Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1601-1049/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-27
Bylos Nr.
1-1601-1049/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1601-1049/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06726-18-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajam V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. P. 2018 m. vasario 9 d., apie 5.26 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai - nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 3,28 % promilės etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Peugeot 307, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini)

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbas buvo naktinis, reikėjo pristatyti spaudą iki prekybos centrus. Šį darbą dirbdamas tikėjosi susirasti kitą, nes mažai poilsio, miegodavo 3-4 val. Grįžęs iš darbo apie 3 val. nakties pasiėmė mašinoje turėtus svaigalus. Galvojo išgerti 100 gramų, kad geriau miegotų. Nuovargis padarė savo, padaugino. Jis neplanavo vairuoti, tik norėjo ryte perstatyti savo automobilį Peugeot 307, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) į kitą vietą ir eiti miegoti. Pamatė žmogus, kad jis neblaivus ir iškvietė policiją. Kaip jis manevravo, neprisimena, galėjo būti, kad atsitrenkė į betoninę sienelę. Atvykę policijos pareigūnai patikrino neblaivumą, jam buvo nustatytas 3,68 promilės girtumas. Savo poelgį vertina blogai, pergyvena dėl to, gailisi nusikaltęs. Suprato, kad neblaivus vairuoti negali, būtinybės važiuoti nebuvo. Automobilio vertė 1000-1500 eurų. Jis turi suaugusį sūnų, jam 28 metai. Po įvykio nebedirba. Dabar gyvena iš santaupų, baudą sumokėti galėtų. Dėl žalingo alkoholio vartojimo problemų neturi.

Išvada dėl V. P. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. vasario 9 d., apie 5.20 val. kieme vedžiojo šunį. Automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį pilkos spalvos, kurio degimas buvo įjungtas, degė galiniai žibintai. Automobilis stovėjo netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Ėjo link parduotuvės. Matė, kad automobilis pilkos spalvos pajudėjo atbuline eiga ir kliudė tamsios spalvos automobilį Audi. Toliau ėjo link tos vietos. Tuo metu atstumas nuo liudytojo iki pilkos spalvos automobilio buvo apie 20-25 metrai. Eidamas matė, kaip tas pats automobilis pavažiavo į priekį ir gana stipriai trenkėsi priekine dalimi į betoninius smėlio atitvarus ir užgeso. Paspartino žingsnį, nes kilo abejonių, kad vairuotojui, galimai, pasidarė negera. Vos priėjo prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles. Už vairo sėdėjo vyriškis, iš mašinos salono pasijuto labai stiprus alkoholio kvapas. Kaire ranka iš užvedimo spynelės ištraukė raktelius, kad vairuotojas neišliptų uždarė automobilio dureles. Iš savo mobilaus telefono paskambino Bendruoju pagalbos telefonu „112“, pranešė apie neblaivų vairuotoją, padiktavo automobilio valstybinius numerius, kurių dabar nepamena. Tai buvo Peugeot automobilis, keleivių automobilio salone nematė. Buvo tamsus paros metas, šalta, nesnigo. Prie apgadinto automobilio Audi priėjęs nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams prisistatė, perdavė jiems automobilio Peugeot raktelius, papasakojo, ką matė. Palikęs savo anketinius duomenis policijos pareigūnams iš įvykio vietos nuėjo link savo automobilio, stovėjusio netoliese, ir išvažiavo į darbą. Peugeot automobilio vairuotojas nėra pažįstamas, matė jį pirmą kartą (b. l. 55–56).

Liudytojas J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. vasario 8 d., apie 19.30-20.00 val. vairavo automobilį Audi A6, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kuris registruotas tėčio vardu. Automobilis yra įsigytas už liudytojo ir jo žmonos asmenines lėšas, o tik užregistruotas tėčio vardu. Šiuo automobiliu tėtis nesinaudoja. Nurodytu laiku grįžo namo ir pastatė automobilį netoli namų prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini). Automobilių parkavimo vietoje stovėjo ir daugiau transporto priemonių. 2018 m. vasario 9 d., apie 8.15 val. susiruošė važiuoti į darbą. Su žmona atėjo prie stovinčio automobilio Audi A6. Žmona pastebėjo popieriaus lapelį, užkištą už automobilio priekinio stiklo valytuvo. Perskaičius rastą raštelį suprato, kad jo automobilis buvo apgadintas. Tuomet apėjęs aplink transporto priemonę pastebėjo, kad apgadintas kairės pusės galinis kampas. Surinko numerį, kuris buvo nurodytas paliktame raštelyje, kitame ragelio gale atsiliepęs vyriškis prisistatė policijos pareigūnu. Paaiškinus, kas nutiko, sužinojo, kad turi atvykti į Kelių policijos valdybą. Atvykęs nurodytu adresu pas policijos pareigūnus sužinojo, kad anksti ryte į jo stovintį automobilį atsitrenkė neblaivaus vyriškio vairuojamas automobilis. Kaip įvyko pats eismo įvykis nematė. Automobilio apgadinimai yra mažareikšmiai. Jam yra išaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Tiki, kad žalos atlyginimo klausimai dėl apgadinto automobilio bus sklandžiai išspręsti su draudimo kompanija, todėl nepageidauja byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 51–52).

Raštelis, kuriame nurodyta, kad dėl J. V. automobilio apgadinimo jis turi kreiptis į kelių policiją (b. l 53).

2018 m. vasario 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-čios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. P. tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodytos aplinkybės, kad 2018 m. vasario 9 d., apie 5.28 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune, (duomenys neskelbtini). ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjas sulaikė neblaivų vairuotoją, atėmė raktelius, laukia vietoje. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, rado pranešėją V. B., kuris nurodė įvykio aplinkybes. Automobilyje Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdintis vyriškis V. P. nesiorientavo aplinkoje, jam alkotesteriu nustatytas 3,68 promilės girtumas (b. l. 7).

2018 m. vasario 9 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, sudarytos fotolentelės. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 8–15).

2018 m. vasario 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1576/2018(01) nurodyta, kad V. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,28 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 36).

2018 m. vasario 9 d. V. P. alkotesteriu nustatytas 3,68 promilės girtumas (b. l. 7).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio Peugeot 307, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. P. (b. l. 27–28).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. P. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. V. P. kaltė įrodyta jo paties parodymais, liudytojų V. B. ir J. V. parodymais, specialisto išvada Nr. T-A 1576/2018(01) ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. P. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis V. P., būdamas neblaivus, sąmoningai sėdo už automobilio vairo ir važiavo transporto priemone, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kuriems apie neblaivų vairuotoją pranešė netoliese šunį vedžiojęs pilietis. Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, dėl savo poelgio gailisi. V. P. veika kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). V. P. tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. V. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

V. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

V. P. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. V. P. anksčiau neteistas (b. l. 64), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 62–63), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 61), UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centre nesilankė (b. l. 59), buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 57).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė jam skirti viešuosius darbus arba baudą, nes turi galimybę ją sumokėti.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, V. P. skirtina bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis V. P. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks V. P., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, V. P. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio (3,28 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dvejų) metų terminą.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairavo kaltinamasis V. P..

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė V. P., buvo įvykdytas vairuojant jam priklausantį automobilį „Peugeot”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis ikiteisminio tyrimo metu nutransportuotas ir saugomas aikštelėje (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 37–40).

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam priklausančios transporto priemonės – „Peugeot”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.

Kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. V. P. vairuotojo pažymėjimas nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. P. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

V. P. priklausančiam automobiliui „Peugeot”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 20 d. nutarimu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas trims mėnesiams (b. l. 41–43). Nuosprendžiui įsiteisėjus jis panaikintinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 33 MGL (1650 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, konfiskuoti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „Peugeot”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo paėmimą), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. V. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 77), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. P. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

2018 m. vasario 20 d. nutarimu V. P. priklausančiam automobiliui „Peugeot”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 41–43) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis