Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui I. Š., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditorinių įsiskolinimų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje taip pat nurodė, kad pradėjus gyventi atskirai, sūnus A. Š. liko kartu su ieškove, ji rūpinuosi jo sveikata, ugdymu. Todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje.

Nurodė, kad sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Prašė nenustatyti termino susitaikymui, bylą nagrinėti iš esmės, kadangi atsakovas savo elgesiu akivaizdžiai parodė, kad santuokos nevertina, faktiškai jau daugiau kaip tris metus gyvena atskirai, santuokos išsaugoti galimybės nėra jokios. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti dabartinę pavardę - Š., atsakovui palikti jo pavardę - Š..

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad su I. Š. negyvena jau apie 4 metus, nori, kad jų santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės. Nurodė taip pat, kad jų vaikui yra jau 7 metai, nori, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja, nes vaikas savo tėvo nematė jau apie 4 metus. Nurodė taip pat, kad šiuo metu yra pakeitusi savo darbo vietą ir dirba UAB „Karališka kibininė“, jos gaunamos pajamos nėra didelės.

Ieškovės atstovė taip pat palaikė ieškininius reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

Atsakovas I. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nepateikė (procesiniai dokumentai atsakovui įteikti per darbdavį).

Pažymėjo, kad nuo gimimo, vaikas nuolat gyvena su motina, ir ji su socialinių darbuotojų pagalba sprendžia kasdienius su vaiko priežiūra susijusius klausimus, rūpinasi jo auklėjimu, ugdymu bei sveikata. Vadovaujantis JT Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies nuostata, Vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalimi, bei atsižvelgiant į vaiko nuomonę, darytina išvada, kad vaiko A. Š., gim. 2010-04-26, gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina J. Š. jos gyvenamojoje vietoje labiausiai atitiktų vaiko interesus. Taip pat vadovaujantis Civilinio kodekso 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str., bei siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, palaiko ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 190 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Šalių santuoka sudaryta 2009 m. gruodžio 26d., Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 132. Šalys turi nepilnametį vaiką – sūnų A. Š., gim. 2010 m. balandžio 26d.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį, o atsakovė pareiškusi priešieškinį, pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Santuokiniai ryšiai tarp ieškovo ir atsakovės yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio, santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės.

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų. Priešingai, iš byloje esančių duomenų, leidžia teismui daryti išvadą, kad sutuoktinių šeima yra faktiškai iširusi ir galimybės ją išsaugoti nebėra. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau daugiau kaip vienerius metus, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neatvyko į teismo posėdį. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 12, 178 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

Teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo ir ji nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl turto padalijimo

Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 str. 1 d.), nustato turto vertę (CK 3.119 str.), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 str. 2 ir 3 d.).Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2011-05-06 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1678 įgijo 0.0791 ha ploto sodo sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 98,75 kv.m. bendro ploto, 12700,00 Eur vidutinės rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis yra I. Š. ir J. Š. nuosavybė. Ieškovė nurodė, kad šį turtą įsigijo už 50000 Lt, ir nors jis yra įregistruotas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe, nes jo įsigijimui ji panaudojo ne santuokoje įgytas lėšas. Šio reikalavimo pagrindimui ieškovė J. Š. pateikė tokius įrodymus: Trakų rajono apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimą, iš kurio matyti, kad jos senelis I. T. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 13,5 ha žemės, dėl ko ji kreipėsi į teismą, nes reikėjo išspręsti klausimus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į senelio turtą (atnaujinti terminą prašymui ir dokumentams žemėtvarkos skyriui pateikti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą) ir šis jos pareiškimas buvo patenkintas, ko pasėkoje 2009-11-25 VAV sprendimu Nr. 2.7-79-18598 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko –I. T. 13,5 ha žemę, duomenis apie tai, kad tapusi dviejų žemės sklypų savininke, ji juos pardavė : 3,5 ha žemės sklypą pardavė 2010-03-29 už 9000,00 Lt, 10.00 ha žemės sklypą pardavė 2011-03-29 už 40000,00 Lt., o gautos lėšos buvo panaudotos žemės sklypo ir sodo namo, esančių Geibonių sodininkų bendrijoje pirkimui. Tai, kad šeimos turto pirkimui buvo panaudotos ir kitų asmenų, t.y. jos motinos lėšos, patvirtinama dokumentais, iš kurių matyti, kad jos motina V. T. 2011-04-29 paėmė paskolą AB banke DNB/NORD, kuri buvo pervesta į jos motinos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tame pat banke, o jos motina visą paskolos sumą bei dalį jos sąskaitoje buvusių lėšų, viso 15900 Lt pervedė į jos, J. Š., sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB banke Swedbank, po ko 44000 Lt suma buvo pervesta į pardavėjo B. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke Swedbank.

LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numato, kad asmeniniu sutuoktinio turtu pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Toks faktas, sutinkamai su CK 3.89 str. 2 d. gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovas prieštaravimų dėl turto padalijimo nepateikė. Todėl teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus, daro išvadą, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą šioje dalyje ir todėl jį tenkina pilnumoje ir nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius Geibonių kaime, – pripažįsta ieškovės J. Š., asmenine nuosavybe.

Dėl kreditorinių įsiskolinimų

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys turi kreditorinių įsiskolinimų: abu sutuoktiniai turi įsiskolinimą UAB “Laurimeta” pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-12 įsakymą (priteista suma - 170,88 Eur, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą, t.y. už 170,88 Eur nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-10-12 iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 33 Eur bylinėjimosi išlaidų), todėl šis įsiskolinimas laikomas solidariu abiejų šalių įsiskolinimu; J. Š. turi kreditorinį įsiskolinimą UAB “Nordecum” pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2015-02-09 įsakymą (priteista suma - 1098,45 Eur, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą, t.y. už 1098,45 Eur nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-02-09 iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 6 Eur bylinėjimosi išlaidų), kurio likutis 2016-09-30 sudaro 463,69 Eur bei 78,83 Eur vykdymo išlaidų, ieškovė prašo šį įsiskolinimą pripažinti jos asmenine skola, todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, įsiskolinimą UAB “Nordecum” pripažįsta asmenine J. Š. skola; I. Š. turi kreditorinių įsiskolinimų pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-27 nutarimą administracinėje byloje dėl paskirtos baudos išieškojimo ir transporto priemonės konfiskavimo (pagal antstolio Dariaus Jonaičio 2016-10-01 pažymą apie I. Š. skolas išieškotina suma sudaro 1303,29 Eur bauda ir 422 Eur vykdymo išlaidos bei dėl transporto priemonės konfiskavimo yra susidaręs 78 Eur vykdymo išlaidų įsiskolinimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šios piniginės sumos susidarė dėl I. Š. neteisėtų veiksmų, ko pasėkoje, už administracinio teisės pažeidimo padarymą jam buvo paskirta piniginė bauda su transporto priemonės konfiskavimu, šią skolą pripažįsta I. Š. asmenine skola.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, visų pirma vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Todėl, vadovaujantis minėtais straipsniais, teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192-3.200 str. str. nuostatas.

Teismas spręsdamas šį klausimą, atsižvelgia į tai, kad nepilnametis A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) nuo pat gimimo gyvena kartu su mama J. Š. jos gyvenamojo vietoje, tėvas juo visiškai nesirūpina, o mama (ieškovė), nors jos šeima ir yra įtraukta į stebimų šeimų sąrašą, socialinių darbuotojų pagalba sprendžia kasdienius su vaiko priežiūra susijusius klausimu, rūpinasi jo auklėjimu, ugdymu ir sveikata, gyvena kartu su vaiku jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, turi atskirą kambarį. Atsižvelgiant į tai, kad mažametis nuo pat gimimo gyvena su mama, kuri sprendžia kasdienius su vaiko priežiūra susijusius klausimus, rūpinasi sūnaus sveikata bei auklėjimu, A. Š. , gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. Š., nes darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, tėvas savo nuomonės šiuo klausimu neišreiškė, todėl teismas laiko, kad atsakovas neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui kartu su jo motina (ieškove), todėl ir tenkina reikalavimą šioje dalyje, t.y. nustato nepilnamečio A. Š. gyvenamąją vietą kartu su jo motina jos gyvenamojoje vietoje (CK 3. 174 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui iki vaiko pilnametystės.

Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl esant abejonėms dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu dirba, jos gaunamos pajamos nėra didelės, vienai išlaikyti vaiką yra sunku, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad laikotarpyje nuo 2016-01-20 iki 2016-05-20 ieškovė dirbo UAB „Vilniaus citma“, jos gautos pajamos sudarė 1558,65 Eur (vidutiniškai po 311,73 Eur į mėnesį), nuo 2016-10-11 iki 2017-02-02 ieškovė dirbo UAB „Larido“, jos gautos pajamos sudarė 877,66 Eur (vidutiniškai po 219,41 Eur į mėnesį), kaip nurodė teismo posėdžio metu ieškovė, šiuo metu ji dirba UAB “Karališka kibininė“, jos gaunamos pajamos yra minimalios, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė kartu su atsakovu turi nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypą su pastatu, kilnojamojo turto (transporto priemonių)nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje neturi. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad I. Š. laikotarpyje nuo 2015-12-14 iki 2016-02-04 dirbo UAB „Statvilsta“, jo gautos pajamos sudarė 10,47 Eur, nuo 2016-03-21 iki 2016-04-29 atsakovas dirbo UAB „Uolys“ jo gautos pajamos sudarė 510,51 Eur , nuo 2017-01-02 iki 2017-02-13 atsakovas dirbo UAB „INFES“, jo gautos pajamos sudarė 463.80 Eur. Duomenų apie tai, kad I. Š. šiuo metu kur nors dirba, byloje nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. Š. neturi nuosavybės teise valdomo kilnojamojo turto. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į ieškovės ir atsakovo gautas pajamas, išlaikymo dydžio paskaičiavimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečiui A. Š. iš atsakovo I. Š. priteistinas išlaikymas po 190 Eur periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 str. str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė J. Š. prašė priteisti iš atsakovo I. Š. išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius 3600 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo to laiko, kuomet jie nustojo gyventi kartu, neteikė vaikui jokio išlaikymo, todėl ir prašė tokią sumą priteisti iš atsakovo, skaičiuojat išlaikymo dydį po 100 Eur į mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu dėl išlaikymo įsiskolinimo pasisakė tik ieškovė, netikėti ieškinyje išdėstytais argumentais teismas neturi jokio pagrindo, atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų klausimų išsprendimo buvo įteikti per darbdavį, savo argumentų šiuo klausimu neišsakė, neginčijo tos aplinkybės, neišlaiko savo nepilnamečio sūnaus, teismas laiko, kad ieškovė įrodė savo reikalavimą šioje dalyje ir todėl jis yra tenkintinas pilnumoje.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, tai šis klausimas nesprendžiamas.

Dėl pavardžių

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama santuokinė pavardė Š., atsakovui taip pat paliekama santuokinė pavardė – Š..

Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-19 nutartimi atsakovui I. Š. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016-12-15 iki sprendimo šioje byloje priėmimo ir nepilnamečio A. Š. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas kartu su mama J. Š. jos gyvenamojoje vietoje.

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-19 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo – I. Š. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo I. Š. valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 31 Eur žyminio mokesčio už santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų reikalavimų, 132 Eur už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą nepilnamečiui vaikui, 115 Eur už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovei, 9,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos RespublikosCPK 5, 79, 83, 88, 93, 96, 99, 177-178, 259, 260, 270, 375-386 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti pilnai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2009 m. gruodžio 26d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Navasiolkų km., Pabradės sen., Švenčionių r., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š. (iki santuokos Tomaševič), gim. (duomenys neskelbtini), Trakuose, a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turinčių nepilnametį vaiką.

Nutraukus santuoką I. Š. palikti santuokinę pavardę – Š., J. Š. - palikti santuokinę pavardę – Š..

Nustatyti nepilnamečio A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2016-12-15 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 3600 Eur.

Pavesti J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Santuokoje įgytą turtą - 2011-05-06 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1678 nupirktą 0.0791 ha ploto sodo sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5820,00 Eur vidutinės rinkos vertės bei jame esantį sodo namą, u/n (duomenys neskelbtini), 98,75 kv.m. bendro ploto, 12700,00 Eur vidutinės rinkos vertės,, esančius (duomenys neskelbtini), - pripažinti ieškovės J. Š. asmenine nuosavybe.

Kreditorinį įsiskolinimą UAB „Laurimeta“ pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-12 įsakymą (vykdomąjį dokumentą) pripažinti J. Š. ir I. Š. solidaria skola

Kreditorinį įsiskolinimą UAB „Nordecum“ pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2015-02-09 įsakymą (vykdomąjį dokumentą) pripažinti asmenine J. Š. skola.

Kreditorinį įsiskolinimą pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-27 nutarimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą pripažinti asmenine I. Š. skola.

Priteisti iš atsakovo I. Š.,62 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo I. Š. 115 Eur valstybės naudai išlaidų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovei.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-19 nutartimi atsakovui I. Š. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016-12-15 iki sprendimo šioje byloje priėmimo ir laikinosios gyvenamosios vietos nepilnamečio A. Š. nustatymą su jo motina J. Š..

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-19 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo – I. Š. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnamečiui sūnui priteistą išlaikymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.