- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- e2-5571-819/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00692-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 271,23 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimą (e.b.l. 1-3). Ieškinys buvo priimtas 2019 m. vasario 14 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 1 d.).
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas 2019 m. balandžio 25 d. nutarties pagrindu įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (e.b.l. 51-52). Pagal CPK 130 straipsnio nuostatas laikoma, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-274/10, atsakovas pripažintas kaltu dėl V. D. tyčinio nužudymo, nes 2009 m. sausio 6 d. asmeninio konflikto metu atsakovas sudavė V. D. smūgį į galvą, taip jam padarydamas sunkią galvos traumą, dėl kurios vėliau atsiradusių komplikacijų V. D. 2009 m. kovo 2 d. mirė (e.b.l. 12, 14-20). Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs (CPK 179 str. 3 d., 182 str. 3 p.). Mirusio V. D. sutuoktinė D. D. 2012 m. gegužės 15 d. kreipėsi į ieškovą su prašymu skirti jai valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją ir nurodė, kad sutuoktinis mirė dėl atsakovo kaltų veiksmų (e.b.l. 8-11). Remdamasis tuo, ieškovas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 10.19-29082 D. D. nuo 2012 m. birželio 2 d. iki gyvos galvos skyrė 70 Lt (20,27 Eur) per mėnesį valstybinio socialinio draudimo našlių pensiją, kuri gali būti didinama Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus naują valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos bazinį dydį (e.b.l. 13). Iš ieškovo 2019 m. sausio 9 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1E-265 turinio matyti, kad D. D. nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. išmokėta viso 271,23 Eur išmokų (e.b.l. 7).
Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. Kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (smūgio V. D., sukėlusio jam sunkią galvos traumą, dėl kurios jis vėliau mirė) ieškovas vykdė įstatyminę pareigą mokėti D. D. išmokas, atsakovas turi atlyginti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą – 271,23 Eur. Neteisėti atsakovo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo prievole išmokėti Valstybinio socialinio draudimo našlių pensiją.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), valstybei iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 79 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 str.), kurios sudaro 3,65 Eur (e. b. priedas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, į. k. 188677437, naudai 271,23 Eur (du šimtai septyniasdešimt vienas euras 23 ct) žalos atlyginimą.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 18,65 Eur (aštuoniolika eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.