- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-19
- Bylos Nr.
- R-756-15-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- K. P.
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. P. kreipėsi su skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija) 2011 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. Sp-140 dalį dėl K. P. (eilės Nr. 12) registravimo į savivaldybių tarybų rinkimus panaikinimo;
2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalis (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1225 redakcija) ta apimtimi, kuria nenumato išlygos, jog okupacinio režimo teismo teisti asmenys už spekuliaciją (1961 m. Baudžiamojo kodekso 164 straipsnis) neprivalo informuoti apie buvusį teistumą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1-3 dalims ir 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principams.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kauno miesto Lenino rajono teismo nuosprendis, priimtas K. P. atžvilgiu, nepatenka į Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nes Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga negali būti pripažinta užsienio valstybe, o yra sąjunga, kuri buvo okupavusi Lietuvos valstybę. Paaiškina, kad pareiškėjas Kauno miesto Lenino rajono teismo 1982 m. birželio 3 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už spekuliaciją pagal 1961 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio 2 dalį, tačiau ši veika 1994 m. liepos 14 d. įstatymu Nr. I-551 buvo dekriminalizuota. Pažymi, kad Vyriausioji rinkimų komisija, svarstydama klausimą dėl K. P. pašalinimo iš kandidatų sąrašų, neatsižvelgė į tai, jog veika, už kurią pareiškėjas buvo teistas, šiandien yra įprasta verslo veikla, remiama ir skatinama valstybės. Teigia, kad K. P., pildydamas kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1-4 dalių ir 48 straipsnio nuostatomis, kurios garantuoja asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir kt. Mano, kad informacijos apie buvusį teistumą už minėtos veikos padarymą paskelbimas būtų suklaidinęs rinkėjus ir būtų buvę pažeisti konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo bei teisingumo principai. Tvirtina, kad kandidato paskelbimas apie buvusį teistumą, kaip tai numato Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalis, kai asmuo buvo teistas už veiką, kuri Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtina kaip asmens teisė vykdyti tokią veiklą, ir valstybė tokią veiklą skatina bei remia, prieštarauja lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principams, nes asmuo nepagrįstai sulyginamas su kitais kandidatais, kurie buvo teisti už veiką, kurią dabartiniai įstatymai numato kaip nusikalstamą.
II.
Atsiliepimu į pareiškėjo K. P. skundą atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija prašo atmesti pareiškėjo skundą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 1982 m. birželio 3 d. Kauno miesto Lenino rajono teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal tuometinio Baudžiamojo kodekso 164 straipsnio 2 dalį, kuri pagal šio kodekso 8¹ straipsnio 2 dalį buvo priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Teigia, kad pareiškėjo argumentai dėl veikos, už kurią jis buvo nuteistas, vėlesnio dekriminalizavimo ir jo teigiamo vertinimo šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų požiūriu, taip pat dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo pranešti rinkėjams apie nuteisimą už tokios veikos padarymą vertinimo kaip nepagrįsto ir neproporcingo asmens teisių suvaržymo, galimai prieštaraujančio skunde nurodytoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms bei principams, rinkimų teisės aspektu nėra teisiškai reikšmingi. Pažymi, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatyta kandidato pareiga viešai paskelbti rinkėjams apie nuteisimo faktą ir šio įstatymo 89 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos už šios pareigos nevykdymą nelaikytinos jokiu rinkimų teisės apribojimu (suvaržymu), nes nereikalauja jokių papildomų fizinių, materialinių ar organizacinių sąnaudų ir neužkerta galimybės kandidatuoti bei visiškai atitinka šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje išdėstytus sąžiningų ir garbingų rinkimų principus. Akcentuoja, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio nuostatos sietinos su rinkėjų teise žinoti kandidato, kaip viešo asmens, esminius gyvenimo faktus bei asmenines savybes, įgalinančias juo pasitikėti. Atkreipia dėmesį į tai, kad kandidatas, įvykdęs minėtą pareigą informuoti rinkėjus apie nuteisimą, toje pat kandidato anketoje gali paaiškinti tokio įvykio aplinkybes bei išdėstyti savo argumentus. Mano, kad pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. P. ginčija Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. Sp-140 dalį dėl jo registravimo kandidatu į savivaldybės tarybos narius panaikinimo.
Vyriausioji rinkimų komisija priėmė aukščiau nurodytą sprendimą dėl pareiškėjo registravimo panaikinimo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgdama į tai, kad Kauno miesto Lenino rajono teismo 1982 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje, tačiau šios aplinkybės nenurodė kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-968 redakcija) nustatyta, kad: „Kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei“.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalyje (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-968 redakcija) nustatyta, kad: „Jeigu kandidatas neįvykdė šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po savivaldybės tarybos rinkimų nustatoma, kad yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendis (sprendimas) pripažinti šį asmenį kaltu dėl tam tikros nusikalstamos veikos, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nutraukia jo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus. Šie reikalavimai netaikomi ir rinkimų komisijos atitinkamų veiksmų nesiima, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.“
Byloje nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad Kauno miesto Lenino rajono teismo 1982 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto tuo metu galiojusio Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje, ir kad šis nusikaltimas tuo metu buvo priskiriamas sunkiems nusikaltimams. Tačiau, pareiškėjo nuomone, vėliau dekriminalizavus Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (spekuliaciją), jis neprivalėjo minėtos aplinkybės nurodyti kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje.
Byloje kilus abejonėms dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-968 redakcija) konstitucingumo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalis (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-968 redakcija) ta apimtimi, kuria kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, kad jis įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo, net jei tokia nusikalstama veika vėliau buvo dekriminalizuota, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 34 straipsnio 2 daliai ir konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo principams. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą, 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu pripažino, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalis (2010 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl šioje dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas, 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime aiškindamas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą kitų šio įstatymo nuostatų (2 straipsnio 4 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 2 punkto, 12 dalies, 36 straipsnio 4, 6 dalių), taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1, 6 dalių kontekste, pažymėjo, kad:
- asmens pripažinimas kaltu dėl nusikalstamos veikos nepaneigia asmens teisės būti renkamam savivaldybės tarybos nariu, jeigu jis yra atlikęs bausmę pagal teismo nuosprendį (anksčiau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų);
- kandidatas į savivaldybės tarybos narius privalo viešai paskelbti, jeigu jis: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) iki 1990 m. kovo 11 d. buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, išskyrus atvejus, kai jis okupacinio režimo (t. y. okupavusios Lietuvą užsienio valstybės) teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei; 2) įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) po 1990 m. kovo 11 d. buvo pripažintas kaltu dėl bet kurios nusikalstamos veikos; abiem atvejais atitinkama informacija turi būti paskelbta, net jeigu minėtos nusikalstamos veikos vėliau dekriminalizuotos;
- kandidatas į savivaldybės tarybos narius neprivalo viešai paskelbti, jeigu jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei; įstatyme nenustatyta jokių kitų aplinkybių, dėl kurių asmeniui, pripažintam kaltu dėl minėtų nusikalstamų veikų (iki 1990 m. kovo 11 d. – dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, po 1990 m. kovo 11 d. – dėl bet kurios nusikalstamos veikos), nekiltų pareiga apie tai viešai paskelbti;
- kandidatas į savivaldybės tarybos narius privalo viešai paskelbti, jeigu jis užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl atitinkamos nusikalstamos veikos, net ir tais atvejais, kai ta veika pagal Lietuvos Respublikos teisę nėra ir nebuvo laikoma nusikalstama arba asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už tokią veiką laikomas politinio pobūdžio persekiojimu, išskyrus atvejus, kai tokia veika okupacinio režimo metu buvo laikoma nusikaltimu valstybei;
- nėra nustatyta jokio termino ar kito juridinio fakto, kuriam suėjus (įvykus) asmuo nebeprivalėtų viešai skelbti, kad jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl atitinkamos nusikalstamos veikos;
- viešas informacijos apie tai, kad asmuo, siekiantis būti išrinktas savivaldybės tarybos nariu, teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, paskelbimas reiškia, kad ir šis asmuo turi pareigą įrašyti šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją kandidato savivaldybės tarybos narius anketoje, ir savivaldybės rinkimų komisija turi pareigą visais atvejais, neatsižvelgiant į tai, kada ir dėl kokios būtent nusikalstamos veikos asmuo teismo buvo pripažintas kaltu, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar tokia veika nėra dekriminalizuota, leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės pažymėti: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“;
- asmuo neturi būti registruojamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, jo registravimas nedelsiant panaikinamas, išrinkto savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutraukiami, jeigu jis viešai nepaskelbė – kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nenurodė, kad jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl atitinkamos nusikalstamos veikos (arba nurodė tai klaidingai); sprendimą dėl asmens neregistravimo kandidatu į savivaldybės tarybos narius priima savivaldybės rinkimų komisija (toks sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai), o dėl jo registravimo panaikinimo ar išrinkto savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo – Vyriausioji rinkimų komisija (tokie sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui).
Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas minėtame nutarime, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo paskirtis – užtikrinti, kad rinkėjai, spręsdami dėl asmens tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu, gautų galinčią būti jiems reikšmingą informaciją apie kandidatus į savivaldybių tarybų narius arba apie tai, kad kandidatai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnyje įtvirtinta pareiga viešai paskelbti informaciją apie tai, kad kandidatas teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, nėra siejama su teistumu, ji išlieka ir teistumui išnykus (jam pasibaigus ar jį panaikinus). Visuomenės interesas būti informuotai ypač svarbus politinių atstovaujamųjų institucijų, inter alia savivaldybių tarybų, rinkimų procese. Rinkimų procese turi būti sudarytos realios galimybės aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims, sprendžiantiems dėl kandidato tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu, gauti informaciją apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Rinkėjui reikšminga informacija laikytina ir tokia informacija, kad asmuo, siekiantis būti išrinktas savivaldybės tarybos nariu, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas kandidato pareigą viešai paskelbti, jeigu jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, turėtų nustatyti konkrečius reikalavimus, kaip tokia informacija turėtų būti pateikiama tinkamai ir neklaidinant rinkėjų, inter alia, kad kandidatas turi nurodyti, kada, dėl kokios būtent nusikalstamos veikos ir kurios valstybės įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) jis buvo pripažintas kaltu. Tai, kad veika, dėl kurios padarymo asmuo teismo buvo pripažintas kaltu, vėliau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus buvo pripažinta nenusikalstama (dekriminalizuota), nereiškia, kad toks asmuo gali būti laikomas praeityje nepadariusiu nusikalstamos veikos. Be to, jeigu asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nėra ir nebuvo laikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politinio pobūdžio persekiojimu, tai nereiškia, kad asmens pripažinimas kaltu dėl tokios veikos nėra svarbus gyvenimo faktas. Informacija apie tai, kad asmenys, siekiantys būti išrinkti savivaldybių tarybų nariais, teismo buvo pripažinti kaltais dėl minėtų nusikalstamų veikų, net ir tais atvejais, kai jos vėliau dekriminalizuotos, taip pat tais atvejais, kai veikos, dėl kurių asmenys užsienio valstybės teismo buvo pripažinti kaltais, pagal Lietuvos Respublikos teisę nėra ir nebuvo laikomos nusikalstamomis arba asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už tokias veikas laikomas politinio pobūdžio persekiojimu, yra svarbi rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidatų tinkamumo renkamoms pareigoms, nes suteikia galimybę sužinoti apie svarbius jų gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Asmuo, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nurodydamas informaciją apie tai, kad jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, turi galimybę tokią veiką konkrečiai nurodyti ir pateikti pakankamai plačią ir išsamią informaciją apie ją. Taip sudaromos pakankamos prielaidos rinkėjams tinkamai įvertinti tokią informaciją ir apsispręsti dėl asmens tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas asmeniui, siekiančiam būti išrinktam savivaldybės tarybos nariu, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje pateikti informaciją apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (sprendimu) jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, neatsižvelgiant į tai, kad ji vėliau dekriminalizuota, taip pat į tai, kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nėra ir nebuvo laikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politinio pobūdžio persekiojimu, atitinka teisėtą ir visuomenei svarbų tikslą – jos interesą būti informuotai renkant savivaldybių tarybų narius, nesuvaržo asmens, kuris siekia būti išrinktas savivaldybės tarybos nariu, teisių labiau negu reikia šiam tikslui pasiekti, negali būti traktuojamas kaip neproporcingas ir nepaneigia Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos lygios kandidatų pasyviosios rinkimų teisės, todėl yra konstituciškai pagrįstas.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas Kauno miesto Lenino rajono teismo 1982 m. birželio 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad iki 1990 m. kovo 11 d. Lietuvoje veikę okupacinio režimo teismai turi būti traktuojami kaip užsienio valstybės, okupavusios Lietuvą, teismai. Toks aiškinimas pateiktas ir Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime. Pagal tuo metu galiojusias Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso nuostatas 164 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas buvo laikomas sunkiu, tačiau jis nebuvo priskiriamas nusikaltimams valstybei. Todėl, vadovaujantis minėtomis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėjas privalėjo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nurodyti šią aplinkybę, nepriklausomai nuo to, kad nusikalstama veika, dėl kurios jis teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, yra dekriminalizuota, t. y. baudžiamosios teisės požiūriu yra pripažinta nepavojinga ir nebeužtraukiančia baudžiamosios atsakomybės. Pareiškėjui šios pareigos neįvykdžius, atsakovas, vadovaudamasis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėtai ir visiškai pagrįstai skundžiamu sprendimu panaikino pareiškėjo registravimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo K. P. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.