- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- I3-7984-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01741-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namų, Pravieniškių pataisos namams, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui D. Č., pareiškėjo atstovo – Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2021 m. liepos 19 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. P-463 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniajam specialistui D. Č.“.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–6) nurodė, taip pat jis ir Profesinės sąjungos atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuteistojo M. M. skundas atsakovui buvo pateiktas 2020 m. rugsėjo 15 d. , o pareiškėjui per dokumentų valdymo sistemą nukreiptas tik 2020 m. rugsėjo 22 d. Net 7 dienas skundu disponavo aukštesnis pagal pareigas administracijos atstovas – įstaigos direktoriaus pavaduotojas A. S.. Pareiškėjas nebuvo pirmas asmuo, gavęs informacijos apie galimą jam pavaldžios pareigūnės nusižengimą. Pareiškėjui nukreiptas skundas buvo su nurodymu - parengti atsakymą nuteistajam. Nurodymo išnagrinėti skundą, ar atlikti tarnybinį patikrinimą nebuvo. Pareiškėjas, rengdamas atsakymą, išsiaiškino visas aplinkybes, susijusias su skundu, ir tik tada pamatė, kad tikslinga atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo kito jam pavaldaus pareigūno padaryto pažeidimo, nes vien tik iš paties nuteistojo skundo teiginių to matyti nebuvo galimybės. Tą pačią dieną (2020 m. spalio 21 d.) jis pateikė įstaigos vadovui tarnybinį pranešimą dėl būtinybės atlikti tarnybinį patikrinimą ir Apraše nustatyto termino informuoti įstaigos vadovą nepraleido. Savo skyriaus pareigūnės J. B. tarnybinio nusižengimo pareiškėjas nenuslėpė, apie jį neuždelsė informuoti. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir dėl to jokių neigiamų pasekmių nekilo. Vien tik nuteistojo teiginys, nepatikrinus informacijos teisingumo bei pagrįstumo, nesudaro prielaidos manyti, kad galimai buvo padarytas tarnybinis nusižengimas. Nuteistieji itin dažnai reikalauja tirti pareigūnų veiksmus, tačiau dažniausiai tam nebūna jokio realaus pagrindo, todėl nuteistųjų skunduose esanti informacija pirmiausia turi būti detaliai patikrinta. Nuteistojo skundo teiginys ne visais atvejais yra pagrindas tarnybiniam patikrinimui pradėti. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl direktoriaus pavaduotojas A. S. pats neinformavo įstaigos direktoriaus dėl būtinybės pradėti tarnybinį patikrinimą J. B. atžvilgiu, nors skundas pas jį buvo net 7 dienas. Informacija, kurios neperdavimu kaltinamas pareiškėjas, įstaigos administracijai tuo metu jau buvo žinoma. Tarnybinis patikrinimas atliktas tik dėka pareiškėjo iniciatyvos, tačiau dėl to nepagrįstai buvo apkaltintas pats pareiškėjas.
Nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija visiškai nevertino ir netikrino pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės, jog dėl COVID-19 pandemijos padalinyje, kuriam tuomet vadovavo pareiškėjas, nebuvo daugiau negu pusės pareigūnų ir dėl to daugelį jų funkcijų vykdė pats pareiškėjas. Šią informaciją patikrinti buvo paprasta, tačiau tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija vengė tai daryti. Paminėta aplinkybė tiesiogiai sąlygojo, jog nuteistojo skundas buvo išnagrinėtas galimai pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo nustatytą 20 darbo dienų terminą. Be to, formaliai praleistas terminas pateikti atsakymą nesukėlė jokių pasekmių nuteistajam, nuteistojo subjektinės teisės šioje situacijoje niekaip nenukentėjo.
Pabrėžė, kad Išvadoje visiškai netirta tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - kaltė, t. y. nevertintas kaltės klausimas, nenurodyta, kokia forma buvo padaryti tariami pažeidimai, nenagrinėta, ar pagal užimamas pareigas ir pažeidimo padarymo metu egzistavusias aplinkybes asmuo turėjo pareigą ir objektyvią galimybę elgtis atitinkamu reikalaujamu būdu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta pakankamų, objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo neteisėtus ar netinkamus veiksmus bei jų teisinį pagrindimą (kvalifikavimą). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija jokių konkrečių aptariamų pažeidimo faktų, realių pasekmių, kurios kilo dėl šių pažeidimų nenurodė ir įrodymų nesurinko. Komisija privalėjo surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis įpareigoja, jog pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovautųsi įstatymais ir kitais teisės aktais, o 4 dalis nustato, kad kiekvienas pataisos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes. Vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV- 142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktas numato, kad jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją. Tarnybinio nusižengimo patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, 2020 m. rugsėjo 22 d. gavęs nuteistojo M. M. 2020 m. rugsėjo 15 d. skundą, kuriame prašoma įvertinti, ar socialinės reabilitacijos skyriaus specialistė J. B. tinkamai atliko savo tarnybines pareigas tvarkydama mano lygtinio paleidimo dokumentus, turėjo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo dienos perduoti ją įstaigos vadovui, tačiau to nepadarė. Komisijos, atlikusios tarnybinį patikrinimą, vertinimu informacija apie galimą specialistės J. B. padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui turėjo būti žinoma nuo susipažinimo su skundo turiniu dienos (t. y. nuo įstaigos direktoriaus pavaduotojo A. S. 2020 m. rugsėjo 22 d. pavedimo, pateikto per dokumentų ir procesų valdymo sistemą, - vykdyti skundo nagrinėjimo procedūros dienos), o ne po skundo išnagrinėjimo. Pareiškėjui nesiimant aktyvių veiksmų pranešti įstaigos vadovui apie specialistės J. B. galimą tarnybinį nusižengimą, buvo neužtikrinama darbo drausmė ir priskirtų funkcijų tinkamas įvykdymas laiku.
Nurodė, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė: Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtino „Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo“ 5.1, 5.7 punktus (Išvadoje per klaidą nurodytas 5.2 punktas), VAĮ 10 straipsnio 4 dal. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl to Komisija siūlė įstaigos direktoriui pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 5.1, 5.7 punktų, VAĮ 10 straipsnio 4 dalies nuostatas ir skirti jam tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Pabrėžė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtintame Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau- Etikos kodeksas) 6 punkte nustatyta, kad veikla bausmių vykdymo sistemoje grindžiama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatytais pagrindiniais vidaus tarnybos principais (įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo, tarnybinio pavaldumo), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytais pagrindiniais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais (atsakomybės, atvirumo, efektyvumo, kūrybingumo, lankstumo, lojalumo valstybei, nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir nešališkumo, padorumo, pagarbos žmogui ir valstybei, politinio neutralumo, profesionalumo, teisingumo, viešumo ir skaidrumo). Etikos kodekso 6.1. papunktyje nustatyti papildomai darbuotojui keliami reikalavimai - sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas. Tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis yra priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, tarnybinio tyrimo išvadoje pakankamai aiškiai nurodant, kurie Pareiškėjo veiksmai buvo neteisėti, adekvačiai, aiškiai ir pakankamai išdėstant argumentus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Dėl to Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. P-463 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniajam specialistui D. Č.” yra pagrįstas ir teisėtas.
Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktų įrodymų visetas (taip pat ir TIS Liteko duomenys – LVAT administracinės bylos Nr. A-3267-1062/2021 dokumentų ir procesinių sprendimų duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas - Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresnysis specialistas. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. P-463 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniajam specialistui D. Č.” pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 7). Šio individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis – 2020 m. gruodžio 4 d. Tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvada (toliau – Išvada) (b. l. 23-31), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 55 Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (b. l. 40-41) 5.1, 5.7 punktų (suklydimo pasėkoje nepagrįstai nurodytas 5.2 punktas), Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 6 d. atsakovas gavo Antrojo sektoriaus Tarnybinių patikrinimų komisijos tarnybinį pranešimą (reg. Nr. 8-3682), kuriame nurodoma, jog 2020 m. spalio 21 d. įstaigoje buvo gautas pareiškėjo tarnybinis pranešimas (reg. Nr.8-3568) dėl galimo pareigų neatlikimo vieno iš jo skyriaus pavaldinių atžvilgiu. Šiame tarnybiniame pranešime pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjant nuteistojo M. M. 2020 m. rugsėjo 15 d. skundą Nr. 72(24)-404 paaiškėjo aplinkybė, jog šio nuteistojo lygtiniam paleidimui pakartotiniam svarstymui reikalingi dokumentai privalėjo būti pateikti iki 2020 m. rugpjūčio 12 d., tačiau tai nebuvo padaryta. Lygtinio paleidimo medžiagą privalėjo paruošti Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistė J. B., kuri 2020 m. spalio 20 d. pažymoje Nr. 63(BS)-693 nurodė, kad lygtinio paleidimo dokumentų laiku neparuošė, kadangi nuteistasis reikalavo teikti jį lygtiniam paleidimui tik pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas informavo instituciją, kad siekiant visapusiškai ištirti ir įvertinti situaciją dėl galimo pareigų neatlikimo, tikslinga atlikti tarnybinį patikrinimą. 2020 m. lapkričio 6 d. rezoliucija įstaigos direktorius pavedė Antrojo sektoriaus nuolatinių tarnybinių patikrinimų komisijai (toliau - Komisija) atlikti tarnybinį patikrinimą nurodytoms aplinkybėms ištirti. Komisija, atlikdama tarnybinį tyrimą, nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 15 d. gautą nuteistojo M. M. skundą išnagrinėjo pažeisdamas 20 darbo dienų skundo nagrinėjimo terminą, nes atsakymas į nuteistojo skundą dokumentų valdymo sistemoje užregistruotas tik 2020 m. spalio 21 d., o 2020 m. spalio 22 d. (po 26 darbo dienų) registruotu laišku buvo išsiųstas į Marijampolės pataisos namus nuteistajam, kai VAĮ 10 straipsnio 4 dalis nustatė 20 darbo dienų terminą. Taip pat 2020 m. gruodžio 4 d. Išvadoje Nr. 36-58 užfiksuota, kad pareiškėjas, eidamas Resocializacijos skyriaus viršininko pareigas, netinkamai kontroliavo skyriaus darbą - neužtikrino skyriui pavestų užduočių ir paskirtų funkcijų tinkamą įvykdymą laiku bei pastebėjęs apie skyriaus pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą neinformavo apie tai įstaigos vadovo (privalėjo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui) (b. l. 21-43). Administracinėje byloje nekilo esminio ginčo dėl faktinių aplinkybių, tačiau proceso šalių nuomonės nesutapo dėl šių aplinkybių teisinio reikšmingumo bei vertinimo.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtintos Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 5.1 punktas numato, kad pareiškėjas planuoja, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja skyriaus darbą vykdant skyriui priskirtas funkcijas ir sprendžiant skyriaus kompetencijai priskirtus klausimus, paskirsto ir vykdo pavedimus, kontroliuoja jų vykdymų, užtikrina darbo drausmę ir atsako už skyriui pavestų užduočių ir priskirtų funkcijų tinkamų įvykdymą laiku, o 5.7 punktas reglamentuoja, jog pareiškėjas priima nuteistuosius asmeniniais klausimais, pagal savo kompetencijų nagrinėja gaunamus piliečių, kitų asmenų ir nuteistųjų pasiūlymus, pareiškimus (prašymus) ir skundus. VAĮ 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimų dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dienų, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminų administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminų gedi pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimų per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminų priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV- 142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 6 punktas numato, kad jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovautųsi įstatymais ir kitais teisės aktais, o šio straipsnio 4 dalis numato, jog kiekvienas pataisos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes.
Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 str. 12 d.). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 buvo patvirtintas Tvarkos aprašas, kurio 3 punktas taip pat nustato, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų padarinių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 24 punktas).
Vertindamas administracinėje byloje ginčijamus įsakymus teismas pabrėžia, kad Tvarkos aprašo 21 punktas imperatyviai nurodo, jog tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – Pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka surašytame pirmame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, tikrintojas nedelsiant surašo papildomą pranešimą. Tokiu atveju toliau atliekami šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti veiksmai. Pateikti duomenys patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 16 d. teisės aktų nustatyta tvarka surašytas Pranešimas buvo pateiktas pareiškėjui susipažinti 2020 m. lapkričio 16 d., o dėl to oficialų paaiškinimą pareiškėjas atsakovui pateikė 2020 m. lapkričio 18 d. (b. l. 34-38). Paminėtas Pranešimas atitinka esminius Statuto ir Tvarkos aprašo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad tarnybinis nusižengimas – tai priešinga teisei (vidaus tarnybai) veika, kurios priešingumas pasireiškia nesilaikymu teisės aktuose nustatytų draudimų, taip pat nevykdymu teisės normų nustatytų teisinių įpareigojimų. Svarbu ir tai, jog valstybės statutiniam pareigūnui duodami pavedimai turi būti aiškūs, tikslūs ir susiję su jo tiesioginių funkcijų vykdymu. Ginčo kontekste teismas pabrėžia, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) taip pat turi būti nurodyti motyvuotoje Išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti tinkamai kvalifikuojamas (nurodoma atitinkamai Statuto, ar kito įstatymo, Pareigybės aprašymo ir t.t. konkreti norma), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Tvarkos aprašo normos nustato pareigą surašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pasirašytinai informuojamas, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu jam pateikiama turima informacija apie tarnybinį nusižengimą. Pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, po tokio pranešimo gavimo turi teisę pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Šiomis Tvarkos aprašo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti paminėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą. Kaip jau buvo paminėta, teismas nenustatė aplinkybių, kurios duotų pagrindą išvadai, kad atsakovas tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo metu padarė esminius aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo procedūrinius ir kvalifikavimo pažeidimus.
Vertindamas ginčijamo įsakymo teisėtumą teismas taip pat atkreipia proceso dalyvių dėmesį į tai, kad apygardos administracinio teismo atliekamas paskirtos tarnybinės nuobaudos vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas jau kilusio ginčo kontekste tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodomus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių vidaus tarnybos pareigūnui taikymo teisės teorijoje ir teismų praktikoje perkeliama darbdaviui. Svarbu paminėti ir tai, kad vidaus tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, jog tarnautojas iš esmės yra šių teisinių santykių silpnesnioji šalis. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui – statutiniam vidaus tarnybos pareigūnui.
Kaip jau buvo paminėta, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-466 buvo sudaryta Komisija (kurios sudėtis papildyta 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-484), atlikusi tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo ir 2020 m. gruodžio 4 d. surašė Išvadą Nr. 36-58. Komisija Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 15 d. gauto nuteistojo skundo neišnagrinėjo per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą, kadangi atsakymas į skundą buvo užregistruotas tik 2020 m. spalio 21 d. (po 26 darbo dienų). Pareiškėjas, 2020 m. rugsėjo 22 d. gavęs nuteistojo skundą, kuriame nuteistasis prašė įvertinti, ar jam pavaldi Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistė tinkamai atliko savo tarnybines pareigas tvarkydama nuteistojo lygtinio paleidimo dokumentus, turėjo pareigą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo dienos perduoti ją įstaigos vadovui, tačiau to dėl nesvarbių priežasčių nepadarė. Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad informacija apie galimą pareiškėjui pavaldžios RS specialistės J. B. tarnybinį nusižengimą pareiškėjui objektyviai turėjo būti žinoma nuo susipažinimo su skundo turiniu dienos – nuo direktoriaus pavaduotojo A. S. 2020 m. rugsėjo 22 d. pavedimo, gauto per dokumentų valdymo sistemą ,,DocLogix“, - vykdyti skundo nagrinėjimo procedūrą.
Į. I. aptartas faktines aplinkybes, proceso dalyvių paaiškinimus, susijusius su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas (netikslų Pareigybės aprašymo punkto skaičiaus nurodymą teismas nelaiko esminiu pažeidimu), taip pat įvertinęs administracinėje byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje akivaizdžiai buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Kaip matyti iš Išvados turinio, joje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai (ką jis turėjo atlikti būdamas statutiniu valstybės tarnautoju pagal pareigybės aprašymą)), kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas. Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė. Konstatuotas atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir faktiniai duomenys įvertinti netinkamai. Pareiškėjas, būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai pagal teisės normų reikalavimus, pareiškėjas nenurodė. Teismas, vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, padaryta veika kvalifikuota teisingai, todėl pareiškėjo teiginys, kad atsakovas neįrodė jo veiksmuose tarnybinio pažeidimo sudėties, atmetamas kaip nepagrįstas.
Statuto 39 straipsnio 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Statuto 38 straipsnio 1, 2 dalys apibrėžia, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.
Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjui laiku neatsakius į skundą ir nesiimant aktyvių veiksmų pranešti įstaigos vadovui apie RS specialistės galimą tarnybinį nusižengimą, buvo neužtikrinama darbo drausmė ir priskirtų funkcijų tinkamas įvykdymas laiku. Vienas iš Komisijos narių 2020 m. gruodžio 4 d. pateikė atskirąją nuomonę, nurodydamas, jog sutinka, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau pažeidimas yra mažareikšmis ir tarnybinę nuobaudą skirti netikslinga (b. l. 32).
Teismas pabrėžia, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, o teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Taigi, tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams.
Pažymėtina, kad tarnybinių ginčų bylose teismas privalo būti aktyvus ir siekti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą (ABTĮ 80 str. 1 d.), nes darbuotojas yra silpnesnioji ginčo šalis. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjo padarytą pažeidimą ir kitas reikšmingas aplinkybes tarnybinei nuobaudai paskirti, privalo jas vertinti laikydamasis ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Vertindamas įrodymus teismas vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas su pareiškėjo padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes: pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, pažeidimas realių sunkių pasekmių nesukėlė (nuteistajam atsakymas buvo pateiktas ir tarnybinis tyrimas pavaldinės atžvilgiu pradėtas keletu darbo dienų vėliau), tai buvo vienkartis pažeidimas ir pareiškėjas jo iš esmės neneigia, nėra akivaizdžių duomenų, jog paminėtais vienkartiniais pareiškėjo veiksmais būtų ženkliai neužtikrinama darbo drausmė ir priskirtų funkcijų tinkamas įvykdymas laiku, daro išvadą, kad pažeidimas yra mažareikšmis, todėl už tokio pobūdžio pažeidimą tarnybinės atsakomybės taikymas akivaizdžiai neatitiktų tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslų. Šiuo atveju nuobaudos švelninimas yra negalimas, kadangi, pareiškėjui skirta švelniausia tarnybinės nuobaudos rūšis, numatyta Statute. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas formaliai pažeidė Išvadoje nurodytas teisės normas, tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, o nei Išvadoje, nei Įsakyme detaliai nemotyvuota, kodėl pareiškėjui skiriama tik švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Dėl to, atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, akivaizdžių ir reikšmingų neigiamų pasekmių nebuvimą, pareiškėjo padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra akivaizdžiai neproporcingas. Darydamas šią išvadą teismas taip pat atsižvelgia į dalies tarnybinių funkcijų atlikimą nuotoliniu būdu, dalies pareigūnų saviizoliaciją ir kitus pandemijos metu taikomus apribojimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Įsakymu pareiškėjui nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, todėl skundas patenkintinas visiškai - Įsakymas panaikintinas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Č. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. P-463 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniajam specialistui D. Č.“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.