Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-11-19 · Byla Nr. N-444-628-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-19
Bylos Nr.
N-444-628-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 47.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-628/2008Procesinio sprendimo kategorija 47.10 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. liepos 31 d. surašė A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Protokole nurodyta, kad A. A. , UAB „Orakulas“ generalinis direktorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą ir tinkamą azartinių lošimų tvarkos vykdymą, iki 2007 m. liepos 16 d. reklaminiame stende Sodų g. 22, Vilnius, skelbė informaciją: grafinį žymenį „orakulas“ su taikiniu, panašų į bendrovei priklausantį prekės ženklą, užrašą „lažybų punktas“ ir rodyklę, nukreipiančią į netoliese esantį bendrovei priklausantį lažybų punktą. Ši reklaminiame stende skelbta informacija yra susijusi su azartinius lošimus organizuojančios bendrovės UAB „Orakulas“ teikiama azartinių lošimų paslauga, kuria kviečiama asmenis šia paslauga naudotis ir siekiama daryti poveikį vartotojų (asmenų, kuriems skiriama arba kuriuos gali pasiekti ši informacija) pasirinkimams, susijusiems su azartiniais lošimais, kas pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 9 dalį yra draudžiama azartinių lošimų reklama ir jos publikavimas pažeidžia azartinių lošimų organizavimo tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu A. A. pripažino kaltu padarius ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį skyrė jam įspėjimą.

Teismas nurodė, kad teisės doktrinoje trunkamaisiais teisės pažeidimais laikomi pažeidimai, kurių padarymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir dažniausiai pasireiškia tuo, kad asmuo turi pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, kurių neatlieka. Tokie pažeidimai padaromi vieninga pažeidėjo tyčia ir jų atlikimas kartojasi kiekvieną dieną, kol pats kaltinimas ar kiti asmenys jų nenutraukia. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad tiksliai nenustatytu laiku Sodų g. 22, Vilniuje, buvo pakabintas stendas, kuriame buvo pavaizduota informacija su grafiniais ženklais. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos Kontrolės skyriaus vedėjo 2007 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu buvo nustatyta, kad Sodų g. 22, Vilniuje, kabo reklaminis stendas, kuriame skelbiamas UAB „Orakulas“ logotipas, užrašas „Lažybų punktas“ ir nubraukta rodyklė, nukreipianti į UAB „Orakulas“ lažybų punktą. Todėl ši data, teismo nuomone, laikoma teisės pažeidimo paaiškėjimo data ir nuo jos turi būti skaičiuojami administracinės nuobaudos skyrimo terminai. ATPK 35 straipsnio 1 dalies antras sakinys numato senaties terminų skaičiavimo išimtis, kurios taikomos nurodytiems straipsniams, tame tarpe ir A. A. inkriminuotam pažeidimui. Tačiau vertindamas šias išimtis, teismas padarė išvadą, kad jos skirtos pavienių teisės pažeidimų terminų skaičiavimui, o esant trunkamiesiems teisės pažeidimams turi būti taikoma šio straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nurodyta terminų skaičiavimo tvarka. Todėl nėra pagrindo nutraukti bylos suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Teismas nustatė, kad nuo tiksliai nenustatytos dienos iki 2007 m. liepos 16 d. Sodų g. 22, Vilniuje, kabėjo stendas, kuriame buvo pavaizduotas grafinis žymuo, tekstas „orakulas“, „lažybų punktas“ ir rodyklė, nurodanti kryptį, užklijuota dviem juostomis. Šis stendas buvo pakabintas pastate, kuriame veikia ir kitos įmonės, tame tarpe UAB „Orakulas“ konkurentas – UAB „Top Sport“, be to, pakabintas pakankamai dideliu atstumu nuo UAB „Orakulas“ lažybų punkto ir arti UAB „Top Sport“ lažybų punkto. Teismas nurodė, kad pagal Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Reklamos sampratą pateikia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, pagal kurią reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Iš šios sąvokos matyti, jog tam, kad bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą informaciją galima būtų pripažinti reklama, ji turi atitikti šiuos požymius: 1) susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla; 2) skatina įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Teismas padarė išvadą, kad nurodytas stendas turi būti vertinamas kaip reklama, nes yra susijęs su UAB „Orakulas“ vykdoma komercine veikla – azartiniais lošimais, o pavaizduotas grafinis žymuo ir rodyklė bei tokios informacijos pateikimas daugelio žmonių matomoje vietoje turi būti vertinamas kaip skatinimas naudotis paslaugomis. Reklamos įstatyme nurodomas skatinimas nereiškia, kad asmuo būtinai turi pasinaudoti siūloma paslauga, o pakanka asmens, naudojančio reklamą, siekimo skatinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. N10-1062-05, 2006 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N16-651/06). Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje aiškiai ir suprantamai nurodo azartinių lošimų reklamos draudimo išimčių baigtinį sąrašą, todėl azartinių lošimų reklama yra leidžiama, kai reklamuojami lažybų punktų pavadinimai, lošimų vietos adresai bei organizuojamų lošimų rūšys, taip pat lošimų įrenginių kiekis, esantis lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Iškabintame stende be šios leidžiamos informacijos papildomai yra pavaizduota rodyklė ir grafinis žymuo (taikinys su į jį pataikiusia strėle).

Dėl argumento, jog stende yra pavaizduotas UAB „Orakulas“ prekės ženklas, teismas pažymėjo, kad prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis yra atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti. Vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovės pateiktus paaiškinimus, kad UAB „Orakulas“ stende pavaizduotą žymenį naudoja kaip prekės ženklą žymint savo teikiamas paslaugas, byloje esantį UAB „Orakulas“ generalinio direktoriaus įsakymą, kuriuo įsakyta naudoti pavaizduotą prekinį ženklą bei dalių kombinacijas bendrovės blankuose ir kt., teismas padarė išvadą, kad Sodų g. 22, Vilniuje, pakabintame stende pavaizduotas žymuo yra laikomas UAB „Orakulas“ prekės ženklu. Prekės (paslaugos) ženklas vienu metu atlieka prekės (paslaugos) kilmės nustatymo, prekės (paslaugos) kokybės nurodymo, investavimo ir reklamos funkcijas, nepriklausomai nuo jį naudojančio asmens valios ir tikslų. Reklaminė prekės (paslaugų) ženklo funkcija pasireiškia tuo, kad juo siekiama sudominti asmenis, atkreipti jų dėmesį, skatinti įsigyti prekę (paslaugą), taigi prekės ženklas kuriamas toks, kad būtų patrauklus potencialių vartotojų ratui savo išvaizda, forma, spalva ir kitais ypatumais. Todėl prekės ženklo pavaizdavimas tam tikroje, daugeliui žmonių matomoje vietoje, teismo nuomone, atkreipia žmonių dėmesį, skatina domėtis teikiamomis paslaugomis ir jomis naudotis.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs reklaminio stendo pakabinimo vietą ir jame pateiktą informaciją, teismas padarė išvadą, kad jis turi būti pripažintas Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodyta draudžiama azartinių lošimų reklama. Todėl A. A. , UAB „Orakulas“ generalinis direktorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą ir tinkamą azartinių lošimų tvarkos vykdymą, padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje.

Teismas pripažino A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savanoriškai iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pašalino reklaminį stendą ir tokiu būdu nutraukė daromą teisės pažeidimą bei pašalino padarytą žalą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis nebuvo baustas administracine tvarka, neteistas, bylos nagrinėjimo metu neginčijo faktinių bylos aplinkybių, o nesutiko su situacijos teisiniu vertinimu, taip pat į pažeidimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad reklaminis skydas dar prieš surašant protokolą jau buvo pašalintas, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, skyrė jam švelnesnę nuobaudą nei ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali – įspėjimą.

II.

Nesutikdamas su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu, A. A. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad išnagrinėjus bylą, neaišku, kada buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, tuo tarpu nenustačius pažeidimo padarymo laiko, neįmanoma nustatyti patraukimo administracinėn atsakomybėn ir nuobaudos skyrimo senaties termino. A. A. nuomone, ATPK 35 straipsnis senaties eigos pradžią už ATPK dvyliktame skirsnyje numatytus pažeidimus visais atvejais sieja su pažeidimo nustatymo momentu, o ne jo padarymo momentu, tačiau nustato apribojimą – nuobauda negali būti paskirta, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos praėjo daugiau kaip metai. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad pažeidimas trunkamasis, kadangi jis kaltinamas padaręs vienkartinį veiksmą – 2004 m. birželio 1 d., kai buvo įdarbintas direktoriaus pareigose, nepašalino nurodytos iškabos.

Pažymėjo, kad šioje byloje negalima daryti neabejotinos išvados, kad jo veikoje buvo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, nes teismo sprendimas yra pagrįstas Institucijos nuomone bei prielaidomis, taip pat teismų individualiais tam tikrų faktų vertinimais kitose administracinių teisės pažeidimų bylose. Tuo tarpu kiekvienu atveju sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimus, negalima besąlygiškai vadovautis kitose bylose teismų pateikiamais vertinimais, nes kiekvienas atvejis yra individualus ir privalo būti įvertintas pagal vidinį teismo įsitikinimą ir konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Šalies argumentai

A. A. nurodo, kad pagal Prekių ženklų įstatyme pateiktą sąvoką prekės ženklas savaime nėra reklama, kaip klaidingai nurodo teismas, kadangi jis gali būti naudojamas įvairiais tikslais – informaciniais, vieno asmens paslaugoms atskirti nuo kito asmens paslaugų, arba reklaminiais. Taigi nepagrįsta teismo nuomonė, kad visais atvejais prekės ženklo naudojimas vienu metu atlieka visas funkcijas. Tuo tarpu iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ženklas buvo naudojamas išskirtinai informaciniais tikslais, siekiant atskirti UAB „Orakulas“ teikiamą paslaugą nuo UAB „Top Sport“, įsikūrusios tame pačiame pastate, teikiamos paslaugos. Registruoto prekės ženklo savininkas, šiuo atveju UAB „Orakulas“, turi teisę pats savo nuožiūra šį ženklą naudoti visą ar atskiras jo dalis. Be to, pažymėjo, kad Institucija nenuosekli šiuo klausimu, kadangi byloje protokolą surašiusios specialistės 2007 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. IVL-430 teigiama, jog nustatyta, kad reklaminiame stende nebeskelbiama informacija, pažeidžianti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį, ir pridedamos nuotraukos, kuriose užfiksuota iškaba, kurioje patalpintas ženklas, panašus į registruotą bendrovės prekinį ženklą. A. A. nuomone, visi nurodyti argumentai, susiję su prekės ženklo naudojimu informaciniais, o ne reklaminiais tikslais, taikytini ir rodyklės atžvilgiu. Taip pat negalima pripažinti, kad prekės ženklo, nurodančio lažybų punkto/bendrovės pavadinimą, kartu su kitais grafiniais simboliais informacija daugiau skatina žmones lošti azartinius lošimus, nei informacija apie azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis ir pan., kuri įstatymo yra leidžiama. Todėl prekės (paslaugų) ženklo reklama nelaikytina draudžiama azartinius lošimus skatinanti reklama. A. A. nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 10 straipsnio 9 dalis nenustato aiškaus draudimo naudoti prekės ženklą ir krypties nuorodą kitais, negu reklamos tikslais, bei tai, kad aiškiai neapibrėžta, kas laikytina reklama ir kaip ją atskirti nuo kitų informacijos pateikimo būdų, siekiant suteikti būtiną informaciją vartotojui bei atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų, darytina išvada, kad visos abejonės turi būti traktuojamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsiliepimas

Valstybinė lošimų priežiūros komisija atsiliepimu į A. A. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad A. A. , būdamas atsakingas už UAB „Orakulas“ veiklą ir tinkamą lošimų organizavimo veiklos vykdymą, privalėjo užtikrinti, kad jo vadovaujama bendrovė nesireklamuotų, tai yra neveiktų Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodytu būdu, tačiau šios pareigos nevykdė. Tuo tarpu pareiga nesireklamuoti atsirado nuo tada, kai atsirado reklaminis skydas, ir tęsėsi iki tol, kol nepasibaigė jos vykdymas – iki nebuvo nuimtas reklaminis skydas. Todėl pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio. Taip pat Institucija atkreipia dėmesį, kad Įstatymo nustatytais draudimais siekiama apriboti galimą neigiamą azartinių lošimų poveikį asmens socialinei padėčiai ir psichikai, todėl šio Įstatymo 10 straipsnio 9 dalimi, nurodančia draudimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reklamuoti azartinius lošimus bei pateikiančia baigtinį sąrašą leistinos informacijos apie azartinius lošimus, siekiama apriboti galimą neigiamą azartinių lošimų poveikį asmeniui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pripažįsta, kad draudžiama bet kokiu būdu skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga, o Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies normoje aiškiai ir suprantamai nurodytos azartinių lošimų draudimo išimtys ir šių išimčių sąrašas yra baigtinis. Be to, Įstatymo leidžiama skelbti informacija turi būti pateikta tokiu būdu, kad nebūtų skatinama lošti azartinius lošimus, ir teisiškai nėra reikšmingas būdas, kuriuo informacija skleidžiama, bei veiksmai, kurių turi imtis asmuo (vartotojas), kad šią informaciją pasiektų. Teismas pripažįsta, kad sprendžiant klausimą, ar informacija laikytina reklama, būtina vertinti informacijos visumą ir nevertinti jos izoliuotai. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1999 konstatuota, kad prekių ženklas (žymuo) turi reklamos požymį. Azartinių lošimų įstatyme nėra normų, tiesiogiai draudžiančių naudotis prekės ženklus, tačiau šio įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nenumatyta, kad galima naudoti prekės ženklus. Iš Azartinių lošimų įstatymo nuostatų analizės darytina išvada, kad teisiniuose santykiuose, susijusiuose su azartinių lošimų organizavimo tvarka Lietuvos Respublikoje, vyrauja principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“, todėl naudoti reklamos tikslais lošimus organizuojančių bendrovių prekinius ženklus draudžiama, nes tokios galimybės šis įstatymas nenumato.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos nuomone, vertinant UAB „Orakulas“ prekinį žymenį „Orkaulas“ ir kryptį žyminčią rodyklę kaip informacijos visumą, darytina išvada, kad nurodyta informacija yra susijusi su šios bendrovės teikiama azartinių lošimų paslauga (lažybos) ir netiesiogiai kviečiama asmenis šia paslauga naudotis.

III.

Valstybinė lošimų priežiūros komisija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo teisme. Nurodo, kad Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtojoje redakcijoje (Ženeva, 1992 m.) nurodyta, kad įpročių ir potraukių sutrikimams priskiriamas patologinis potraukis azartiniams lošimams (F63.0), be to, lošimai ir lažybos, kaip tabako rūkymas ir alkoholio vartojimas, priskirtini prie problemų, susijusių su gyvenimo būdu (Z72.6). ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies sankcija – bauda nuo 5000 iki 15000 litų, o ATPK 30² straipsnyje nustatytos baudos skyrimo taisykles. Taigi įstatymų leidėjas nusprendė dėl veikos pavojingumo visuomenei laipsnio, nustatė tipines nuobaudų skyrimo taisykles ir numatė, kad minimali nuobauda už azartinių lošimų organizavimo tvarkos ir lošimų reglamento pažeidimą turi būti ne mažesnė nei 5000 litų. Tačiau pirmosios instancijos teismas paskyrė A. A. įspėjimą, taikydamas ATPK 30¹ straipsnį. Nors nurodyto straipsnio taikymo galimybė neatmestina, tačiau, Institucijos nuomone, paskirtos nuobaudos turi atitikti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus, o pernelyg švelnios baudos negali atlikti prevencinės funkcijos. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis nurodytu straipsniu, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę, tačiau pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos tokiomis ir į šias aplinkybes galima buvo atsižvelgti individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose.

Atsiliepimas

A. A. atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad Institucijos pastangos priskirti lažybas dėl sporto įvykių prie sveikatai ir psichikai pavojingų ligų sąrašo nepagrįstos, kadangi yra skirtumas tarp azartinių lošimų kazino, lošimų automatais ir lažybų, todėl daugumoje valstybių lažybos reguliuojamos atskirais įstatymais, prilyginant jas loterijoms. Todėl Lietuvoje esantis reglamentavimus, kai visus lošimus reguliuoja vienas įstatymas, yra ydingas ir tai yra išskirtinė aplinkybė, itin švelninanti jo atsakomybę. Tokiomis pat išskirtinėmis aplinkybėmis laikytina ir tai, kad vertinant veiką buvo vadovaujamasi subjektyviomis nuomonėmis ir prielaidomis, prieštaringais paaiškinimais ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalis nustato, kad azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Dėl senaties terminų

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. A. inkriminuotas ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra trunkamasis. Teisėjų kolegija su tokiu nurodyto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio vertinimu sutinka.

Trunkamuoju teisės pažeidimu teisės doktrinoje laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento, ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog A. A. inkriminuotas pažeidimas yra trunkamasis.

A. A. kaltinamas tuo, kad pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 9 dalis įtvirtintą azartinių lošimų Lietuvos Respublikos teritorijoje reklamos draudimą. Įvertinus nurodytą nuostatą, darytina išvada, jog azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo nereklamuoti azartinių lošimų, o pažeidus nurodytą draudimą – reklamuojant azartinius lošimus – šis pažeidimas tęsiasi tol, kol azartiniai lošimai yra reklamuojami. Taigi šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo sutikti su A. A. argumentu, jog jam inkriminuotas pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio ir buvo padarytas būtent tą dieną, kai jis neįvykdė pareigos, tai yra 2004 m. balandžio 1 d., kai buvo paskirtas į UAB „Orakulas“ generalinio direktoriaus pareigas, nepašalino nurodyto stendo patalpose Stoties g. 22, Vilnius. Nagrinėjamu atveju A. A. , būdamas atsakingas už nurodytos bendrovės veiklą, o kartu ir už tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi organizuojant azartinius lošimus, privalėjo užtikrinti, kad nebūtų pažeistas draudimas reklamuoti azartinius lošimus. Ši pareiga užtikrinti nurodyto reikalavimo laikymąsi egzistavo kiekvieną dieną, jam einant nurodytas pareigas. Todėl tuo atveju, jei tam tikra paskelbta informacija buvo reklaminio pobūdžio, tai yra jei galimai buvo pažeistas nurodytas draudimas, pažeidimas tęsėsi iki tol, kol nurodyta azartinius lošimus reklamuojanti informacija buvo pašalinta, tai yra nutrauktas daromas azartinių lošimų reklamos draudimo pažeidimas.

ATPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos; administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, <...> gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

A. A. inkriminuoto pažeidimo paaiškėjimo data laikytina 2007 m. birželio 20 d., kai Valstybinės lošimų priežiūros komisijos Kontrolės skyriaus vedėjas tarnybiniame pranešime nurodė, jog šalia UAB „Top Sport“ lažybų punkto kabo stendas, kuriame nurodomas UAB „Orakulas“ logotipas, užrašas „Lažybų punktas“ ir nubraukta rodyklė, nukreipianti į UAB „Orakulas“ lažybų punktą (b. l. 9). Taigi įvertinus nurodytas ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas šiuo atveju yra šeši mėnesiai nuo nurodytos datos – 2007 m. birželio 20 d. – ir jis, nuobaudą skiriant 2007 m. rugsėjo 19 d. teismo nutarimu, nebuvo pažeistas. Taigi pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nėra.

A. A. apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N3-1370/2006, kurioje konstatuota, jog padarytas ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas nėra trunkamasis, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šioje byloje padarė vienkartinį veiksmą – užsakė ir apmokėjo dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ konkrečiomis dienomis publikuotą reklaminį skelbimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos kitokios, nei nurodytoje byloje, faktinės bylos aplinkybės, todėl remtis nurodytoje nutartyje pateiktu pažeidimo pobūdžio vertinimu šiuo atveju nėra jokio pagrindo, kadangi veika, kuria buvo padarytas nurodytoje byloje asmeniui inkriminuotas ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies pažeidimas, skiriasi nuo šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos A. A. veikos.

Dėl ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties

ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Nurodytas pažeidimas A. A. inkriminuotas konstatavus, jog jis pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį, nustatančią, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Įvertinus šias nuostatas, akivaizdu, jog lošimus reglamentuojančiame specialiame įstatyme yra numatytas imperatyvus draudimas reklamuoti azartinius lošimus (tame tarpe ir lažybas), o kartu nurodomas išsamus ir baigtinis leidžiamos skelbti informacijos sąrašas.

Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad iki 2007 m. liepos 16 d. pastate adresu Stoties g. 22, Vilnius buvo įrengtas stendas, kuriame buvo nurodyta informacija – grafinis žymuo „orakulas“ su taikiniu, panašus į UAB „Orakulas“ prekės ženklą (b. l. 21), užrašas „lažybų punktas“ ir rodyklė, nukreipianti į netoliese esantį UAB „Orakulas“ priklausantį lažybų punktą (rodyklė nubraukta, tačiau gerai matoma) (b. l. 9, 10). Byloje yra kilęs ginčas dėl nurodytame stende pateiktos informacijos (vaizdinės ir grafinės) vertinimo, tai yra ar nurodyta informacija gali būti vertinama kaip azartinių lošimų (lažybų) reklama, draudžiama Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu stende nurodytos informacijos vertinimu.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Įstatyme nėra pateikta azartinių lošimų reklamos sąvoka, todėl taikytina įstatymo analogija. Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį (pažeidimo fiksavimo metu galiojusi redakcija) reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine – ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Nebejotina, jog nurodytame reklaminiame stende pateikta informacija yra susijusi su UAB „Orakulas“ komercine-ūkine veikla. Tačiau, A. A. nuomone, nėra pagrindo teigti, jog nurodyta informacija skatina įsigyti prekes ar paslaugas, kadangi ji buvo naudojama informaciniais, o ne reklaminiais tikslais, siekiant informuoti vartotojus, kuria kryptimi reikia eiti, kad rastų lažybų punktą (tiek stende nurodyta UAB „Orakulas“ prekių ženklo dalis, tiek ir pavaizduota rodyklė). Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant nustatyti, ar konkreti informacija laikytina reklama, būtina atsižvelgti į visumą reikšmingų aplinkybių, o ne vertinti atskirus elementus. Kaip matyti iš įrodymų, reklaminiame stende buvo nurodyta informacija – grafinis žymuo „Orakulas“ su taikiniu, panašus į UAB „Orakulas“ prekės ženklą (tai dalis įstatymų nustatyta tvarka užregistruoto UAB „Orakulas“ prekės ženklo, b.l. 21), užrašas „Lažybų punktas“ bei nubraukta rodyklė, nurodanti kryptį į UAB „Orakulas“ lažybų punktą. Pastebėtina, jog stende pateikta grafinė ir vaizdinė informacija yra pakankamai didelio dydžio ir išsiskirianti. Ne mažiau svarbu atsižvelgti į tai, kad nurodytas stendas buvo netoli UAB „Top Sport“ lažybų punkto, kas iš esmės duoda pagrindo išvadai, jog nurodytos informacijos tikslas buvo skatinti vartotojus naudotis būtent UAB „Orakulas“ teikiamomis paslaugomis (lažybomis), tai yra nurodytame stende esanti informacija buvo reklaminio turinio. Tuo tarpu, kaip jau minėta, Įstatymo 10 straipsnio 9 dalis pateikia išsamų sąrašą informacijos, kuri gali būti skelbiama – azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimai, lošimų vietos adresai bei organizuojamų lošimų rūšys, taip pat lošimų įrenginių kiekis, esantis lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Taigi atsižvelgiant į tai, kad Įstatymu yra griežtai reglamentuojamos azartinių lošimų organizavimo Lietuvos Respublikoje sąlygos ir tvarka, darytina išvada, jog įstatymų leidėjo nuomone, Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodyta leidžiama skelbti informacija yra pakankama siekiant informuoti vartotojus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nurodytame stende buvo pateikta informacija, nepatenkanti į Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nurodytą leidžiamą skelbti informaciją. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog stende nurodyta informacija vertintina kaip azartinių lošimų reklama Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies prasme, todėl paskelbiant nurodytą informaciją buvo pažeistas azartinių lošimų reklamos draudimas ir padarytas ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas.

Dėl A. A. argumento, jog teismas nepagrįstai stende pavaizduotą UAB „Orakulas“ prekės ženklo dalį vertino kaip reklamą, teisėjų kolegija pastebi, jog sutiktina su išsamiu pirmosios instancijos teismo pateiktu prekės ženklo atliekamų funkcijų, tame tarpe ir atliekamos reklamos funkcijos, įvertinimu. Kartu pažymėtina, jog šiuo atveju grafinio žymens „Orakulas“ su taikiniu, kuris atitinka dalį UAB „Orakulas“ prekės ženklo, naudojimas stende buvo įvertintas nustatytų aplinkybių visumoje, o ne kaip atskiras elementas, ir būtent vertinant aplinkybių visumą, kaip minėta, padaryta išvada, jog visa stende nurodyta informacija vertintina kaip draudžiama azartinių lošimų reklama. A. A. taip pat nurodo, jog UAB „Orakulas“ turi teisę naudoti atskiras savo prekės ženklo dalis taip, kaip bendrovė pati nusprendžia, nepažeidžiant įstatymuose nustatytų draudimų. Tačiau, kaip minėta, būtent šiuo konkrečiu atveju pripažintina, jog nurodyto prekės ženklo dalis buvo naudojama pažeidžiant Įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatytą draudimą reklamuoti azartinius lošimus, o UAB „Orakulas“ teisė naudoti įregistruotą bendrovės prekės ženklą ar jo dalis nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų draudimų šioje byloje nekvestionuojama.

A. A. apeliacinį skundą grindžia taip pat aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismų sprendimais kitose bylose, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą, negalima besąlygiškai vadovautis kitose bylose teismų pateikiamais vertinimais, nes kiekvienas atvejis yra individualus ir privalo būti įvertintas pagal vidinį teismo įsitikinimą ir konkrečios bylos faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Skundžiamame nutarime buvo remtasi bylai aktualių teisės normų išaiškinimais, pateiktais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose bylose, kuriose buvo keliamas klausimas dėl informacijos pripažinimo draudžiama azartinių lošimų reklama (dėl ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų), ir aiškiai bei nuosekliai aktualių teisės normų kontekste buvo įvertintos būtent šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tokiu būdu nepažeidžiant ATPK 257 straipsnyje nustatytų nuostatų dėl įrodymų įvertinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimu pagrįstai konstatavo A. A. kaltę, padarius ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl tenkinti A. A. apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo

Valstybinė lošimų priežiūros komisija apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių taikymo, individualizuojant A. A. administracinę nuobaudą už ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Sankcija už ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą yra bauda nuo 5000 litų iki 15000 litų. Pirmosios instancijos teismas A. A. skyrė įspėjimą, taikydamas jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, o pagal 2 dalį skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos skyrimo taisyklės reglamentuojamos ATPK 30² straipsnyje. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas A. A. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, numatančias galimybę asmeniui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog ATPK 30¹ straipsnis taikytinas išimtiniais atvejais, kai byloje nustatyta visuma aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai.

Pirmosios instancijos teismas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą nagrinėjamu atveju motyvavo tuo, kad nustatyta A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis savanoriškai iki protokolo surašymo pašalino reklaminį stendą ir tokiu būdu nutraukė daromą teisės pažeidimą ir pašalino padarytą žalą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tuo, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis nebaustas administracine tvarka, neteistas, byloje neginčijo faktinių aplinkybių, o nesutiko su situacijos teisiniu vertinimu. Taip pat nurodytų normų taikymas motyvuotas pažeidimo pavojingumo laipsniu, įvertinus, kad iki protokolo surašymo reklaminis stendas buvo pašalintas, bei teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytų aplinkybių vertinti kaip išskirtinių, pakankamų ATPK 30¹ straipsnio nuostatoms taikyti, pagrindo nėra, kadangi šios aplinkybės gali būti įvertintos skiriant administracinę nuobaudą inkriminuoto pažeidimo sankcijos ribose. Kaip matyti iš ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalies sankcijos, ji nustatyta pakankamai griežta, tuo tarpu nagrinėjamu atveju paskirtas įspėjimas laikytinas akivaizdžiai per švelnia administracine nuobauda, juolab, kad tokios nuobaudos skyrimas nėra pakankamai motyvuotas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. A. įspėjimą už ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pažeidė administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, dėl ko nutarimas dalyje dėl administracinės nuobaudos individualizavimo nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktu,

nutaria:

A. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius