Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui M. K. ir atsakovei J. J., Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠVTAS) atstovui A. Bagavičiui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui G. K., nepareiškiančiai savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, apie teismo posėdį informuota tinkamai, neatvykimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl išlaikymo dydžio skirto nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dalyvaujant ŠVTAS.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais įrodymais.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, atsakovė mano, kad ieškovo reikalavimai dėl išlaikymo dydžio reikalingo vaikui sumažinimo turi būti atmesti.

Remdamasi tuo, kas pasakyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 142 straipsniu atsakovė teismo prašė:

1. Ieškovo M. K., a/k (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti ir palikti priimtą Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-422-207/2006 nepakeistą.

Atsakovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius jos atsikirtimus.

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, o atstovas paaiškino teismui, kad netikslinga pagal ieškovo reikalavimą atsakovei ir jų sūnui, keisti ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Nurodė, jog ieškovo argumentai yra neįtikinantys, kadangi minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt per mėnesį. Dėl to, jog po vaiko tėvų ryšių nutraukimo, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, tėvo padėtis nepasunkėja, o atvirkščiai palengvėja, tačiau motinos padėtis priešingai pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to šalių vaikui šiuo metu reikalingas abiejų tėvų teikiamas realus išlaikymas, o ieškovas to geranoriškai suvokti ir daryti nenori, kadangi už jį prievolę dėl vaiko išlaikymo perėmė valstybė. Todėl atstovas siūlė teismui, atsižvelgiant į ieškovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti, bei į vaiko interesus, ieškovo prašymo netenkinti, o jeigu tenkinti, tai tik minimaliai sumažinant vaikui skirtą išlaikymą. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, jog vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos ir ieškovo paaiškinimų matyti, kad Šiaulių m. apylinkės teismas 2006-03-02 sprendimu priteisė iš atsakovo (šioje byloje ieškovo) nepilnamečiam vaikui E. K. skirtą išlaikymą po 300,00 Lt iki sūnaus pilnametystės (b.l. 20-21). Vaiko tėvai gyvena skyrium. Ieškovas nedirba tik nuo 2010-10-22, o anksčiau dirbo ir gaudavo skirtingą darbo užmokestį (b.l. 4). Atsakovė tuo tarpu nedirba ir gaunama tik socialinę kompensaciją iš valstybės (b.l. 42). Taip pat ieškovas savo vardu viešame registre yra įregistravęs kilnojamąjį daiktą (b.l. 44). Nors ieškinyje ieškovas teigia, kad nėra pasiruošęs toliau vaiko išlaikymui mokėti ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymo išmoką, dėl kurios pats teismo posėdžio metu nereiškė prieštaravimo, tačiau šio teismo posėdžio metu pripažino, jog ir atsakovė negali skirti daugiau pinigų vaiko Erlando išlaikymui. Tuo pačiu pripažino, kad jo vaiko išlaikymo iš dalies prievolę yra prisiėmusi valstybė (b.l. 42). Šalių vaikui nuo 2008-04-17 iki 2020-03-27 nustatytas sunkus neįgalumo lygis, dėl ko jis turi motorinės funkcijos sutrikimų, girdi tik iš dalies (b.l.26-27). Be to šalių vaikui nustatytas cerebrinis paralyžius ir epilepsija. Nors ieškovas teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui įsipareigojo teikti kiekvieną mėnesį, tačiau neatsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, jis nenurodė, dėl kokių subjektyvių priežasčių, jis negali toliau vaiko išlaikymui mokėti ankstesnio dydžio periodinių išmokų. Iš ieškovo teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas tik visai neseniai nedirba, o anksčiau dirbo ne visą darbo dieną. Tačiau tuomet jį tenkino toks gaunamas darbo užmokestis ir jis nesistengė susirasti papildomo darbo. Ieškovas iš valstybės kol kas irgi negauna jokių socialinių išmokų (b.l.49). Nors ieškovas sukūrė šeimą ir joje augina dukrą bei jo žmona (tretysis asmuo) laukiasi antro vaiko (b.l.6,17,83), tačiau visuma nurodytų aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas būdamas suaugęs ir subrendęs žmogus, suvokė savo veiksmus ir tuo pačiu prisiėmė iš jų kylančias pasekmes. Šiandien ieškovas nuosavybės teise neturi nekilnojamųjų daiktų, tačiau jų neturi ir atsakovė (b.l.81). Nors ieškovas teigė, kad teikia paramą savo motinai kuri šiuo metu yra bedarbė ir gauną socialinę išmoką, tačiau šis jo motyvas atmestinas, kadangi be jo padėti motinai gali ir ieškovo sesuo (b.l.3,59) (CK 3.205 str.). Tretysis asmuo G. K. taip pat dirbo ir gavo pakankamą darbo užmokestį reikalinga jai ir jos šeimos nariams pragyvenimui (b.l.60,69). Ieškovo žmonai G. K. irgi nėra teikiama valstybės socialinė parama, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovo šeimos finansinė padėtis nėra jau tokia bloga, kaip teigė pats ieškovas. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog ieškovas pasikeitus ekonominei padėčiai šalyje sąmoningai siekia išvengti savo kaip tėvo pareigas neįgaliam nepilnamečiam vaikui. Atskirai pažymėtina, kad ieškovo vaiko neįgalumas yra neterminuoto pobūdžio ir jo sveikatos palaikymui bus nuolat reikalingos papildomos išlaidos. Be to ieškovas gautas iš bankų paskolas panaudojo savo materialinei gerovei, skyrė lėšų remontui, nors neturi jokių nuosavybės teisių į gyvenamąsias patalpas. Toks ieškovo elgesys laikytinas nesąžiningų jo neįgalaus nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, kurio gyvenimo sąlygos yra sunkios (b.l. 78-79).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr.54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr.561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi Sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams, jauniams, nustatė maitinimosi išlaidų normą nuo 12 iki 20 litų per parą. Dėl to teismas pripažįsta, kad analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose.

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Ieškovo vaiko poreikiai susiję su sveikata. Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko sveikatos išlaidoms padengti. Tokiam vaikui reikalinga sudaryti ne tik normalias buitines sąlygas, bet ir skirti lėšų įsigyti medicininei įrangai. Sudėtinga yra apskaityti kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą šiems vaiko poreikiams, nes išlaidos šiems vaiko poreikiams patiriamos nuolat atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, o tik kai kurios išlaidos išlieka pastovios. Šios išlaidos gali tik didėti atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas. Tėvų pareiga rūpintis tokio vaiko sveikata reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui tinkamas sąlygas jo psichologinei ir fizinei raidai.

Taip pat Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Kaip jau minėta, nors atsakovės ir ieškovo sūnaus gyvenimo sąlygos yra sunkios, tačiau vien pagal tai negali būti skaičiuojamos išlaidos reikalingos būsto išlaikymui (b.l.78-79). Tokios išlaidos turi būti apskaičiuojamos pagal realius neįgalaus vaiko poreikius.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) laikams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką, išskyrus įstatymo numatytas išimtis (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Kaip jau minėta, ieškovas Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-03-02 sprendimu yra įsipareigotas, pagal to meto ekonominę situaciją teikti vaikui išlaikymą. Jau tuomet atsakovė siekė, kad būtų užtikrinti, bent minimalūs ieškovo ir atsakovės nepilnamečio neįgalaus vaiko poreikiai, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir to meto ekonomikos būklę. Dabartiniu momentu pažymėtina, kad individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį tiek dabar, tiek ir ateityje. Siekiant nediskriminuoti neįgalaus vaiko, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, kaip siūlo ieškovas, o visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis vaikui kaip asmenybei. Ieškovo ir atsakovės vaikas atsižvelgiant į jo sveikatos būklę turi turėti atitinkamas gyvenimo sąlygas. Tačiau kaip ir bet kurio neįgalaus vaiko ugdymas, tai yra susiję ir su papildomomis išlaidomis (b.l.31,62-64). Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška irgi yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Atsakovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti jiems geras sąlygas jų fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie ieškovą, nes šiuo metu jo siūlomas išlaikymo dydis sūnui Erlandui yra aiškiai per mažas, neatitinkantis net minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui būtų aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo pobūdis negali būti toleruojamas. Atsižvelgiant į bylos duomenis vaikui neatidėliotinai ir gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog šiuo metu nespręstinas išlaikymo dydžio šalių vaikui pakeitimo klausimas. CK 3.201 str. 1d. numato ir būtiną išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą, tai yra teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo išspręstas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, iš esmės pasikeitė turtinė šalių padėtis. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, šiandien neatsiranda būtinumas keisti šalių vaiko išlaikymui reikalingą dydį, nes ankstesnio dydžio teismo nustatytas išlaikymas dabar tėra tik iš dalies efektyvus ir naudingas neįgaliam vaikui. Be to teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymui reikalingą dydį, taikytina CK 6.461str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus irgi turi būti taikomas, kadangi pagal Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-03-02 sprendimu nustatytą teismo įpareigojimą ieškovui ir atsižvelgiant į visas konkrečias šios bylos aplinkybes, bei sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui, jo išlaikymui nustatytas dydis paliktinas nepakeistas. Tuo pačiu atmestinas ir ieškovo motyvas, kad dėl ekonominės situacijos šalyje jis negali įsidarbinti ar rasti darbo pagal savo sugebėjimus. Tokia išvada siejasi su tuo, kad ieškovas teismui pateikė tik darbo biržos atmintinę, kurioje nurodyta, kad jis įregistruotas darbo biržoje, o nedarbo išmoka jam nepaskirta. Duomenų, jog ieškovas būtų neįgalus ar netekęs darbingumo byloje nėra. Todėl konstatuotina, kad nėra subjektyvių priežasčių dėl ko ieškovas negali dirbti ir gauti su darbu susijusių pajamų.

Teismas sutinka su Šiaulių m. VTAS atstovo argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192str.1d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192str. 2d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais pirmiausia, yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovo prašymas sumažinti nuo trijų šimtų litų iki vieno šimto penkiasdešimties litų jo mokomas mėnesines išmokas, skirtas neįgalaus nepilnamečio vaiko išlaikymui, būtų ypač pabloginantis šalių vaiko padėtį. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovo prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog jis dėl neįvardintų priežasčių jau ilgą laiką vaiko išlaikymui moka neindeksuotą mėnesinę išmoką, o visą jo vaiko išlaikymo našta tenka atsakovės artimiesiems ir valstybei. Be to teismas mano, jog ieškovo turtinė padėtis objektyviai leidžia teismui nemažinti anksčiau teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi, o tuo pačiu nepadarant žalos pačiam ieškovui ir atsakovei bei trečiajam asmeniui.

Nors teismas atmeta ieškovo ieškinį, tačiau iš jo priteisiamos valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

nuspren džia:

Ieškovo M. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. J. (a/k (duomenys neskelbtini) dėl Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-03-02 sprendimu priteisto išlaikymo dydžio skirto nepilnamečiam vaikui E. K. (a/k (duomenys neskelbtini) sumažinimo, atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš M. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 6,90 Lt (šešis litus 90 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.