Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KIKUJIRO“ atstovui advokatui Vaidotui Vaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KIKUJIRO“ ieškinį atsakovei J. P. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė „KIKUJIRO“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu J. P. (toliau – atsakovė, darbuotoja), kuriuo, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas), prašo netenkinti darbuotojos prašymo dėl baudos įmonei skyrimo už Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas) nevykdymą bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 1–6).

Ieškovė nurodė, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu, kuriuo už Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo nevykdymą nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. įskaitytinai iš jos darbuotojos naudai buvo nuspręsta išieškoti 1 500 Eur dydžio baudą (skaičiuojant po 100 Eur už kiekvieną praleistą savaitę). Teigė, kad pagal Lieuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 229 straipsnio 1 dalies, 230 straipsnio 1 dalies nuostatas, Darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja po vieno mėnesio ir būtent tada jis ir turi būti vykdomas, Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendime nebuvo nurodyta, kad jis turi būti vykdomas skubiai, todėl mano, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai jai baudą skaičiavo nuo 2018 m. gruodžio 11 d. Pažymėjo, kad darbuotojos kreipimosi į Darbo ginčų komisiją metu ji jau buvo pilnai su ja atsiskaičiusi, nes 2019 m. sausio 2 d. (darbuotojos atleidimo iš darbo dieną) buvo išmokėjusi jai 400 Eur bankiniu pavedimu ir 2019 m. kovo 4 d. buvo išmokėjusi jai 400 Eur bankiniu pavedimu, atsakovei dar buvo priskaičiuota 430,99 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau ji įvertino tai, kad iki atsakovės atleidimo iš darbo dienos buvo susidariusi 54,33 Eur darbo užmokesčio permoka, todėl laiko, kad su atsakove yra atsiskaičiusi 2019 m. sausio 2 d. ir 2019 m. kovo 4 d. bankiniais pavedimais. Pastebėjo ir tai, kad įmonė Darbo ginčų komisijos nebuvo informuota nei apie Darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 8 d. posėdį, nei apie priimtą 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą, apie kurį ji sužinojo tik iš antstolio, o darbuotoja į ją nesikreipė dėl savanoriško 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo vykdymo. Teigė, kad jei būtų laikoma, jog ji netinkamai ir ne laiku vykdė Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą, prašė atsižvelgti į tai, kad, jos manymu, bauda jai paskirta per didelė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad įmonė apskaičiavo darbuotojai priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (430,99 Eur), įvertinusi tai, kad darbuotoja dirbo slenkančiu darbo grafiku, kartu nustatė, kad darbuotojai kai kuriais mėnesiais buvo permokėtas darbo užmokestis, todėl iš darbo užmokesčio permokos išskaičiavo 430,99 Eur ir po to dar liko 54,33 Eur permoka darbuotojai, todėl darbuotoja yra skolinga įmonei, o ne atvirkščiai, įmonės tyčios nėra, todėl įmonei neturi būti skiriama bauda.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 91–94).

Atsakovė nurodė, kad įmonei dokumentus Darbo ginčų komisija siuntė jos registruotos buveinės adresu, todėl jie laikomi įmonei tinkamai įteiktais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalies pagrindu. Paaiškino, kad Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad jai atleidimo dieną bus priskaičiuota piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, lygi 800 Eur atskaičius mokesčius, taip pat taikos sutartimi šalys susitarė, kad galutinis atsiskaitymas bus per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2019 m. vasario 2 d., ieškovė sumokėjo jai 800 Eur išeitinę išmoką per du kartus, tačiau iki šiol nėra išmokėjusi kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovės skaičiavimais, jai išmokėtina kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas sudaro ne 430,99 Eur, kaip nurodė ieškovė, o 862,20 Eur. Nurodė, kad jokių permokų 2018 m. gruodžio 11 d. Darbo ginčų komisijai priimant sprendimą nebuvo nurodoma ir šalys dėl to nebuvo susitarusios.

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad įmonėje ji dirbo slenkančiu darbo grafiku; 2018 m. gruodžio 11 d. sudarant taikos sutartį dalyvavo įmonės vadovas, jis nieko neminėjo apie įmonės permoką jai; laiko, kad visada gavo tinkamą darbo užmokestį, permokos nebuvo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad taikos sutartimi įmonė įsipareigojo apskaičiuoti ir išmokėti darbuotojai kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ją apskaičiavo, bet neišmokėjo.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymo tinkamumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Darbo ginčų komisija 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį (el. b. t. I, b. l. 33–34); Darbo ginčų komisija 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu nusprendė išieškoti iš darbdavės darbuotojos naudai 1 500 Eur baudą už Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo nevykdymą nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. įskaitytinai (el. b. t. I, b. l. 24, 26).

Pagal DK 232 straipsnio 1 dalį, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.

Pažymėtina, kad DK 232 straipsnio 1 dalies norma yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojo naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Taikant DK 232 straipsnio 1 dalį turi būti įvertinta, ar yra objektyvių, nuo darbdavio nepriklausančių, arba kitokių svarbių priežasčių, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nedelsiant nebuvo įvykdytas, taip pat turi būti vertinamas paties darbuotojo aktyvumas. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1889-232/2015).

Nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu patvirtino ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurios 3 punktą šalys susitarė, kad darbuotojai atleidimo iš darbo dieną bus priskaičiuota piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, lygi 800 Eur atskaičius mokesčius, 4 punkte šalys sulygo, kad atleidimo iš darbo dieną darbuotojai bus išmokėta pusė jai priklausančio galutinio atsiskaitymo sumos (atskaičius mokesčius), likusi galutinio atsiskaitymo dalis bus jai išmokėta per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos, 7 punkte šalys patvirtino, kad jos nereiškia ir įsipareigoja ateityje nereikšti viena kitai jokių pretenzijų, susijusių su darbo santykiais (el. b. t. I, b. l. 33–34), šis Darbo ginčų komisijos sprendimas šalių nebuvo skųstas teismui.

Byloje ginčas nekilo, kad darbuotoja iš darbo įmonėje buvo atleista 2019 m. sausio 2 d., tai patvirtina ir bylos medžiaga (el. b. t. I, b. l. 84). Nustatyta, kad taikos sutartimi šalių sulygta 800 Eur (atskaičius mokesčius) išeitinė išmoka darbuotojai darbdavės jai buvo išmokėta dviem bankiniais pavedimais po 400 Eur – 2019 m. sausio 2 d. ir 2019 m. kovo 4 d. (el. b. t. I, b. l. 43, 46), taigi, matyti, kad pirmąją šalių sulygtos išeitinės išmokos dalį (400 Eur) įmonė darbuotojai išmokėjo laiku – pagal taikos sutarties 4 punkto nuostatas (darbuotojos atleidimo iš darbo dieną 2019 m. sausio 2 d.), tačiau antrąją šalių sulygtos išeitinės išmokos dalį (400 Eur) įmonė darbuotojai išmokėjo pavėlavusi – pagal taikos sutarties 4 punktą, antroji išeitinės išmokos dalis (400 Eur) turėjo būti darbuotojai išmokėta 2019 m. vasario 2 d., o buvo išmokėta 2019 m. kovo 4 d., to neginčijo ir įmonės atstovas advokatas teismo posėdžio metu, vadinasi, byloje nustatyta, kad įmonė pažeidė savo įsipareigojimą pagal Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu patvirtintą taikos sutartį – dalį išeitinės išmokos (400 Eur) išmokėti 2019 m. vasario 2 d.

Taipogi taikos sutartimi įmonė prisiėmė pareigą apskaičiuoti ir išmokėti darbuotojai kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Įmonė darbuotojai paskaičiavo kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (el. b. t. I, b. l. 30), tačiau pati įmonė pripažįsta jos darbuotojai neišmokėjusi, nors pagal taikos sutarties 4 punkto nuostatas pusę jos sumos turėjo išmokėti 2019 m. sausio 2 d., o kitą pusę 2019 m. vasario 2 d. Ieškovė laiko, kad su darbuotoja atsiskaitė tinkamai, nes, nurodė, jos paskaičiuotos 430,99 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas darbuotojai nebemokėjo, kadangi atleidimo iš darbo dienai darbuotojai buvo susidariusi 54,33 Eur permoka. Teismas su tokia įmonės pozicija nesutinka.

Pabrėžtina, kad Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, buvo priimtas darbo byloje pagal darbuotojos prašymą išieškoti jai iš darbdavės išeitinę išmoką, darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ligos pašalpą, delspinigius; taikos sutarties 3 punktu šalys aiškiai susitarė, kad darbuotojai atleidimo iš darbo dieną bus priskaičiuota piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir vieno mėnesio darbo užmokesio dydžio išeitinė išmoka, lygi 800 Eur atskaičius mokesčius, 4 punkte šalys sulygo, kad atleidimo iš darbo dieną darbuotojai bus išmokėta pusė jai priklausančio galutinio atsiskaitymo sumos (atskaičius mokesčius), likusi galutinio atsiskaitymo dalies bus jai išmokėta per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos, o taikos sutarties 7 punkte šalys aiškiai patvirtino, kad jos nereiškia ir įsipareigoja ateityje nereikšti viena kitai jokių pretenzijų, susijusių su darbo santykiais (el. b. t. I, b. l. 33–34), taigi, taikos sutarties sudarymo metu šalys galutinai išsprendė tarp šalių kilusio ginčo dėl išeitinės išmokos, darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, ligos pašalpos, delspinigių, t. y. galutinio atsiskaitymo su darbuotoja, klausimą, darbo užmokesčio permokos klausimas nebuvo sprendžiamas, priešingai, darbuotoja vienu iš reikalavimų kėlė darbo užmokesčio nepriemokos klausimą, tačiau šalys visus šiuos klausimus išsprendė taikos sutartimi, vadinasi, įmonė taikos sutarties sudarymo metu patvirtino, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas darbuotojai priklauso ir ji darbuotojai privalo išmokėti jos pačios paskaičiuotą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 800 Eur išeitinę išmoką, o visos anksčiau paskaičiuotos ir darbuotojai išmokėtos sumos, susijusios su darbo santykiais, yra išmokėtos teisingai, bei patvirtino, kad jokių pretenzijų, susijusių su darbo santykiais, viena kitai neturi ir ateityje nereikš.

Teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad darbo teisiniai santykiai pasižymi tuo, jog darbuotojui darbo užmokestis ir kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos turi būti mokamos reguliariai, toks modelis, kuomet kurį laiką darbuotojui mokamos sumos ne pagal sulygtas darbo sutarties sąlygas, neatitiktų apmokėjimo už darbą esmės, toks susitarimas be to pažeistų ir DK 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą draudimą sudaryti civilinio pobūdžio susitarimus dėl DK nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, darbo teisiniuose santykiuose vienašalis darbdavio ir darbuotojo tarpusavio įsipareigojimų įskaitymas nėra numatytas, tam, kad darbdavys atgautų darbuotojui be pagrindo išmokėtas sumas, yra nustatyta speciali tvarka – vienašališkos išskaitos atlikimo galimybė su konkrečiais ribojimais (DK 150 straipsnis), tačiau nagrinėjamu atveju darbdavė šia teise nė karto nepasinaudojo, vadinasi, darbo santykių eigoje laikė, kad su darbuotoja kas mėnesį ji yra atsiskaičiusi tinkamai. Kadangi už tinkamą darbo ir finansinių dalykų organizavimą yra atsakinga darbdavė, o darbuotoja, kaip silpnesnioji darbo santykių šalis, gavusi sumas, kurias laiko darbo užmokesčiu ir su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, gali jas panaudoti asmeniniams gyvenimo poreikiams, todėl nutraukus darbo santykius darbdavė neturi teisės reikalauti tam tikrų su darbo teisiniais santykiais susijusių darbuotojai išmokėtų sumų grąžinimo už visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį. Pabrėžtina, kad darbdavė visą darbo santykių laikotarpį nedariusi išskaitų, nedetalizavusi darbuotojai išmokamų sumų paskirties, nutraukusi su darbuotoja darbo sutartį negali gintis, kad darbuotojai mokėtos sumos turi būti traktuojamos taip, kaip jas pageidauja traktuoti būtent pati darbdavė.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavė nepagrįstai neišmokėjo darbuotojai kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurią pagal taikos sutarties 4 punkto nuostatas ji turėjo paskaičiuoti ir išmokėti dviem dalimis, t. y. pusę sumos išmokėti 2019 m. sausio 2 d. ir kitą pusę sumos išmokėti 2019 m. vasario 2 d., vadinasi, Darbo ginčų komsijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo įmonė tinkamai neįvykdė iki šios dienos.

Kartu teismas pažymi, kad taikos sutartimi darbuotoja sutiko, jog būtent įmonė paskaičiuotų jai kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir patvirtino, kad dėl to jokių ginčų nekels, vadinasi, patvirtino, kad darbdavės atliktas skaičiavimas ją tenkins ir ji jį priims kaip ją tenkinantį. Kartu pastebėtina ir tai, kad įvertinus aplinkybę, jog darbuotoja įmonėje dirbo pagal slenkantį darbo grafiką (dėl to ginčas tarp šalių nekilo), ginčas tarp šalių nekilo dėl nepanaudotų atostogų 23,95 kalendorių dienų skaičiaus ir 4,50 Eur valandinio darbo užmokesčio dydžio, DK 126 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos, darbdavė tinkamai apskaičiavo 430,99 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumą (el. b. t. I, b. l. 30).

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad nustačius, jog įmonė Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą yra įvykdžiusi tik dalinai, tačiau tik dalinis, o ne pilnas Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo įvykdymas atliktas ne piktybiškai, o įmonei nepagrįstai manant, kad ji turėjo teisę perskaičiuoti darbuotojai darbo santykių eigoje išmokėtą darbo užmokestį jau po taikos sutarties sudarymo, dalinis įvykdymas atliktas dalyje pavėluotai, atsižvelgęs į neišmokėtos sumos dydį, darbuotojos aktyvumo lygį, ginčo nagrinėjimo trukmę, įmonei pagal DK 232 straipsnio 1 dalį skiria 200 Eur baudą už Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo nevykdymą, laikydamas, kad tokia suma yra pakankama ir adekvati nagrinėjamu atveju.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo įmonė tinkamai neįvykdė, todėl už Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo nevykdymą ieškovei skiriama 200 Eur bauda, kuri priteisiama atsakovės naudai; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas iš esmės darbuotojos naudai, kadangi įmonei pagal taikos sutarties nuostatas neišmokant kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, ji kreipėsi privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka į Darbo ginčų komisiją dėl baudos įmonei skyrimo, toks jos kreipimasis, kaip kad teismo nustatyta aukščiau, buvo pagrįstas, o įmonei teisme ginčijant Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo įvykdymo tinkamumą, darbuotoja privalėjo teikti atsiliepimą ir dalyvauti teismo posėdyje bei turėjo teisę pasitelkti mokamą advokato pagalbą, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį darbuotoja turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės ją atstovavusiam advokatui sumokėtas jos patirtas 800 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jai iš ieškovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Teismas šioje byloje patyrė 5,20 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 5 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KIKUJIRO“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Skirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „KIKUJIRO“ (į. k. 302489703) už Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą ir priteisti šią 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą atsakovės J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Priteisti atsakovei J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KIKUJIRO“ (į. k. 302489703) 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KIKUJIRO“ (į. k. 302489703) 5 Eur (penkių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.