bendrovių, kurioms vadovauja administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išsinuomoti. Yra pateikti dokumentai tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kaip betraktuoti tas sutartis – ar turėjo teisę, ar neturėjo, yra „Microsoft“ skelbiama ar neskelbiama, bet asmuo, nuomodamasis kompiuterį kartu su programine įranga, sudarė sutartis, aptarė daiktus ir įrangą, mokėjo nuompinigius, teisėtai ir pagrįstai tikėjosi, kad daiktais naudojasi teisėtai ir nekils jokių kliūčių dėl to. Net prasidėjus teisiniams ginčams, tos pačios bendrovės, kurios nuomavo, patvirtino, jog jos tokią teisę turi. Net jei būtų nustatytos sutarties ydos ar licencijavimo taisyklių pažeidimai, tuos pažeidimus padarė ne UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) o pažeidė nuomotojas, kuris galimai tokios teisės neturėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nuomininko atstovas, bet ne nuomotojo. Mano, kad bet kokiu atveju, net jeigu būtų nustatytos ydos nuomos sutartyse, tame nėra nuomininko kaltės. Tuo labiau, kad pats nuomotojas oficialiai deklaruoja ir prideda ištraukas iš „Microsoft“ tinklapio, kad jie yra teisėti licencijų turėtojai ir nuomoja komerciniais tikslais teisėtai. Dėl kompiuterio Nr. 5 – ekspertas pasisakė, kad jo netgi nebuvo galima įjungti ir patikrinti. Dėl kompiuterio Nr. 8 – ekspertas taip pat pasisakė, kad du kartus į tą patį kompiuterį įdiegti tą pačią programą vienu atveju yra teisėta, kitu atveju – neteisėta, tačiau protingai to paaiškinti neįmanoma, nebent tai neturinčio specialių žinių asmens įdiegimo klaida. Kiti kompiuteriai, kur pasisakoma, kad įranga yra įdiegta galimai anksčiau negu išnuomoti kompiuteriai – tai sunku nustatyti, pagal kokius duomenis buvo sprendžiama, kadangi ekspertas pats patvirtino, kad visi šie penki kompiuteriai buvo neveikiantys. Tokiu būdu bylos medžiaga patvirtina, kad A. L. kaltės nėra, joks administracinis teisės pažeidimas šio asmens nepadarytas. Prašo administracinę bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovė advokatė Rūta Andriulevičiūtė paaiškino, kad pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių 15 straipsnį bet koks programinės įrangos panaudojimas yra neteisėtas, jeigu nepateikiama licencija. Ne tik įdiegimas yra neteisėtas, bet ir pačios programinės įrangos turėjimas arba laikymas savo kompiuteryje taip pat yra neteisėtas, jeigu neturima pagrindžiančių įrodymų tam, kad turėti ar naudoti tą programinę įrangą. Nepaisant to, kad tos įmonės, kurios išnuomavo kompiuterius, galbūt, jos buvo instaliavę tą programinę įrangą, tačiau ir nuomininkas, kuris naudojasi įranga savo įmonės veikloje ir neturėjo licencijos, jis taip pat pažeidė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnį, nes jis naudojo. Tai analogiški veiksmai ir už juos turi būti atsakomybė. Kas dėl nuomos sutarties tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) tai ji galioja tik 5 kompiuteriams. Iš tų penkių kompiuterių sutinka, kad teisėtai buvo naudojama programinė įranga kompiuteriuose Nr. 9, 11 ir 13, tai yra tik trijuose. Kituose dviejuose, tai yra Nr. 14 ir 16, skiriasi diegimo datos nuo nuomos sutarties. Nuomos sutartis sudaryta 2014-01-02, o įdiegta programinė įranga „Windows 8“ į tuos išnuomotus kompiuterius daug anksčiau negu buvo sudaryta nuomos sutartis – 2013-01-21. Kyla didelių abejonių, kaip galėjo nuomininkas įsidiegti į kompiuterius turimą programinę įrangą, jeigu įdiegimo momentui net kompiuterių neturėjo. Būtent dėl kompiuterių Nr. 14 ir Nr. 16 mano, kad juose programinė įranga buvo naudojama neteisėtai. Dėl kitų kompiuterių aiškiai įrašyta į lentelę: kompiuteris Nr. 2 – naudojamas „Microsoft“ licencijas pažeidžiant naudojama programinė įranga, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės nuomoti tos programinės įrangos. Kompiuteris Nr. 4 – visiškai sutinka su specialisto išvada, kadangi buvo naudojama pažeidžiant „Microsoft“ korporacijos autorių teises kaip ir kompiuterio Nr. 2 naudojimo atveju. Kompiuteris Nr. 7 – nepateikta licencija nuomai ir duomenų, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo licenciją nuomai, o „Microsoft“ korporacija savo duomenų bazėje neturi duomenų, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ būtų įgijusi licenciją nuomoti programinę įrangą „Windows 7 Enterprise Edition“. Kompiuteris Nr. 5 – pažeidžiama „Microsoft Home Premium“ licencinė sutartis, kadangi perklijuotas lipdukas. Tas lipdukas turėjo būti įrodymas, kad programinė įranga pirkta kartu su kompiuteriu ir ji būtent su tuo kompiuteriu susijusi. Kompiuteris Nr. 6 – naudojama programinė įranga „Microsoft Windows XP Professional“ pažeidžiant autorių teises. Specialistas nurodė teisingai, kad yra pateiktas OEM licencijos lipdukas, o iš tikrųjų įdiegta visai kito tipo licencija į kompiuterį – būtent korporatyvinė licencija, vardinė licencija. Ir duomenų jokių nėra, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų įsigijusi tokio tipo licenciją. Kompiuteris Nr. 8 – yra kitoks lipdukas, negu kad įdiegta į kompiuterį programinė įranga, čia yra neatitikimas, ir sutinka su specialisto išvada, kad neteisėtai buvo naudota minėta programinė įranga. Tame pačiame kompiuteryje „Microsoft Office XP“ – „Microsoft“ bazėje jokių duomenų, kad įmonė būtų įsigijusi vardinę licenciją, nėra, nepateikti dokumentai, pagrindžiantys tos licencijos naudojimą. Kompiuteriuose Nr. 14 ir 16 – diegimo data yra ankstesnė, negu nuomos sutarties tarp įmonių sudarymo data, dėl to, jų nuomone, neteisėtai yra naudojama. Atsižvelgiant į tai, prašytų vadovautis specialisto išvada, ji yra teisinga, nes išskyrus minėtus tris kompiuterius nepateikti dokumentai, pagrindžiantys teisėtą naudojimą.
Specialistas V. V. paaiškino, kad viską yra parašęs išvadoje. Išvadoje parašė „galimai“ dėl to, kad po kažkurio laiko kažkuriuo būdu atsiranda dokumentai, kuriuos reikia tikrinti ir kartais tenka viską rašyti iš naujo. Tik teismas nusprendžia, ar taip buvo, ar ne, o jis parašė savo faktą, ką jis matė. Kas dėl nuomos sutarčių, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra „Microsoft“ įgaliotas atstovas. „Microsoft“ licenzinėje sutartyje, 8 punkte pabrėžiama, kad negalima išnuomoti kompiuterių su iš anksto įdiegta programine įranga. Tai yra „Microsoft“ licenzinės sąlygos vartotojui. Vartotojas, diegdamas šią operacinę sistemą, sutinka su šiomis sąlygomis ir priima „Microsoft“ sąlygas. Vartotojas, naudojantis „Microsoft“ produktą, naudodamas programinę įrangą, įsipareigoja pateikti įrodymus, kad naudoja legalią programinę įrangą. Tai irgi yra nurodyta „Microsoft“ sutartyje. Patvirtina savo išvadą. Kompiuteriai Nr. 2 ir 4 yra nuomojami, nors „Microsoft“ neleidžia nuomoti. Kompiuteryje Nr. 5 neteisėta dėl klaidingo lipduko, nes lipdukas „Dell“ gamintojo yra skirtas konkrečiam kompiuteriui, atskirai nuo kompiuterio ar programinės įrangos lipdukas neparduodamas, neplatinamas. Šis lipdukas negalėjo būti legaliai įsigytas atskirai, nes jį išleidžia su konkrečiu kompiuteriu, jame yra identifikacinis kodas, įdiegimo kodas, jis yra vienintelis, lipduko kodas sutampa su kompiuterio kodu. Taigi, jis buvo ant kažkurio „Dell“ kompanijos kompiuterio, buvo nuplėštas nuo kompiuterio ir užklijuotas ant kito kompiuterio, pirkto iš „Kilobaito“. Lipdukas yra pirminis vizualus įrodymas, kad naudojama teisėta legali programinė įranga, šiuo atveju – įrodo tik teisėtą operacinės sistemos naudojimą. Klaidą įvardintų kaip sąmoningą, nes IT specialistas negalėjo užklijuoti ant kito kompiuterio, pirkto iš kitos įmonės, lipduko netyčia. Lipdukų nereikalaujama, kai yra korporatyvinės licenzijos sutartis, pagal kurią turi būti nurodoma vietų skaičius, į kelias galima diegti operacines sistemas, tai yra licenzinė sutartis. Kompiuteris Nr. 6 – OEM lipdukas yra gamyklinis, bet šiuo atveju į kompiuterį sudėta operacinė sistema, naudojama pagal korporatyvinio leidimo licenziją, nors šiai versijai, kuri įdiegta, reikalingas „Microsoft“ leidimas pagal licenziją. Turi būti „Microsoft“ licenzijos popierinis variantas, kad „Microsoft“ suteikia įdiegimo teisę korporatyvinei licenzijai. Šiuo atveju viskas būtų tvarkoje, jeigu būtų įdiegtas OEM variantas su tais įdiegimo raktais, kurie yra ant to lipduko, bet buvo įdiegta korporatyvinė licenzija su visiškai neaiškiu įdiegimo raktu. Kompiuteris Nr. 8 – rašoma, kad buvo įsigytas su programine įranga, o pardavėjas sąskaitoje to neišskiria, kad su programine įranga parduotas. Sprendžiant pagal parametrus – galėjo taip būti, buvo pakankamai aiškiai įvardinta, koks kompiuteris buvo pirktas. Padarė palyginimus, kaip ir tas kompiuteris ir negali sutikti, kad ši faktūra atitinka šį kompiuterį. Visų pirma, ant kompiuterio yra užklijuotas OEM lipdukas, tai yra, kompiuteris iš gamyklos išleistas su operacine sistema, o faktūroje nurodyta, kad kompiuteris parduotas su DOS‘u – tai yra operacinė sistema be operacinės sistemos. Šis faktas neleidžia 100 procentu tvirtinti, kad ši faktūra atitinka šį kompiuterį. Pagal parametrus atitinka. Toje faktūroje netgi yra gamyklinis prekės kodas. Pagal tą prekės kodą galima patikrinti ir ten yra nurodyta, kad parduotas su DOS operacine sistema, tai yra – be „Windows“ operacinės sistemos, o ant pačio kompiuterio užklijuotas lipdukas, kad su „Windows“. Be to, „Microsoft“ neleidžia diegti su tais pačiais numeriais operacinės sistemos du kartus į kompiuterį, nes paleidus kompiuterį yra pasirinkimas, vieną kartą paleisti viską iš vieno skirsnio disko, ar iš kito skirsnio disko. Diegimas į atskirus diskų skirsnius irgi yra negalimas. „Mikcrosoft“ sutartyje yra parašyta, kad skirtingi tos pačios techninės įrangos skirsniai yra laikoma kaip atskiras kompiuterio vienetas. Kompiuterį Nr. 9 pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o priskiriama licenzija iš krepšelio UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tas pat yra su kompiuteriais Nr. 11, 13, 14 ir 16. Pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo dokumentai kompiuterių Nr. 9, 11, 13, 14 ir 16, bet visų jų licenzijos, tas penkių paketų leistinos programinės įrangos vienetas, priskiriamas kitai įmonei, tokiu būdu pažeidžiamos sąlygos.
Liudytojas A. M. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ IT vadybininku. Dėl nuomojamų UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių gali pasakyti, kad yra nuomojami penki kompiuteriai. Nusipirko kompiuterių daugiau ir išnuomojo juos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad galėtų panaudoti savo programinę įrangą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriai buvo nuomojami su Windows, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, jei gerai atsimena, ir su „Office“. Daugiau programinės įrangos sutartyje ir nebuvo parašyta. Jis turėjo tik tą informaciją, kas yra sutartyje. Dėl kompiuterių ir programinės įrangos naudojimo jam yra žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuomos sutartyje nurodomos tos nuomos teisės, su kuriomis leidžia nuomoti. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo nuosavą programinę įrangą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai išnuomojo tuščius kompiuterius, tai todėl nereikėjo jokių „rental rates“. Išsinuomojo tuščią kompiuterį ir įsirašė savo programinę įrangą. Byloje esančią lentelę sudarė pagal visas pirkimo sąskaitas. Visi priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o „Windows“ juose buvo surašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės, suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimo ir byloje esančių 2014-06-02 objekto tyrimo akto Nr. 14/07 (1 bylos tomo 47-67 b.l.), objekto tyrimo akto 2014-09-04 patikslinimo Nr. 14/07-1 (2 bylos tomo 1-23 b.l.), suinteresuoto asmens atstovės patektos lentelės „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių“ (2 bylos tomo 48-54 b.l.) matyti, jog neteisėtas programinės įrangos naudojimas kompiuteriuose Nr. 9, 11, 13, 14 ir 16 inkriminuojamas dėl to, kad licencijas įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje yra 2014-01-02 nuomos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl minėtų kompiuterių nuomos (2 bylos tomo 46-47 b.l.) ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė aiškina, jog kompiuteriai buvo išnuomoti be įrangos, programinę įrangą instaliavo nuomininkas, todėl licencijavimo sąlygos nepažeistos. Kompiuterių, pažymėtų Nr. 9, 11, 13 atveju tai atitinka tikrovę, todėl aplinkybė dėl neteisėtai naudojamos programinės įrangos kompiuteriuose, pažymėtuose Nr. 9, 11 ir 13, iš kaltinimo išjungtina. Kompiuteriuose Nr. 14 ir 16 programinė įranga „Windows 8“ instaliuota, atitinkamai, 2013-10-21 ir 2013-10-23, tai yra dar iki nuomos sutarties sudarymo, todėl programinės įrangos įdiegimo ir naudojimo sąlygos šių 2 kompiuteriu atveju yra pažeistos.
A. L. kaltė dėl likusioje inkriminuoto pa˛eidimo dalyje, tai yra, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, iki 2014-03-24 įvykusio šių įmonių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimo, aštuoniuose kompiuteriuose (specialisto išvadose jiems suteikti numeriai 2, 4, 5, 6, 7, 8, 14 ir 16) neteisėtai naudojo programinę įrangą „Windows 7 Professional OEM“, „Microsoft Windows 7 Enterprice Edition 64 Bit“, „Windows 7 Home Premium OA“, „Microsoft Windows XP Professional“, „Microsoft Windows Vista Home Premium Edition OEM“, „Windows 8“, bendra įrangos vertė 8228,36 Lt, neturint jos įsigijimą patvirtinančių dokumentų, padarymo visiškai įrodyta prokuroro Benedikto Leišio, suinteresuoto asmens atstovės advokatės Rūtos Andriulevičiūtės, specialisto V. V. paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: 2014-06-02 objekto tyrimo aktu Nr. 14/07 (1 bylos tomo 47-67 b.l.), objekto tyrimo akto 2014-09-04 patikslinimu Nr. 14/07-1 (2 bylos tomo 1-23 b.l.), suinteresuoto asmens atstovės patekta lentele „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių“ (2 bylos tomo 48-54 b.l.), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 bylos tomo 17-26 b.l.).
ATPK 214¹⁰ str. 1 d. numato atsakomybę už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais. 2014-06-02 objekto tyrimo aktu Nr. 14/07 (1 bylos tomo 47-67 b.l.), objekto tyrimo akto 2014-09-04 patikslinimu Nr. 14/07-1 (2 bylos tomo 1-23 b.l.) nustatyta ir suinteresuoto asmens atstovės patektos lentele „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių“ (2 bylos tomo 48-54 b.l.) patvirtinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotuose aštuoniuose kompiuteriuose, aktuose pažymėtuose Nr. 2, 4, 5, 6, 7, 8, 14 ir 16) neteisėtai buvo naudojama programinė įranga „Windows 7 Professional OEM“, „Microsoft Windows 7 Enterprice Edition 64 Bit“, „Windows 7 Home Premium OA“, „Microsoft Windows XP Professional“, „Microsoft Windows Vista Home Premium Edition OEM“, „Windows 8“, kadangi nepateiktos visos būtinos licencijavimo sutartys ir kiti naudojimo teisėtumo įrodantys dokumentai, ant kai kurių kompiuterių perklijuoti lipdukai.
Taigi įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bendrovių patalpose esančiuose kompiuteriuose komerciniais tikslais (naudoti pelno siekiančios įmonės veikloje) laikė neteisėtas kompiuterinių programų kopijas bei jas naudojo tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Tokiu būdu A. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR ATPK 214¹⁰ str. 1 d., kaltė jos padarymu įrodyta ir jis baustinas.
Motyvuojamoji dalis
A. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau būtų baustas administracine tvarka, skirtina bauda, atitinkanti straipsnio sankcijoje numatytą minimumą su programinės įrangos konfiskavimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR ATPK 30 str., 30² str., 214¹⁰ str. 1 d., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja
nutarė:
Pripažinti A. L., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1976-12-13, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 214¹⁰ str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su programinės įrangos „„Windows 7 Professional OEM“, „Microsoft Windows 7 Enterprice Edition 64 Bit“, „Windows 7 Home Premium OA“, „Microsoft Windows XP Professional“, „Microsoft Windows Vista Home Premium Edition OEM“, „Windows 8“, esančios kompiuteriuose, 2014-06-02 objekto tyrimo akte (1 bylos tomo 47-67 b.l.) pažymėtuose Nr. 2, 4, 5, 6, 7, 8, 14 ir 16, kopijų konfiskavimu, neteisėtas kopijas sunaikinant.
Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6460, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6460, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).
Vadovaujantis LR ATPK 320 str. 1 d. 1 p. nutarimo vykdymą dalyje dėl programinės įrangos konfiskavimo, ją sunaikinat (išinstaliuojant), pavesti antstoliams.
Įvykdžius nutarimą dalyje dėl programinės įrangos konfiskavimo, kompiuterius, 2014-06-02 objekto tyrimo akte (1 bylos tomo 47-67 b.l.) pažymėtus Nr. 2, 4, 5, 6, 7, 8, 14 ir 16, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nutarimui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterius, 2014-06-02 objekto tyrimo akte (1 bylos tomo 47-67 b.l.) pažymėtus Nr. 9, 11 ir 12.
Nutarimą per 20 dienų galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.