- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2YT-15574-907/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04561-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. J. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos K. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėja L. J. pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina K. T., gim. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. J. brolis A. T., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina K. T. iki mirties asmeninės nuosavybės teise valdė turtą, likusį po jos sutuoktinio ir pareiškėjos tėvo A. T. mirties, t. y. pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos brolis A. T. nebuvo sudaręs santuokos, neturėjo vaikų, kitų pirmosios eilės įpėdinių, o taip pat ir antrosios eilės įpėdinių jo mirties metu nebuvo. Pareiškėja yra vienintelė palikėjo trečiosios eilės įpėdinė pagal įstatymą, nes pareiškėjos ir palikėjo A. T. brolis V. T. yra miręs (duomenys neskelbtini). Įstatymo nustatyta tvarka ir terminu pareiškėja priėmė palikimą, likusį po brolio A. T. mirties, pateikdama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Po K. T. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, tačiau palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu. I. K. T. mirties ir po jos mirties name toliau liko gyventi K. T. sūnus ir pareiškėjos brolis A. T., kuris minėtame turte su K. T. gyveno ir iki jos mirties, nuo 1966-03-02 buvo deklaravęs ten savo gyvenamąją vietą. Nurodė, kad A. T. visu turtu naudojosi toliau kaip savo, rūpinosi turto būkle, aplinka, mokėjo mokesčius, laikė nuosavu ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir kilnojamuosius daiktus, baldus, indus, buities reikmenis, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis. Po motinos K. T. mirties A. T. atliko visus savininkui būdingus veiksmus, susijusius su turto priežiūra, naudojimu, valdymu. Pareiškėja palikimo, likusio po motinos K. T. mirties, nepriėmė ir neatliko jokių faktinių ar teisinių palikimo priėmimo veiksmų. Todėl laiko, kad A. T. vienintelis pradėjo faktiškai minėtą turtą valdyti. (b. l. 1-29).
3. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 23-25).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
4. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad K. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o A. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 9). Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. T. ir K. T. (buvusi pavardė – D.) (b. l. 11). Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad A. T. ir K. T. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus V. T., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17, 18). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. T. paveldėjo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį pastatą su kiemo statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Iš VĮ Registrų centro pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad A. T. nuo 1966-03-02 buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), mirė nevedęs (b. l. 5). Iš (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos notaro biuro notarės N. M., matyti, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio, (duomenys neskelbtini), turto paveldėtoja yra jo sesuo L. J. (b. l. 8). Iš (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, išduoto Šiaulių Valstybinės notarinės kontoros valstybinė notarė V. R., matyti, kad A. T. mirusio (duomenys neskelbtini), turto įpėdinė yra K. T. (b. l. 10). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos K. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
5. Juridiniai faktai – tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 str. numato, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų.
6. A. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), motina K. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), todėl pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jos motina K. T. testamento nebuvo sudariusi, o brolis A. T. po motinos mirties likusį palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl A. T. įgijo teisę paveldėti po savo motinos mirties (CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
7. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
8. K. T. testamento nepaliko, jos sūnus A. T. iš karto po motinos K. T. mirties priėmė mirusios motinos palikimą, nes toliau rūpinosi nekilnojamais daiktais ir juos valdė. Tai įrodo į bylą pateikta VĮ Registrų centro pažyma, kuri patvirtina, kad A. T. deklaravo gyvenamąją vietą nuo 1966-03-02 adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 5). Vadinasi, A. T. naudojosi, rūpinosi motinai nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, t. y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. K. T. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
9. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. T. mirusios motinos K. T. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos K. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.