Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.) ir jo gynėjo advokato Eugenijaus Karažino kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII–1968 redakcija) laisvės atėmimu dvylikai metų, 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII–1968 redakcija) – laisvės atėmimu septyneriems metams, 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1999 m. balandžio 20 d. ir 2002 m. birželio 19 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų.

Iš V. S. ir Z. A. (Z. A.) priteista solidariai atlyginti nukentėjusiosioms V. A. padarytą 5916 Lt turtinę ir 80 000 Lt neturtinę žalą bei I. K. 30 000 Lt ir A. K. 30 000 Lt neturtinę žalą.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendis pakeistas iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant aplinkybę, kad Z. A. ir V. S. nužudė M. A. bei pagrobė jo turtą būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaikinta nuosprendžio dalis dėl V. S. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio šaunamojo ginklo neturint leidimo neteisėtą pagaminimą bei įgijimą ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė už civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio šaunamojo ginklo neteisėtą laikymą sumažinta iki vienerių metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, 180 straipsnio 3 dalį ir šiuo nuosprendžiu sumažinta bausmė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1999 m. balandžio 20 d. bei 2002 m. birželio 19 d. nuosprendžiais, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų.

Nustatyta, kad nukentėjusiajai V. A. iš nuteistųjų Z. A. ir V. S. solidariai priteista 5716 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir Z. A., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės ir nukentėjusiųjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su Z. A., itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų nužudė kitą žmogų ir, įsibrovę į patalpą, panaudodami fizinį smurtą, grasinimus, šaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą turtą, t. y. 1995 m. sausio 26 d., apie 23.00 val., veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę panaudojant smurtą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į patalpą – M. A. namus Vilniaus r., Nemėžio sen., Didžiasalio k., kur dėl savanaudiškų paskatų, siekdami įgyti sau naudos – užvaldyti M. A. turtą, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti, itin žiauriai rankomis ir kojomis bei panaudodami įvairius įrankius – peilį ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą šaunamąjį ginklą – sudavė nukentėjusiajam daugybinius smūgius – ne mažiau kaip trisdešimt aštuonis – į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau kaip dvidešimt penkis į galvos sritį, lipnia juosta užklijavo burną, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu surišo M. A. kojas, padarydami poodines kraujosruvas kairiajame skruoste, kairės ausies kaušelyje, apatinėje lūpoje, kairės plaštakos nugarėlėje ir blauzdų apatinėse dalyse, daugybinius veido, krūtinės, pilvo, dešinio peties, žastų, dilbių, sėdmenų ir blauzdų odos nubrozdinimus, aklą durtinę-pjautinę kairio sėdmens žaizdą, žaizdas galvoje su paviršiniais skliauto kaulų lūžiais, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dvidešimt muštinių žaizdų galvoje su plačiomis masyviomis kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuose galvos audiniuose, septynis nedidelius, nepilnus įspaustinius kaukolės skliauto kaulų išorinių sluoksnių lūžius, pilną įspaustinį kairio momenkaulio lūžį, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ir įmetė nukentėjusįjį į rūsį, dėl to įvyko masyvus kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, tai sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą, galvos smegenų bei plaučių pabrinkimą ir nukentėjusiojo mirtį; po to pagrobė M. A. priklausantį 716 Lt vertės turtą (10 Lt vertės krepšį, 100 Lt bendros vertės dešimt butelių degtinės, 6 Lt vertės butelį šampano, 430 litų, 70 Lt ir 100 Lt vertės du auksinius žiedus bei du žiedus, neturinčius materialios vertės).

Be to, V. S. nuteistas ir už tai, kad savo namuose, Vilniuje, Architektų g. 9-1, neturėdamas leidimo laikė civilinėje apyvartoje uždraustą savadarbį (perdirbtą 9 mm kalibro D kategorijos ,,Bruni mod. Olympic 38“, kurio identifikavimo Nr. 000638) šaunamąjį ginklą iki 2009 m. vasario 20 d., kol šis buvo rastas ir paimtas kratos metu.

Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme Z. A. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir logiškai bei įtikinamai paaiškino, kodėl jis apkalbėjo save ir V. S.. Z. A. teigė taip pasielgęs dėl susidariusių nepalankių gyvenimo aplinkybių, nes, mirus motinai, jis neteko būsto, dėl neįgalumo neturėjo jokių galimybių įsidarbinti, o policininkams teigiant, kad tokio nusikaltimo jis negalėjo padaryti vienas, šis kaip bendrininką nurodė V. S., nes, atliekant bausmę, tarp jųdviejų susiklostė priešiški santykiai.

Kasaciniame skunde teigiama, kad, Z. A. paneigus savo ankstesnius parodymus, neliko jokių V. S. ir Z. A. kaltės įrodymų, tačiau teismai, to nepaisydami, priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius, panaudodami terminą „teismas mano“. Teismai nepagrįstai jųdviejų kaltės įrodymais laikė Z. A. parodymus apie perdarytus laiptus į M. A. namą, neatsižvelgdami į tai, kad Z. A. buvo M. A. kaimynas, dažnai ateidavo pas jį pirkti degtinės, todėl žinojo, kokie tuo metu buvo laiptai. Kasatorių manymu, Z. A. sužinojo apie įvykio metu išbarstytą cukrų iš bylos medžiagos, su kuria buvo supažindintas 1995 m., pareiškus jam kaltinimą dėl M. A. nužudymo. Kasaciniame skunde pažymima, kad V. S. kaltės apiplėšus ir nužudžius M. A. neįrodo ir pokalbių įrašų turinys.

Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas išteisino V. S. dėl neteisėto šaunamojo ginklo pagaminimo ir įgijimo, palikdamas tik neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą. Kasatoriams nesuprantama, kaip nepagaminus ir neįgijus ginklo galima jį laikyti.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatorių prašymą – panaikinti juos ir bylą dėl V. S. nutraukti – nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo

Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdamas bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Tai reiškia, kad priimtų sprendimų pagrįstumas, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Pagal BPK 383 straipsnį kasacinės instancijos teismas gali panaikinti ir pakeisti nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neatsižvelgė į visas byloje nustatytas aplinkybes, padarytas išvadas pagrindė vien abejotinais, nenuosekliais, jokiais kitais įrodymais nepatvirtintais nuteistojo Z. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Kasaciniame skunde nenurodoma, kokie baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, o iš jo turinio akivaizdu, kad kasatoriai (nuteistasis ir jo gynėjas) iš esmės nesutinka su teismų įrodymų vertinimu, nuosprendžiuose padarytų išvadų pagrįstumu.

Kaip minėta, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Kasatoriai teisingai pažymi, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. pripažįstant V. S. kaltu kartu su Z. A. nužudžius ir apiplėšus M. A., lemiamą reikšmę turėjo nuteistojo Z. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pagal bylos duomenis, Z. A. 2008 m. gruodžio 4 d., apie 1.30 val., pats atvyko į Vilniaus rajono policijos komisariatą ir prisipažino kartu su draugu nužudęs žmogų. Kadangi Z. A. buvo neblaivus, tai nuvežtas į nakvynės namus „Sala“. Tą pačią dieną jis, kaip įtariamasis, buvo apklaustas (apklausa pradėta 15.20 val.) prokuroro ir, dalyvaujant gynėjui, davė išsamius parodymus apie M. A. nužudymo aplinkybes, nužudymo motyvus ir apie kartu su juo padarant šią veiką dalyvavusį asmenį – V. S. 2008 m. gruodžio 11 d. dar kartą buvo apklaustas ir, dalyvaujant gynėjui, buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. 2009 m. vasario 21 d., dalyvaujant gynėjui, buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, 2009 m. vasario 26 d., dalyvaujant gynėjams, buvo atlikta Z. A. ir V. S. akistata, po to, dalyvaujant gynėjui, 2009 m. gegužės 21 d. ir birželio 26 d. jis dar kartą buvo apklaustas prokuroro. Visų šių procesinių veiksmų atlikimo metu Z. A. teigė M. A. nužudęs ir apiplėšęs kartu su V. S. Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje perskaitęs ir ištyręs visus Z. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, palyginęs juos tarpusavyje bei su duomenimis, gautais iš skirtingų šaltinių, pripažino, kad jo parodymuose esminių prieštaravimų nėra, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodymų patikrinimo, akistatos metu yra patikimi ir jais galima grįsti daromas išvadas tiek dėl paties Z. A., tiek ir nuteistojo V. S. dalyvavimo padarant minėtus nusikaltimus. Z. A. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, nuosprendyje motyvuotai atmesti. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs įrodymus, patenkinęs nuteistojo V. S. prašymą ir atlikęs įrodymų tyrimą, apklausęs specialistą T. B., liudytoją P. J., išklausęs slapta užfiksuotus V. S. pokalbių su skirtingais sulaikytaisiais įrašus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada bei konstatuoti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės pakartoti kasaciniame skunde, išnagrinėjo ir priimtame nuosprendyje, kuriuo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė iš jo aprašomosios dalies pašalindamas aplinkybę, kad Z. A. ir V. S. nužudė M. A. bei pagrobė jo turtą būdami apsvaigę nuo alkoholio, išsamiai ir motyvuotai pasisakė.

Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio šaunamojo ginklo neturint leidimo neteisėtą pagaminimą ir įgijimą, panaikino ir bausmę, paskirtą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už civilinėje apyvartoje uždrausto šaunamojo ginklo neteisėtą laikymą sumažino iki vienerių metų. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išsamiai ir aiškiai pasisakyta, todėl kasatorių nuoroda, kad lieka neaišku, kaip galima neteisėtai laikyti šaunamąjį ginklą prieš tai jo nepagaminus ir neįgijus, neapgrįsta ir nereikalaujanti platesnio pasisakymo.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl naikinti šio teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. S. ir jo gynėjo advokato Eugenijaus Karažino kasacinį skundą atmesti.