Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2012 m. gruodžio 10 d. 23.01 val. ties pastatu, esančiu Darbininkų g. 25, Šiauliuose, vairuodamas automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir kelio būklę, nepasirinko eismui saugaus važiavimo greičio, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą ir vartus. Įvykio metu apgadinta tvora, vartai ir automobilis.

R. R. teismo posėdžio metu prisipažino administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje padarymu, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad nepripažįsta tik, kad pabėgo iš įvykio vietos. Jis važiavo Darbininkų gatve ir dėl gamtinių sąlygų sumėtė automobilį, o jis atsitrenkė į tvorą. Jam buvo šokas ir tik pavažiavęs kelis šimtus metrų, atsitokėjęs, apsisuko ir grįžo į įvykio vietą. Nuėjo pas sugadintos tvoros savininkus tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau policijai jau buvo pranešta. Pareigūnai atvykę įvertino situaciją ir nuvažiavo į komisariatą. Policijos komisariate davė paaiškinimus. Po įvykio nuvažiavo ta pačia gatve, įvykio vietos, iš ten, kur sustojo atsitokėjęs, nesimatė. Su juo kartu važiavo G. K. Nuo įvykio iki automobilio sustojimo galėjo praeiti apie 2 min. Bylos medžiagoje ne viskas tiksliai surašyta. Nėra duomenų apie liudytojus. Pareigūnai sakė, kad tai reikšmės neturi. Įvykio vietoje, jam sugrįžus, buvo du vyriškiai. Dėl žalos kalbėjo su tvoros šeimininku, vienu iš ten buvusiu vyriškių. Vyriškis sutiko, kad žalą atlygintų, bet iš namo išėjo moteriškė ir prieštaravo. Laukė policijos pareigūnų, jie atvykę įvertino padarytą žalą. Įvykio metu jis buvo blaivus. Dėl žalos buvo nuėjęs tartis, žalos klausimas neišspręstas.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad R. R. pažįsta tik tiek, kiek per įvykį buvo susitikę. Gavo pranešimą, kad įvyko įvykis ir galimai pasišalino pažeidėjas. Nuvyko į vietą, važinėjo aplinkinėmis gatvelėmis, dairėsi. Užgaišo apie pusvalandį. Pažeidėjas buvo nuvažiavęs Darbininkų gatve, kirtęs Vilniaus g. ir prie bendrabučio sustojęs. Klausė jo, kodėl pasišalino, išgėręs nebuvo, vairuotojo pažymėjimą turėjo. Kaip jis pats paaiškino, kad adrenalinas suveikė. Konkrečiai negalėjo paaiškinti. Nukentėjusieji sakė, kad vairuotojas prašė policijos nekviesti, bet jie jau buvo paskambinę. Į įvykio vietą pažeidėjas grįžo už 15 min. Jie įvykio vietoje rado nukentėjusiuosius. Buvo nukentėjusioji motina ir jos sūnus. Pažeidėjas atėjo su draugu, kuris kartu važiavo. Įvykio vietoje surašyti protokolo neturėjo galimybės, todėl visi nuvyko į policijos komisariatą. Komisariate ir buvo surašytas protokolas. Įvykio vietoje apklausė tik nukentėjusiuosius ir paklausė, kas vairavo automobilį. Apie įvykį pranešė budėtojas per raciją. Patį įvykį matė nukentėjusioji, ji ir paaiškino visas aplinkybes. Liudytojai nebuvo apklausti, nes įvykio aplinkybės aiškios.

Liudytoja G. M. teisme parodė, kad R. R. nepažįsta, naktį nelabai matė, kaip atrodo. Tai buvo gruodžio 10 d., kai išgirdo garsą. Sūnus su vyru išėjo ir pamatė, kas nutiko. Įvykio vietoje rado automobilio numerį. Tada paskambino į policiją, nes automobilis buvo nuvažiavęs. Vėliau atėjo du jaunuoliai, bet jau buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jaunuoliai grįžo gal po 15-20 min. Ji tada buvo kieme. Atėję jaunuoliai prašė taikytis, žalą pripažino. Šiuo metu jai žalą apmoka draudimas, todėl ji pretenzijų R. R. neturi. Automobilio ji nematė. Vaikinas iš karto pripažino, neneigė nieko. Ji visą laiką buvo šalia, pokalbyje dalyvavo. Pažeidėjui pretenzijų neturi, kalbėjosi geranoriškai, bet kai jie atėjo, greitai atvyko ir pareigūnai. Ji nuo pradžių buvo lauke, vaikinas kaltę pripažino.

Liudytojas G. K. teisme parodė, kad su R. R. yra draugai. Tą dieną jis jį vežė į namus. Snigo ir R. R. nesuvaldė automobilio bei įvažiavo į vartus. R. R. buvo išsigandęs, išbalęs. Nuvažiavo 150 -200 metrų ir tada grįžo atgal. R. R. sakė, kad reikia grįžti ir tartis dėl žalos. Į įvykio vietą grįžo gal po 5 min. Po įvykio, kai sustojo, apie nieką nesitarė. Automobilio neapžiūrėjo ir detalių nepasigedo. Nuėjo pas nukentėjusiuosius tartis dėl žalos. Ten buvęs vyras kalbėjosi dėl žalos, moteriškė nenorėjo kalbėtis. Sakė laukia policijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. R. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.), asmens blaivumo testu, nustatytas 0,00 promilės (5 b. l.), G. M. paaiškinimu (6 b. l.), R. R. paaiškinimu (7 b. l.), policijos pareigūno A. V. tarnybiniu pranešimu (8 b. l.), fotonuotraukomis (9-10 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (13-14 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš administracinėje byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. R. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (t.y. kad R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punktą, įpareigojantį automobilio vairuotoją, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties), lėmė Darbininkų g. 25 namo tvoros ir vartų apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad R. R. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

R. R. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad teisės pažeidimas padarytas pakartotinai po to, kai asmuo metų laikotarpyje jau buvo baustas administracine tvarka už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą - minimalią baudą.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis A. V. 2012 m. gruodžio 11 d. R. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl to, kad R. R. 2012 m. gruodžio 10 d. 23.01 val. Šiaulių mieste, ties pastatu, esančiu Darbininkų g. 25, vairuodamas automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldęs, nuvažiavęs nuo kelio, ir atsitrenkęs į gyvenamojo namo tvorą ir vartus, pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad R. R. dėl sukelto įvykio patyrė šoką, dėl ko iš karto nesuvokė sukėlęs eismo įvykį. Teisminio nagrinėjimo metu R. R. paaiškino, kad pavažiavęs kelis šimtus metrų, atsitokėjęs, apsisuko ir grįžęs į įvykio vietą, nuėjo pas sugadintos tvoros savininkus tartis dėl žalos atlyginimo. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus patvirtino ir liudytojai - G. M., A. V. ir G. K., kurie teisme parodė, kad į įvykio vietą jaunuoliai grįžo po maždaug 15-20 minučių. Šios aplinkybės rodo, kad R. R. po to, kai sukėlė eismo įvykį, į įvykio vietą grįžo praėjus trumpam laiko tarpui, o sugrįžęs nukentėjusiesiems pripažino sukėlęs įvykį ir padaręs žalą bei siekė atlyginti padarytus nuostolius. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kartu su nukentėjusiaisiais sulaukė policijos pareigūnų, bei davė išsamius ir nuoseklius paaiškinimus apie kilusį eismo įvykį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. R., sukėlęs eismo įvykį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas R. R. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėjas

nutaria:

R. R. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.