Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-92-319/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
AN2-92-319/2018
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00258-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-92-319/2018Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00258-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – Šalių rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimo S. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir 426 straipsnio 1 dalyje, tai yra už tai, kad ji 2017 m. liepos 10 d., 9.38 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš stovėjimo vietos atbulomis, nesilaikė saugaus atstumo iki kitos stovėjusios transporto priemonės „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ją kliudė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotoja pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi policijai. Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai specialisto išvada nustatytas 1,32 promilių girtumas.Marijampolės apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinę bylą dalyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, S. Š. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio nusižengimo sudėties. S. Š. pripažino padarius administracinį teisės nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir nubaudė 1 200 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, paskyrė jai administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams. Teismas konstatavo, kad nors administracinio nusižengimo protokole nustatyta, jog asmuo vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinai išvadai, kad S. Š. vairavo automobilį „Honda Accord“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 1,32 promilių girtumas, ir vairuodama šį automobilį, išvažiuodama iš stovėjimo vietos atbulomis, nesilaikė saugaus atstumo iki kitos stovėjusios transporto priemonės „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ją kliudė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Teismas nutarime pažymėjo, kad S. Š. posėdžio metu buvo įspėta apie tai, kad teismas gali pakeisti nustatytas įvykio faktines aplinkybes, buvo paskirtas kitas posėdis, sudarant galimybę asmeniui pasirengti gynybai dėl naujų įvykio aplinkybių. Apeliaciniame skunde S. Š. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde ji nurodo, kad teismas spręsdamas, kad ji vairavo ir apgadino kitą transporto priemonę būdama neblaivi, nesivadovavo faktiniais duomenimis. Nurodo, kad jos vairuojančios niekas nesulaikė ir netikrino, liudytojai A. Š. ir bendradarbis A. Ž. teisme patvirtino, kad iš namų ji išvyko blaivi ir darbe buvo blaivi. Be to, nepagrįstai nustatyta aplinkybė, kad ji per kelias minutes negalėjo pasiimti iš bagažinės pirkinių krepšio, kadangi niekada pirkinių iš maisto prekių parduotuvės nededa į bagažinę, o visuomet vežiojasi už savęs ant galinės sėdynės. Liudytojas D. M. negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad matė ją pirkinių krepšį pasiimant iš automobilio bagažinės. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad 1 litro talpos butelį alkoholinio kokteilio per kelias minutes išgerti neįmanoma, nes ji tokį kiekį bet kokio skysčio išgeria maždaug per 50 sekundžių ir tai yra kiekvieno žmogaus individualumas. Pažymi, kad į tuščią skrandį patekęs alkoholinis gazuotas gėrimas į kraują patenka labai greitai, todėl jai taip greitai ir buvo nustatytas alkoholio kiekis kraujyje.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato atstovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo S. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. Š. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo, kad S. Š. protokole nurodytu laiku vairuodama lengvąjį automobilį ,,Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš stovėjimo vietos atbulomis, galėjo kliudyti šalia stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadinti, tačiau apeliantė ginčija teismo nustatytą aplinkybę, kad ji automobilį vairavo būdama neblaivi dar prieš eismo įvykį ir tokios būsenos, išvažiuodama iš stovėjimo vietos atbulomis, nesilaikė saugaus atstumo iki kitos stovėjusios transporto priemonės „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ją kliudė, o tvirtina administracinio nusižengimo protokole nustatytas aplinkybes, jog vartojo alkoholį jau po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo.

7.1. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog apeliantė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarė būtent teismo nurodytomis aplinkybėmis, o S. Š. kaltės neigimas pagrįstai buvo vertinamas kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad nors apeliantė prašo pripažinti ją nekalta ir bylą nutraukti, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ji neigia tik vairavusi automobilį būdama neblaivi ir tokios būsenos sukėlusi autoįvykį, tačiau pripažįsta vartojusi alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kas taip pat yra numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies dispozicijoje kaip neteisėti veiksmai ir taip pat užtraukia atsakomybę.

7.2. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo visas byloje nustatytas aplinkybes ir dėl jų motyvuotai pasisakė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės parodymus dėl alkoholio gėrimo automobilyje jau po eismo įvykio, laikė neteisingais, vertindamas juos ne tik liudytojais apklaustų policijos pareigūnų D. M. ir J. P. parodymų, bet ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. D. M. ir J. P. analogiškai nurodė, kad jie tarnybiniu automobiliu atvažiavo paskui vairuojamą S. Š. automobilį, jis visada buvo jų akiratyje, matė, kaip automobilis sustojo ir aiškiai matė moterį išlipant iš automobilio ir pasiimant pirkinių krepšį iš bagažinės. Policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad S. Š. sustabdžiusi automobilį iš karto iš jo išlipo, jų teigimu, krepšys su alkoholiu buvo ne automobilio salone, o bagažinėje. Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad jiems priėjus prie S. Š., ji nenurodė, kad ką tik būtų gėrusi alkoholio, o sakė nesijaučianti išgėrusi ir teigė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, baigė gerti gerokai po vidurnakčio. Tokius liudytojų parodymus patvirtina pačios apeliantės versijos paaiškinimas, duotas tuoj po įvykio, kuriame ji nurodė, kad po eismo įvykio alkoholio ji nevartojo, o paskutinį kartą vartojo šio įvykio išvakarėse (b. l. 12). Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad versija dėl alkoholio vartojimo tik prieš S. Š. išlipant iš automobilio ir policijos pareigūnams prieinant prie jos, buvo sugalvota vėliau, siekiant nuslėpti vairavimo, esant neblaiviai, faktą.

7.3. Skunde apeliantė nurodo, kad jos versiją, jog ryte ji buvo blaivi, patvirtina liudytojais apklausti jos sūnus A. Š. ir kolega A. Ž.. Kaip minėta, pati S. Š. nuo pat tyrimo pradžios neneigė, kad iš vakaro vartojo alkoholį, nurodė, kad išgėrė du butelius šampano, gerti baigė apie 2-3 valandą nakties, į darbą kėlėsi 7 val. ryte, tačiau pasitikrinusi blaivumą alkotesteriu, nieko nepripūtė. Šias aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. Š.. Įvertinus duomenų visumą: nurodyto išgerto alkoholio kiekį, laiko tarpą nuo baigimo jį vartoti ir automobilio vairavimo, aukščiau aptartus duomenis, paneigiančius S. Š. nurodytą aplinkybę dėl alkoholio vartojimo automobilyje ir byloje nustatytą jos girtumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tiek pačios apeliantės, tiek ir jos sūnaus A. Š. parodymai apie ryte alkotesteriu patikrinto jos girtumo rodmenis, yra neatitinkantys realių faktų. Liudytojo A. Ž. parodymai, kad jis nepastebėjęs S. Š. elgesyje nieko neįprasto, nei patvirtina nei paneigia apeliantės versiją. Taigi, šių liudytojo parodymai pagrįstai nebuvo laikyti patikimu ir neginčijamu įrodymu byloje.

7.4. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, jog S. Š., būdama neblaivi, kai nustatytas 1,32 promilių girtumas, vairuodama automobilį „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš stovėjimo vietos atbulomis, nesilaikė saugaus atstumo iki kitos stovėjusios transporto priemonės „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ją kliudė, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės ir tokie jos veiksmais atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrody­mus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantė administracinio nusižengimo nepadarė, nenustatyta. Apelia­ci­nės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, taip pat tinkamai parinkta bei individualizuota administracinė nuobauda, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą S. Š. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. Š. apeliacinio skundo netenkinti. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimą palikti galioti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Rimas Švirinas