- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-04
- Bylos Nr.
- 2S-1530-260/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00434-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų J. P. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-970-540/2011 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. P. 2011-02-22 ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2000-12-28 sudarytą dovanojimo sutartį tarp V. P. ir atsakovo G. P.. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 83/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (tvorą, šulinį, kanalizacijos šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); uždrausti trukdyti V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) toliau naudotis ir valdyti 83/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (tvorą, šulinį, kanalizacijos šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.
Šalies argumentai
2011-05-04 J. P. pateikė Kauno rajono apylinkės teismui prašymą dėl 2011 m. kovo 15 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
2011 m. gegužės 9 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismas J. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartimi areštuotas turtas yra J. P. nuosavybė. Tačiau atsižvelgęs į ieškinio reikalavimus, kad ginčas gyla iš dovanojimo sutarties ir areštuotasis turtas yra ginčo turtas, padarė išvadą, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 18, civilinės bylos Nr.2-970-540/2011 dalis) tretysis asmuo J. P. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės nuomone, nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, pažeidžianti jos konstitucinę teisę į nuosavybę, todėl naikintina. Nurodė, kad civilinėje byloje, kurioje priimtas 2008-03-16 sprendimas, Kauno rajono apylinkės teismas nustatė, kad 2002-02-13 santuokos metu įgyto turto dalybų sutartimi atsakovas G. P. teisėtai perleido J. P. šiuo metu areštuotą gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, todėl G. P. ieškinį dėl 2002-02-13 santuokos metu įgyto turto dalybų sutarties pripažinimo negaliojančia, atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-01 nutartimi Nr.3K-3-62/2010 dėl 2008-03-06 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo išaiškino, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl panaikinta. Areštuotas gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, atsakovo perleisti santuokos metu įgyto turto dalybų sutartimi, yra J. P. asmeninė nuosavybė, todėl ji turi teisę šį turtą valdyti, naudotis ir disponuoti juo savo nuožiūra, o pritaikytas areštas šiam turtui pažeidžia apeliantės teises. Apeliantė su atsakovu nori nutraukti santuoką, todėl jis bet kokiais būdais siekia susigrąžinti turto dalybų sutartimi perleistą gyvenamąjį namą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties atmestinas.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria netenkintas trečiojo asmens prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina galioti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo naikinti.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti materialinių teisių gynybą. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo teisėtumo kriterijus yra nurodytas CPK 144 straipsnyje, kurio pirmoji dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.).
Šioje byloje CK 1.90 straipsnio pagrindu pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančia 2000 m. gruodžio 28 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria ieškovas padovanojo atsakovui G. P. 83/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (tvorą, šulinį, kanalizacijos šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), uždrausti trukdyti V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) toliau naudotis ir valdyti 83/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (tvorą, šulinį, kanalizacijos šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Ieškinys grindžiamas ieškovo suklydimu sudarant ginčo sandorį. Priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, būtų taikoma restitucija, grąžinant ieškovui ginčijamu sandoriu perleistą nekilnojamąjį turtą. Apeliantė nurodo, jog ginčo turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, nes teismo sprendimu pripažintas jai ir ji norinti įregistruoti nuosavybės teises į ginčo turtą. Tokiu būdu neuždraudus disponuoti šiuo turtu ir apeliantei įregistravus nuosavybės teises savo vardu, restitucijos taikymo atveju būtų apsukintas galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Šios aplinkybės patvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje buvo pritaikytos pagrįstai ir nėra teisinio pagrindo jų naikinti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.