Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-11-902/2015 G. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 134 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda–1 013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2018 m. vasario 26 d. gautas G. R. prašymas dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, kuriame jis nurodo, kad jo prašymas atitinka formalius reikalavimus, numatytus ATPK 329 straipsnyje, taip pat tai, kad jis sumokėjo teismo jam paskirtą baudą ir daugiau galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi. Prašyme nurodoma, kad yra susitaręs su darbdaviu– AUB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jog bus priimtas į darbą, kai atgaus teisę vairuoti. Kadangi gyvena mažame miestelyje, sunku rasti darbą, todėl neturi galimybės užsidirbti ir išlaikyti šeimą. Pareiškėjas teigia, jog jo žmona turi sveikatos problemų, todėl dažnai turi lankytis pas medikus, o ji pati negali vairuoti automobilio, be to, dėl buityje nuolat iškylančių reikalų jis turi prašyti draugų, kad jie jam ir jo šeimai pagelbėtų, kas yra susiję su papildomomis išlaidomis, kurios priverčia atsisakyti daugelio dalykų, būtinų normaliam ir pilnaverčiam gyvenimui. G. R. nurodo, kad suvokė savo elgesio netinkamumą ir priešingumą teisei bei padarė atitinkamas išvadas, o galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų nebeturi.

Prašymas netenkinamas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 329 straipsnis numato, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo G. R. prašymas atitinka formaliuosius ATPK 329 straipsnio reikalavimus, t. y. praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu jis naujų teisės pažeidimų nepadarė. Tačiau iš ATPK 329 straipsnio analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos taikomos įvertinus pažeidėjo asmenybę, nustačius, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už KET pažeidimus, įvertinus pažeidėjo požiūrį į nuobaudą bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tiria ne tik tai, ar egzistuoja formalios sąlygos, bet vertina ir visumą byloje nustatytų aplinkybių bei iš visumos sprendžia, ar buvo pasiekti nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Svarstant, ar pareiškėjo atžvilgiu, pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog G. R. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, nepaklusdamas policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, kuris taip pat sukelia pavojų transporto eismo saugumui bei žmonių sveikatai ir gyvybei, kadangi G. R. vairavo automobilį itin pavojingai (buvo neužsisegęs saugos diržo, važiavo itin dideliu greičiu, virš 150 km/h, sankryžoje nerodė posūkio signalo, lenkė kitas transporto priemones pėsčiųjų perėjoje, nerodydamas įspėjamųjų signalų). Taigi, nors ATPK neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, tačiau nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį ir sunkumą, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo ir vis dėl to tokių aplinkybių kontekste Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutarimu G. R. buvo skirtos vidutinio dydžio ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos.

Be to, teismas vertina ir tai, kad nagrinėjamu atveju iš pažymos apie G. R. baustumus administracine tvarka matyti, kad jis praeityje keletą kartų buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie, teismo vertinimu, buvo daromi gana sistemingai, ką pažymėjo ir Panevėžio apskrities vyriausiasis komisariato kelių policijos tarnyba pateiktame atsiliepime ir su kuo sutinka teismas nagrinėjamu atveju. Nors baustumai už padarytus ankstesnius administracinius teisės pažeidimus G. R. prašymo nagrinėjimo dienai ir yra išnykę, tačiau ši aplinkybė rodo asmens polinkį daryti teisės pažeidimus vairuojant automobilį, bei neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi. Visa tai nesuteikia pakankamo pagrindo daryti išvados, jog sutrumpinus nuobaudos terminą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Kartu pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog anksčiau pažeidėjui taikytos nuobaudos savo tikslų nepasiekė ir paskutinis itin grubus pažeidimas (nepaklusimas policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę) buvo ne atsitiktinis, o logiška ankstesnio pažeidėjo elgesio pasekmė.

Prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą motyvuojamas ir tuo, kad teisė vairuoti G. R. reikalinga tam, jog šis asmuo galėtų įsidarbinti vairuotoju, tačiau teismas pažymi, jog nuobaudos vykdymo procese kylančių neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme, įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vairuodamas itin pavojingai automobilį ir nepaklusdamas policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, G. R. turėjo numatyti tokio savo elgesio riziką, t. y. kad jis kurį laiką negalės dirbti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio savo elgesio pasekmes. Svarbu ir tai, kad teismų praktikoje pirmenybė teikiama įstatymo keliamiems tikslams ir visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimui siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Teismo vertinimu, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Be to, šioje vietoje pažymėtina ir tai, jog yra ir kitų darbų, kuriems dirbti teisė vairuoti nėra reikalinga, taigi laikytina, kad neturėjimas teisės vairuoti transporto priemones G. R. neužkerta kelio jam susirasti darbo. Taip pat pareiškėjo G. R. prašyme nurodoma ir tai, kad teisė vairuoti šiam asmeniui reikalinga todėl, jog galėtų tenkinti buitinius poreikius bei nuvežti žmoną pas gydytojus, tačiau šias prašyme nurodytas aplinkybes teismas vertina kaip bandymą eilinėms ir įprastoms aplinkybėms suteikti išskirtinumo ir ypatingumo požymių, kadangi objektyviai yra ir kitų galimybių spręsti šiuos klausimus, naudojantis viešuoju transportu, giminių ir draugų pagalba ir pan.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo atveju ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas švelninti atsakomybę ir taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas nėra, laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai nėra pasiekti, todėl pateiktas prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo G. R. prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.