- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-55-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- UAB „Investicijų valdymo sprendimai“, A. G.
- Atsakovas
- AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus miesto 22-o notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovui Ž. T.,
ne viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Investicijų valdymo sprendimai“, A. G. ir atsakovo AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Investicijų valdymo sprendimai“ ir A. G. ieškinius atsakovams AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl valdybos sprendimo, lėktuvų angaro pardavimo konkurso sąlygų, komisijos sprendimo, lėktuvų angaro pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ab initio, tretieji asmenys – Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Vilniaus miesto 22-o notarų biuro notarė Judita Skrodenytė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Investicijų valdymo sprendimai“ 2006-12-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, teismo prašė: 1) pripažinti AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ 2000-11-10 valdybos sprendimo 14.3 punktą leisti parduoti AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ lėktuvų angarą 3G1bg viešojo konkurso būdu, pradinę kainą nustatant 30000 Lt ir apie konkursą paskelbiant spaudoje ne vėliau kaip prieš 20 dienų, neteisėtu ir negaliojančiu ab initio; 2) pripažinti AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ 2000-12-08 generalinio direktoriaus įsakymą dėl lėktuvų angaro 3G1bg, adresu Rodūnios kelias 2, Vilnius, pardavimo konkurso sąlygų patvirtinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio; 3) pripažinti AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ generalinio direktoriaus 2000-11-23 įsakymo Nr.503 dalį (1.2.3. punktą), kuria įsakoma paruošti lėktuvų angaro 3G1bg, adresu Rodūnios kelias 2, Vilnius, pardavimo konkurso sąlygas, neteisėta ir negaliojančia ab initio; 4) pripažinti AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ lėktuvų angaro 3G1bg, adresu Rodūnios kelias 2, Vilnius, pardavimo konkurso sąlygas neteisėtomis ir negaliojančiomis ab initio; 5) pripažinti AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ 2001-01-28 ilgalaikio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo komisijos nutarimą (sprendimą) konkurso nugalėtoju paskelbti Vilniaus Gedimino technikos universitetą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio; 6) pripažinti AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ (dabar AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2001-05-11 sudarytą lėktuvų angaro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ab initio; 7) pritaikyti restituciją ir įpareigoti AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ bei Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus Gedimino technikos universiteto, grąžinti vienas kitam visa, ką yra gavę pagal 2001-05-11 lėktuvų angaro pirkimo-pardavimo sutartį: įpareigoti AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ grąžinti Vilniaus Gedimino technikos universitetui 40000 Lt, o Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus Gedimino technikos universiteto, grąžinti AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ pastatą garažą/lėktuvų angarą 3G1bg, esantį Rodūnios kelias 2, Vilniuje. Ieškovas nurodė, kad jis yra atsakovo AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ kreditorius. Ginčijama 2001-05-11 lėktuvų angaro pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovo AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ turtas buvo parduotas Vilniaus Gedimino technikos universitetui už per pusę mažesnę kainą, nei šio turto vidutinė rinkos vertė, ir tuo buvo pažeistos atsakovo AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ kreditorių, kartu ir ieškovo, teisės. Šis sandoris prieštarauja ir paties atsakovo AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ veiklos tikslams. Todėl ieškovas, siekdamas susigrąžinti 22480 Lt skolą, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Atsakovo AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ valdybos sprendimas, įsakymas, komisijos nutarimas buvo priimti pažeidžiant bendrovės steigimo dokumentus, protingumo, sąžiningumo principus, kreditorių teises ir interesus, todėl konkursas, kuriuo parduotas angaras, jo rezultatai bei sutartis yra neteisėti.
Ieškovas A. G. 2007-08-20 kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė: 1) pripažinti 2001-05-11 tarp AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ (dabar AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto sudarytą lėktuvų angaro pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento; 2) pritaikyti restituciją ir įpareigoti AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ bei Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus Gedimino technikos universiteto, grąžinti vienas kitam visa, ką yra gavę pagal 2001-05-11 lėktuvų angaro pirkimo-pardavimo sutartį – įpareigoti AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ grąžinti Vilniaus Gedimino technikos universitetui 40000 Lt, o Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus Gedimino technikos universiteto, grąžinti AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ pastatą garažą/lėktuvų angarą, unikalus Nr.1097-0044-5027, žymėjimas plane 3G1bg, esantį adresu Rodūnios kelias 2, Vilnius. Ieškovas nurodė, kad 2007-07-17 su VšĮ „Kairio skrydžiai“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir tokiu būdu tapo atsakovo AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ kreditoriumi. Perėmęs reikalavimo teisę, ieškovas pareikalavo sumokėti 83730 Lt skolą, tačiau atsakovas šio reikalavimo neįvykdė. Mano, kad angaro pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia jo teises, kadangi atsakovas sudarė sutartį, kurios neprivalėjo sudaryti. Be to AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ lėktuvų angarą pagal sutartį pardavė už du kartus mažesnę kainą nei jo rinkos vertė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-08-21 protokoline nutartimi buvo nutarta ieškovo A. G. ieškinį nagrinėti vienoje civilinėje byloje su ieškovo UAB „Investicijų valdymo sprendimai“ ieškiniu.
Atsakovas AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ ieškinius pripažino ir prašė juos tenkinti, motyvuodamas tuo, jog atsakovai, sudarydami angaro pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo, kad jo vidutinė rinkos vertė sutarties sudarymo metu buvo didesnė už pardavimo kainą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ieškinius prašė atmesti kaip nepagrįstus, ir teismui nustačius, kad ieškovai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, skirti jiems CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.
Tretysis asmuo Vilniaus Gedimino technikos universitetas su ieškiniais nesutiko, prašė atmesti juos kaip nepagrįstus, kadangi nėra actio Pauliana instituto taikymui būtinųjų sąlygų (CK 6.66 str.). Taip pat prašė pripažinti, kad ieškovai ir atsakovas AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ir skirti jiems maksimalaus dydžio baudas (CPK 95 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinius atmetė bei skyrė ieškovams UAB „Investicijų valdymo sprendimai” ir A. G. bei atsakovui AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ po 5000 Lt baudą, sumokant ją į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ (dabar AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2001-05-11 lėktuvų angaro, esančio Rodūnios kelias 2, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta po to, kai Finansų ministerija neprieštaravo tokio turto pardavimui, o AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ 2000-11-10 valdybos posėdyje buvo nutarta leisti parduoti šį angarą, 2000-11-23 generalinio direktoriaus įsakymu parengtos ir pateiktos tvirtinti lėktuvų angaro pardavimo viešojo konkurso sąlygos, atviras konkursas parduoti lėktuvų angarą paskelbtas spaudoje. Konkursą laimėjo Vilniaus Gedimino technikos universitetas, nes tik jo vieno pasiūlymas nupirkti angarą ir buvo gautas. Teismas konstatavo, kad sandoris buvo sudarytas laikantis visų reikalavimų, parduodant turtą pagal atviro konkurso sąlygas valstybės kontroliuojamoje bendrovėje, todėl aviakompanijos valdybos nutarimas ir kiti skundžiami valdymo organų sprendimai negali būti vertinami kaip neteisėti ir negaliojantys ab initio. Teismas taip pat pripažino, kad nei ieškovas UAB „Investicijų valdymo centras“, nei ieškovas A. G. ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo atsakovo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ kreditoriais, todėl jie neturi pagrindo actio Pauliana būdu ginčyti lėktuvų angaro 2001-05-11 pardavimo sandorį (CK 6.66 str.). Ieškovams neesant kreditoriais, atsakovas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ negalėjo žinoti, kad ginčijamu sandoriu gali būti pažeistos jų teisės. Teismas taip pat laikė, kad byloje nebuvo įrodytas Lietuvos valstybės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto nesąžiningumas, o CK 6.67 straipsnyje nurodyti atvejai netaikytini. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad universitetas pasiūlė daug mažesnę už rinkos vertę angaro kainą, ir laikė pagrįstais Vilniaus Gedimino technikos universiteto teiginius, kad jis turėjo valstybės institucijų pritarimą už konkrečią pinigų sumą nupirkti angarą. Be to angaro būklė buvo avarinė, nesuformuotas žemės sklypas prie jo ir dokumentuose nustatytą minimalią vertę universitetas pakėlė dešimčia tūkstančių litų. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas ginčijamu sandoriu būtų pabloginęs savo finansinę būklę, o šalys neįrodė, jog ginčo sandoris sudarytas daug mažesne verte nei iš tiesų tuo metu buvusi angaro rinkos vertė. Remdamasis CPK 95 straipsniu, teismas konstatavo, kad ieškovai nesąžiningai pareiškė nepagrįstus ieškinius actio Pauliana pagrindu, nes išnagrinėjus bylą, akivaizdžiai nenustatyta jokių sąlygų tokių ieškinių tenkinimui. Pareikštus ieškinius teismas vertino nesąžiningu bandymu teismo keliu atstatyti prieš kelis metus buvusią padėtį, pažeidžiant valstybės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto teises, todėl ieškovams ir atsakovui AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“, kuris pripažino visiškai nepagrįstus ieškinius, skyrė baudas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Investicijų valdymo sprendimai“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo UAB „Investicijų valdymo sprendimai“ 2007-03-06 patikslintą ieškinį, taip pat panaikinti jam skirtą 5000 Lt baudą. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių, sudarytų pažeidžiant įstatymų reikalavimus ir prieštaraujančių juridinio asmens veiklos tikslams, negaliojimą. AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ organų sprendimai, lėmę lėktuvų angaro pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, buvo priimti pažeidžiant tuo metu galiojusios Akcinių bendrovių įstatymo redakcijos 18 straipsnio 6 dalį ir 1964 metų CK 49 straipsnio 1 dalį, nes jų pagrindu buvo sudaryta akivaizdžiai nuostolinga ir ekonomiškai nenaudinga sutartis. Apeliantas apie ginčijamą 2000-11-10 valdybos sprendimą, 2000-12-08 generalinio direktoriaus įsakymą, 2001-01-28 ilgalaikio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto komisijos nutarimą sužinojo tik 2007-02-15, kai šioje byloje gavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir notarės J.Skrodenytės atsiliepimus į ieškinį, su kuriais buvo pateikti ir minėti dokumentai. Todėl ieškovas senaties termino nepraleido. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra visų actio Pauliana pareiškimo sąlygų, nes apeliantas šias visas sąlygas įvykdė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčijama sutartis negalėjo pažeisti ieškovo teisių, nes sutarties sudarymo metu apeliantas nebuvo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ kreditorius, kadangi CK 6.66 straipsnio 1 dalis nereikalauja, jog pažeistas teises ginantis asmuo būtų kreditorius sudarant sandorį, pažeidžiantį kreditoriaus teises. Sutartis pažeidė apelianto teises, nes ja AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“, turėdamas finansinių sunkumų, pardavė lėktuvų angarą už du kartus mažesnę nei rinkos kainą, taip sumažindamas savo turtą, kuriuo atsako savo kreditoriams. Be to ginčijamo sandorio atsakovas neprivalėjo sudaryti, kadangi toks sandoris neatitiko jo veiklos tikslų. Atsakovų nesąžiningumą apeliantas taip pat išsamiai pagrindė ieškinyje. Teismo išvada, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog angaras pagal sutartį parduotas už daug mažesnę nei rinkos vertė kainą, yra nepagrįsta, nes tokių įrodymų yra pateikta pakankamai. Teismas nepagrįstai apeliantui skyrė 5000 Lt baudą, nes apelianto nesąžiningumas byloje neįrodytas.
Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. prašo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – jo ieškinį patenkinti, taip pat panaikinti jam skirtą 5000 Lt baudą. Nurodo, kad įstatymų leidėjas įpareigojo teismą savo iniciatyva konstatuoti niekinio sandorio faktą ir niekinio sandorio teisines pasekmes (CK 1.78 str. 5 d.). Atsakovas AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 6 dalį neturėjo teisės atlikti akivaizdžiai nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų veiksmų, dėl ko teismas galėjo ir turėjo konstatuoti niekinio sandorio faktą bei taikyti niekinio sandorio pasekmes – pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia ab initio. Angaro pardavimo konkursas taip pat yra niekinis ir negaliojantis ab initio sandoris, kadangi konkursu angaras buvo parduotas už 40000 Lt, nors byloje esantys duomenys liudija, kad tuometinė angaro rinkos vertė buvo 80000-120000 Lt. Ieškovas UAB „Investicijų valdymo sprendimai“ ieškiniu, be kita ko, prašė pripažinti sutartį, valdybos sprendimą, konkurso sąlygas, komisijos sprendimą ir konkurso sandorį niekiniais ir negaliojančiais ab initio, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms. A. G. taip pat prašė pripažinti minėtus sandorius ir sprendimus negaliojančiais, kaip prieštaraujančius bendrovės veiklos tikslams, tačiau pastarųjų ieškovo reikalavimų teismas nesprendė, o tik nagrinėjo ieškovų reikalavimus, susijusius su actio Pauliana. Tokiu būdu buvo pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalis. Byloje ieškovai argumentavo, kad atsakovas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ angarą pardavė už žymiai mažesnę nei rinkos kainą ir dėl to sudarė akivaizdžiai nuostolingą bei ekonomiškai nenaudingą sandorį. Šiems argumentams pagrįsti į bylą buvo pateikti įrodymai (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, Angaro namų valdos techninės apskaitos byla, Finansų ministerijos raštas bei kvalifikuotų turto vertintojų išvados), tačiau teismas šių įrodymų netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas nepagrįstai nenustatė visų sąlygų apeliantui pareikšti actio Pauliana (CK 6.66 str.). Apeliantas yra atsakovo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ kreditorius pagal su VšĮ „Kairio skrydžiai“ 2007-07-17 sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. VšĮ „Kairio skrydžiai“ teisės yra kilusios iš AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ ir VšĮ „Kairio skrydžiai“ 2000-03-24 sutarties bei 2004-02-03 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto, įskaitant teisę reikalauti iš AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ sumokėti 83730 Lt skolą. VšĮ „Kairio skrydžiai“ atsakovo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ kreditoriumi yra nuo 2000-12-31 ir visos pradinio kreditoriaus turėtos teisės perėjo ieškovui. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus Gedimino technikos universiteto, buvo nesąžininga sutarties šalis, nes žinojo, kad angarą perka už žymiai mažesnę kainą, nei angaras buvo iš tikrųjų vertas. Todėl atsakovų nesąžiningumas yra preziumuojamas (CK 6.67 str.) ir jis byloje nebuvo paneigtas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantas praleido ieškinio senaties terminus, kadangi nagrinėjamu atveju vienerių metų senaties terminas actio Pauliana pareikšti skaičiuojamas nuo 2000-12-18, kai buvo išspausdintas skelbimas apie atvirą konkursą lėktuvų angarui parduoti. Tačiau teismas nevertino fakto, kad tuo metu, kai atsakovas skelbė konkursą ir pardavinėjo angarą, jo kreditorius buvo VšĮ „Kairio skrydžiai“, kuri neužsiiminėjo nekilnojamojo turto pardavimo sandoriais ir nesiekė pelno. Todėl šis kreditorius neturėjo ir šiai dienai neturi savybių, dėl kurių jis turėjo objektyviai žinoti apie vyksiantį angaro pardavimą. Teismas be jokio teisinio pagrindo paskyrė apeliantui baudą, nes apeliantas ieškinį pareiškė, siekdamas apginti savo teises.
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ prašo panaikinti sprendimą dalyje, kurioje AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ buvo paskirta 5000 Lt bauda. Nurodo, kad atsakovas neturėjo teisinės galimybės įtakoti ieškovų suformuluoto ieškinio dalyko ir jo keisti. Apeliantas, naudodamasis CPK 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota teise, pripažino ieškinį, sutikdamas su akivaizdžiu faktu, kad valdybos sprendimas yra prieštaraujantis apelianto tikslui gauti pelno iš vykdomos veiklos, nes angaras buvo parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą. Apeliantas, skirtingai nei teismas dėsto sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nėra nurodęs, kad ieškinys jam yra naudingas, nes šios aplinkybės byloje neįrodytos jokiais įrodymais. Apeliantas neturi tikslo nesąžiningu būdu susigrąžinti angarą, o tik siekia nustatyti, ar apelianto įmonės sprendimai yra teisėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinius skundus atmesti. Sutinka su teismo sprendimo išvada, kad sąlygų pareikšti actio Pauliana nagrinėjamu atveju nebuvo, todėl atsakovo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ sutikimas su pareikštu ieškiniu vertintinas kaip piktnaudžiavimas proceso teise, nes toks pripažinimas prieštarauja viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ pats nustatė lėktuvų angaro pardavimo kainą ir viešo konkurso būdu pardavė jį valstybei (Vilniaus Gedimino technikos universitetui). Kiekvienas sąžiningas ir protingas žmogus tokioje situacijoje siektų, kad būtų apgintos sąžiningo turto įgijėjo teisės ir teisėti interesai, o ne pripažintų ieškinį, siekiant nesąžiningai susigrąžinti parduotą turtą. Atsakovas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ negalėjo įtakoti ieškovų suformuluoto ieškinių dalyko ar pagrindo, bet turėjo veikti sąžiningai ir protingai, siekiant teisingo sprendimo, o ne naudotis įstatymo suteikta teise pripažinti ieškinį, tokiu būdu veikiant prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovų apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ieškiniuose, todėl jis iš esmės palaiko savo atsiliepime į ieškinį ir teismo sprendime nurodytus motyvus.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretysis asmuo Vilniaus Gedimino technikos universitetas prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad ieškovai neturi teisės ginčyti tarp atsakovo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2001-05-11 sudaryto sandorio bei pasinaudoti actio Pauliana kaip specialiu gynybos būdu, nes jie nebuvo atsakovo kreditoriais šio sandorio sudarymo metu. Atsakovas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ nuo ginčijamo sandorio sudarymo 2001 metais iki ieškinių pareiškimo teismui 2007 metais, nors ir veikė nuostolingai, tačiau turėjo pakankamai turto savo kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti. Todėl net jei AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ ir būtų pripažintas ieškovų skolininku, jo vengimas įvykdyti prievoles kreditoriams negali būti pagrindas actio Pauliana instituto taikymui, jei jis šių prievolių įvykdymui turi pakankamai turto. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Apeliantai į bylą nepateikė įrodymų, kad nėra galimybės susigrąžinti skolos kitais būdais, nei taikant kraštutinį pažeistų teisių gynimo būdą – actio Pauliana ieškinį. Be to AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ pripažino, kad ieškinio tenkinimas jiems būtų naudingas, nes jiems nepavyko ginčo angaro iš universiteto nupirkti. Byloje teisingai nustatyti šalių nesąžiningi veiksmai, kurių tikslas – padėti AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ susigrąžinti parduotą angarą, o ne siekti, kad būtų padengti įsiskolinimai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo ir atsakovo AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ atstovai apeliacinius skundus palaikė ir prašė juos tenkinti, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir trečiojo asmens Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovai – prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų UAB „Investicijų valdymo sprendimai“ ir A. G. bei atsakovo AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas teismo sprendimui panaikinti ir bylai grąžinti nagrinėti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė, jog tiek ieškovo UAB „Investicijų valdymo sprendimai“, tiek ieškovo A. G. ieškiniai dėl 2001-05-11 lėktuvų angaro pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo iš esmės yra pareikšti actio Pauliana pagrindu. Tačiau nagrinėdamas šiuos ieškinius, teismas neatsižvelgė į tai, kad kiekvienas iš ieškovų faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas) išdėstė šiek tiek skirtingai, todėl nagrinėti juos apibendrintai negalima.
Kaip žinia, Actio Pauliana ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytos kelios sąlygos, kurioms esant galimas Pauliano ieškinys: 1) skolininkas turi sudaryti sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti; 2) skolininko sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, tai reiškia, kad, sudarius sandorį, skolininkas tampa nemokus arba jo turtas gerokai sumažėja, kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies; 3) kreditoriaus interesas taip pat gali būti pažeistas, jeigu skolininkas, jau būdamas nemokus, dar labiau sumažina savo turtą arba atsiskaito su kitais kreditoriais, neturinčiais pirmumo teisės, ir šitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Nagrinėjamoje byloje ir kilo ginčas dėl įstatyme - CK 6.66 straipsnio 1 dalyje - nustatytų sąlygų buvimo Pauliano ieškiniui pareikšti kiekvienam iš ieškovų. Pirmosios instancijos teismas apibendrintai konstatavo, kad byloje nėra nustatytos visos sąlygos, nurodytos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, kurios būtinos pripažinti sandorį negaliojančiu pagal pareikštą Pauliano ieškinį. Nagrinėjamoje byloje keliamas kreditorių (ieškovų) teisių pažeidimas, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi sumažinus galimybes grąžinti skolą.
Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aiškinant CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas Pauliano ieškiniui pareikšti, kreditoriaus teisių pažeidimu laikytinas taip pat ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-473/2004, kat. 31.6.1; 16.3.1.2). Pirmosios instancijos teismas nurodytos aplinkybės – ar po ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išliko galimybės grąžinti skolą (ar kreditoriai (ieškovai) šiuo konkrečiu atveju prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar bent jau iš dalies) – nesiaiškino ir netyrė, apsiribodamas konstatavimu, jog kreditorių reikalavimai nėra dideli, įvertinus informaciją, kokia apimtimi ir kokios vertės valdomo materialaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto turėjo ir turi atsakovas AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“, nors į bylą pateikti įrodymai ir patvirtina, kad nuo 1999 metų bendrovės nuostolingumas kasmet buvo gana ženklus.
Atkreiptinas dėmesys, kad, visų pirma sprendžiant dėl actio Pauliana taikymo byloje, Actio Pauliana siekiamų tikslų bei CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana taikymo sąlygų viseto kontekste būtina įvertinti, ar šis institutas taikytinas ginčo santykiams. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t.y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Ši actio Pauliana instituto taikymo sąlyga nebuvo nustatyta ir su ja susijusios bylos aplinkybės iš esmės netyrinėtos. Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t.y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Tačiau sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t.y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Tai kreditoriui suteikia galimybę operatyviai reaguoti į skolininko nesąžiningus veiksmus, kai dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, bankrutuoja ar sumažina (sunaikina) prievolės įvykdymo užtikrinimą, nes dėl tokių veiksmų skolininkas netenka termino teikiamų lengvatų. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad terminai pagal bendrą prezumpciją yra nustatomi skolininko naudai, todėl, skolininkui elgiantis nesąžiningai, jis neturėtų būti ginamas terminu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko nedelsiant įvykdyti prievolę, t.y. įgyja teisę pasinaudoti actio Pauliana kaip specialiu gynybos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-17/2006, kat. 35.6.1; 45.4 (S)). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nė vienas iš ieškovų neturi pagrindo acto Pauliana būdu ginčyti lėktuvų angaro 2001-05-11 pardavimo sandorį, be pagrindo paminėta teismų praktika nesivadovavo ir šios aplinkybės visapusiškai bei pilnutinai neišnagrinėjo.
Kaip jau minėta, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį nurodė, kad byloje nebuvo įrodyta, jog AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ (dabar AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“) sandorio sudarymo metu žinojo/ privalėjo žinoti, kad yra pažeidžiamos kreditorių teisės, kadangi ieškovai ir asmenys, iš kurių jie perėmė reikalavimo teises, nebuvo atsakovo kreditoriais 2001-05-11. Tačiau iš teismo sprendimo nesimato, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė tokią išvadą, kadangi byloje nustatyta, jog dar 2000-03-24 AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ ir VšĮ „Kairio skrydžiai“ sudarė reklamos paslaugų sutartį (b.l. 126-127, t.2), pagal kurią susidarė 83730 Lt skola (b.l. 128, t.2) ir, kurią 2007-07-17 reikalavimo perleidimo sutartimi, perėmė ieškovas A. G..
Actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovai byloje įrodinėjo, kad ginčijamu pirkimo-pardavimo sandoriu, kurio skolininkas sudaryti neprivalėjo, nekilnojamasis turtas buvo parduotas už kainą, aiškiai mažesnę negu tikroji daikto vertė (turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą priskirtinas prie kreditoriaus teisių pažeidimo). Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas ginčijamu sandoriu būtų pabloginęs savo finansinę būklę, o šalys neįrodė, jog ginčo sandoris sudarytas daug mažesne verte nei iš tiesų tuo metu buvusi angaro rinkos vertė. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis tuo, kad sandorio sudarymo metu sandorio šalims, taip pat ir valstybei, kontroliavusiai aviakompanijos veiklą bei davusiai sutikimą parduoti angarą konkurso būdu, buvo žinomos visos vertės (vidutinė rinkos vertė, likutinė vertė ir pan.). Dėl to teismas plačiau neanalizavo apie paties nekilnojamojo turto objekto – lėktuvų angaro rinkos vertę. Kartu sprendime nurodoma, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog sutartis, parduodant angarą už 40000 Lt, sudaryta daug mažesne verte negu iš tiesų tuo metu buvusi angaro rinkos vertė, atsižvelgiant į jo faktinę būklę ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės angaro rinkos vertės nustatymui.
Teisėjų kolegija su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi angaro rinkos vertė sutarties sudarymo metu buvo esminė bylai reikšmės turinti aplinkybė (vienas iš reikalavimų šioje byloje yra pareikštas actio Pauliana pagrindu, pagrindžiant, jog ginčo sutartis yra sudaryta žymiai mažesne nei rinkos kaina, tokiu būdu pažeidžiant atsakovo kreditorių teises) ir ji nagrinėjamoje byloje turėjo būti tinkamai įvertinta, o tam turėjo būti išaiškintos visos tuo klausimu reikšmingos aplinkybės ir surinkti įrodymai. Į bylą buvo pateikta įrodymų, kuriais ieškovas įrodinėjo atsakovo AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ nemokumą ginčijamos sutarties sudarymo metu (b.l. 97-113, 158-166, t.2; b.l. 140-185, t.1; b.l. 36-82, t.2). Tačiau teismas, laikydamas, jog pateiktų įrodymų neužtenka, turėjo pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str.), bet to pirmosios instancijos teismas nepadarė, kuo pažeidė procesinės teisės normas ir priėmė galimai neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad 2001-05-11 lėktuvų angaro, esančio Rodūnios kelias 2, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta po to, kai Finansų ministerija neprieštaravo tokio turto pardavimui, o AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“ 2000-11-10 valdybos posėdyje buvo nutarta leisti parduoti šį angarą, 2000-11-23 generalinio direktoriaus įsakymu parengtos ir pateiktos tvirtinti lėktuvų angaro pardavimo viešojo konkurso sąlygos, atviras konkursas parduoti lėktuvų angarą paskelbtas spaudoje. Konkursą laimėjo Vilniaus Gedimino technikos universitetas, nes tik jo vieno pasiūlymas nupirkti angarą ir buvo gautas. Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad sandoris buvo sudarytas laikantis visų reikalavimų, parduodant turtą pagal atviro konkurso sąlygas valstybės kontroliuojamoje bendrovėje, todėl aviakompanijos valdybos nutarimas ir kiti skundžiami valdymo organų sprendimai negali būti vertinami kaip neteisėti ir negaliojantys ab initio. Be to teismas laikė, kad ieškovas praleido CK 2.82 straipsnio 4 dalyje ir Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą. Tačiau tokios teismo išvados negali būti pripažintos teisėtomis ir pagrįstomis, kadangi jos padarytos nepilnai išaiškinus faktines bylos aplinkybes ir pirmiausia dėl ieškinio senaties termino.
Pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškinio senaties termino pradžios, kaip to reikalauja CK 1.127 straipsnis, apsiribodamas atsakovo (valstybės) ir trečiojo asmens (Vilniaus Gedimino technikos universiteto) teiginiu, kad apie konkursą dėl lėktuvų angaro pardavimo buvo skelbta viešai spaudoje 2000-12-18 ir šis skelbimas praktiškai suteikė informaciją tiek apie aviakompanijos valdybos ir direktoriaus sprendimus pradėti lėktuvų angaro pardavimo procedūras, tiek apie rimtus ketinimus sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Tačiau nurodytos aplinkybės tėra pagrįstos teismo samprotavimais ir prielaidomis, nes, kaip sprendime nurodė ir pats teismas, plačiau apie terminus jis nepasisako. Nenustatęs reikšmingų ieškinio senaties taikymui faktinių aplinkybių ir neįvertinęs su tuo susijusių įrodymų, pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, jog ieškinio senaties terminas nuginčyti aukščiau nurodytus dokumentus yra praleistas. Be to ieškinio senatis taikytina tik tada, jeigu to reikalauja skolininkas, o ieškinio senatis yra pagrindas ieškiniui atmesti - jeigu nėra svarbių priežasčių jai atnaujinti. Šios aplinkybės byloje taip pat nebuvo išaiškintos ir ištirtos.
Teismas taip pat nesiaiškino ir netyrė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl ginčijamų 2000-11-10 valdybos sprendimo, 2000-12-08 ir 2000-11-23 generalinio direktoriaus įsakymų, 2001-01-28 nutarimo, t.y. dėl tų dokumentų, kurių pagrindu ir buvo sudarytas ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris, teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas apsiribojo tuo, kad turtas buvo parduotas pagal atviro konkurso sąlygas valstybės kontroliuojamoje bendrovėje, todėl, teismo vertinimu, aviakompanijos valdybos nutarimas ir kiti skundžiami valdymo organų sprendimai negali būti vertinami kaip neteisėti ir negaliojantys ab initio. Tačiau tokia teismo pozicija yra nepagrįsta, kadangi būtent aviakompanijos valdybos nutarimo ir kitų skundžiamų valdymo organų sprendimus ieškovas ginčija, įrodinėdamas jų neteisėtumą ir nepagrįstumą, nes būtent jie lėmė ginčijamo sandorio sudarymą. Pažymėtina, jog šių ieškinio reikalavimų pagrindas ne actio Paulian, o kitos materialinės teisės normos – CK 1.2, 1.5, 1.78 ir 1.82 straipsniai.
Kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) kreditoriaus interesus pažeidusi šalis laikoma nesąžininga, jei sandoris sudarytas pažeidžiant CK 6.67 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Šioje normoje yra nustatyti atvejai, kada sandorį sudariusi šalis laikoma nesąžininga. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys turi būti tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.). Kitais atvejais taip pat reikalaujama sutarties šalies sąžiningumo (pvz., CK 6.227 str.). Pagal sutarčių teisės institutą šalys visada privalo elgtis sąžiningai. Taigi teismas gali pripažinti sandorį sudariusią šalį nesąžininga ne tik CK 6.67 straipsnyje nustatytais, bet ir kitais atvejais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl CK 6.67 straipsnyje nustatytų atvejų, tuo tarpu ieškovų nurodytų kitų aplinkybių, susijusių su atsakovo sąžiningumu, teismas iš esmės netyrė ir nevertino.
Pažymėtina, kad įstatymas (CPK 42 str. 1 d.) suteikia atsakovui teisę pripažinti ieškinį ir atsakovas AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ šia savo procesine teise pasinaudojo. Teismas šio atsakovo veiksmo nepriėmė, bet jį įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Tuo tarpu pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima atsakovo ieškinio pripažinimo, jeigu tokie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino. Be to atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad būtų pritaikytos CPK 95 straipsnyje numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės kurios nors šalies atžvilgiu, būtina konstatuoti šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus. Tokie atvejai turėtų būti pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu skundžiamu sprendimu teismas CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus konstatavo, pasiremdamas prielaidomis, o ne įrodymais. Todėl ir šioje dalyje (kurioje ieškovams ir atsakovui AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“) buvo skirtos baudos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 6.66 straipsnio normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nustatytomis taisyklėmis dėl actio Pauliana pareiškimo sąlygų, dėl ko skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog neišaiškinus visų ieškiniuose nurodytų faktinių aplinkybių byloje keliamais ginčytinais klausimais, nenustačius visų kitų reikšmingų bylos aplinkybių, būtinų įvertinti taikant actio Pauliana institutą šioje byloje, neatskleista bylos esmė, tai - esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuri yra pagrindas naikinti priimtą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Nagrinėjant bylą iš naujo, aukščiau nurodyti trūkumai šalintini, pasiūlytina šalims pateikti papildomus įrodymus jų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 179 str. 1 d.). Tik pilnai išaiškinus visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ištyrus byloje esančius ir papildomai pateiktus su pareikštu ieškinio reikalavimu susijusius įrodymus bei juos tinkamai įvertinus, darytina išvada apie abiejų ieškinių pagrįstumą ar nepagrįstumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.