Utenos apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. C. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad termino palikimui priimti praleidimą lėmė ir tai, jog turėjo kitų rūpesčių, nes praėjus dviem mėnesiams po jos motinos mirties mirė jos buvusio sutuoktinio, su kuriuo po santuokos nutraukimo gyvena kartu, motina. Po savo motinos mirties dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą neskubėjo, buvo rami dėl to, kad testamentu visas motinos turtas buvo paliktas jai. Brolių ir seserų ji neturi, tėvas yra miręs prieš dešimt metų, kai jis mirė su jos motina jau buvo išsituokęs.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir jeigu jis yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Byloje nustatyta, kad palikimas atsirado po pareiškėjos O. C. motinos L. M. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Mirusioji L. M. 2009 m. lapkričio 3 d. testamentu turtą paliko savo dukrai O. M., todėl mirusiosios turto įpėdinė pagal testamentą yra pareiškėja O. C. (iki santuokos pavardė – M.) (CK 5.2 straipsnis). Kitų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą nėra.

Įstatymo normos (CK 5.57 straipsnis) konkrečiai nenurodo, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tačiau pagal susiformavusią teisminę praktiką termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis sužinoti duomenis apie palikimo atsiradimą arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodyta priežastis – manymas, jog į notarą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties, galėjo lemti, kad ji nespėjo laiku realizuoti savo teisės paveldėti pagal testamentą.

Anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido nežymiai dėl svarbių priežasčių ir tai yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atitiks palikėjos ir pareiškėjos valią.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

Tenkinti pareiškimą.

O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po jos motinos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.