Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis V. M., vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. D. 2015 m. birželio 30 d., apie 11.00 val. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo motinai J. D. kumščiu sudavė ne mažiau kaip dvidešimt kartų į galvos sritį, taip savo šeimos narei nukentėjusiajai J. D. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis V. D. 2015 m. lapkričio 2 d. apie 17.00 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su motina J. D., tyčia pergriovė ją ant grindų ir rankomis sugriebęs jai už riešų ištempė į lauką, taip savo šeimos narei nukentėjusiajai J. D. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. D. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

V. D., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-06-30 apie 11.00 val. jis grįžo neblaivus į namus Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir motinos J. D. kilo žodinis konfliktas. Motina jam priekaištavo dėl to, kad neėjo į darbą. Jis supykęs sudavė kumščiais savo motinai kelis smūgius. Kiek tiksliai kartų sudavė ir kur sudavė,- neatsimena dėl girtumo. Sudavęs smūgius motinai, nuėjo atsigulti lauke, iki kol atvyko policijos pareigūnai. Visiškai prisipažįsta sukėlęs savo motinai fizinį skausmą. Gailisi dėl savo poelgio, žada nukentėjusiosios atsiprašyti ir susitaikyti (35 b. l.). 2015-11-02 apie 17.00 val. namuose, Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės. Tarp jo motinos J. D. įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis sėdinčiai ant mažos kėdutės savo motinai sugriebė už rankos ir patempė, motina nuvirto nuo kėdutės, tada jis sugriebė motinai už abiejų rankų riešų ir ištempė į lauką. Stipriai sugriebęs už riešų, sukėlė savo šeimos narei – motinai, fizinį skausmą. Savo kaltę prisipažįsta visiškai. Gailisi dėl savo poelgio, žada nukentėjusiosios atsiprašyti (82-83 b. l.);

nukentėjusioji J. D. parodė, kad 2015-06-30 apie 11.00 val. jai būnant namuose Pakruojo rajone, Naujalaukio kaime, Naujalaukio g. 1, grįžo neblaivus sūnus V. D., kuris pradėjo kelti triukšmą. Tada ji iškvietė policiją. Išgirdęs, kad ji iškvietė policiją, sudavė abiejų rankų kumščiais į galvą nemažiau kaip dvidešimt kartų, taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Civilinio ieškinio nereiškia (10-15 b. l.). 2015-11-02 apie 17.00 val. namuose Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), sūnus V. D. po žodinio konflikto pervertė ją ant žemės ir suėmęs už abiejų rankų riešų, ištempė į lauką, taip sukeldamas fizinį skausmą. Į medikus ji nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia (43-44 b. l.);

iš tarnybinių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti užfiksuotos smurto žymės ant J. D. kūno (22-24, 49-50 b. l.);

iš asmens blaivumo testo matyti, kad V. D. 2015-06-30 nustatytas 3,92 promilių girtumas (25 b. l.), 2015-11-02 nustatytas 3,31 promilių girtumas (51 b. l.).

Kaltinamojo V. D. veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai, nes jis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – motinai J. D..

Kadangi už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis V. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykdytą 2015-06-30), kaltinamąjį V. D. siūlė nubausti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykdytą 2015-11-02), kaltinamąjį V. D. siūlė nubausti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, siūlė bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti V. D. galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, V. D. paskirtą bausmę siūlė sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Kaltinamasis V. D. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. D., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis V. D. teisiamas pirmą kartą (72-73 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (63-71 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (75 b. l.), yra dirbantis (61 b. l.), nustatytos jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) V. D. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomas bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykdytą 2015-06-30), V. D. skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykdytą 2015-11-02), skirtina 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir V. D. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. D. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam V. D. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 1 d. (27, 30 b. l.) ir laikas nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. (53 b. l.), tai yra trys paros, kas prilyginama 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ p. p.).

V. D. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (91-92 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

V. D. pripažinti kaltu, padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (už veiką, įvykdytą 2015-06-30), – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (už veiką, įvykdytą 2015-11-02), - laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 1 d. ir laiką nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d., tai yra tris paras, kas prilyginama 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.