Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimo bausme 5 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimo bausme 2 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą – laisvės atėmimo bausme 3 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. liepos 17 d. iki 2010 m. balandžio 2 d.

Iš nuteistojo R. A. nukentėjusiajam A. S. priteistas 2000 Lt neturinės žalos atlyginimas; nukentėjusiosios M. K. atstovei pagal įstatymą R. K. priteistas 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimas; nukentėjusiajai D. U. priteistas 40000 Lt neturtinės ir 1096 Lt turtinės žalos atlyginimas bei 2360 Lt už advokato paslaugas; Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteista 3218 Lt už D. U. gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 17 d., apie 2 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai, be jokio pagrindo, neteisėtai, atvirai, prieš savininko valią įsibrovė į D. U. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip 8 kartus sudavė smūgius peiliu nukentėjusiajai D. U. į galvą, krūtinę, kairią ranką bei pažastį, padarydamas jai pjautines žaizdas kairiame skruoste, kairėje plaštakoje, aklas durtines - pjautines žaizdas kairės krūties srityje, kairėje pažastyje, kairiame dilbyje, kairiame žaste su kairio vidurinio nervo pažeidimu, kairio dvigalvio žasto raumens pažeidimu, kairės žastinės arterijos bei kairės spindulinės arterijos pažeidimu, taip sunkiai, dėl chuliganiškų paskatų sutrikdydamas nukentėjusiajai D. U. sveikatą. Šiais veiksmais R. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Be to, R. A. nuteistas už tai, kad tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, ypatingai įžūliai, dėl chuliganiškų paskatų užpuolė lovoje gulintį A. S. ir tyčia sudavė jam ne mažiau kaip 3 smūgius peiliu į galvą, kaklą bei kairį petį, tuo padarydamas durtines - pjautines žaizdas galvoje, kaklo ir kairio peties srityje. Šiais veiksmais R. A. nesunkiai, dėl chuliganiškų paskatų sutrikdė nukentėjusiajam A. S. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Be to, R. A. nuteistas už tai, kad tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, tyčia, mažametės M. K. , gimusios 2000 m., akivaizdoje, suduodamas pastarosios močiutei D. U. ir sesers draugui A. S. daugybinius smūgius peiliu į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas daugybines durtines - pjautines, gausiai kraujuojančias žaizdas ir šiais savo veiksmais sukeldamas itin žiaurius, mažametės psichiką traumuojančius vaizdinius, padarė jai traumuojantį jos psichiką poveikį, pasireiškusį laikinu psichikos sutrikimu - potrauminio streso sutrikimu. Šiais veiksmais R. A. nesunkiai susargdino mažametę, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde neginčijamas nusikalstamų veikų, už kurias apeliantas nuteistas, įrodytumas bei kvalifikavimas. Apeliantas nesutinka su už šiuos paskirta galutine 6 metų laisvės atėmimo bausme bei nukentėjusiajai D. U. ir nukentėjusiosios M. K. atstovei pagal įstatymą R. K. priteistais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais.

Skundžiamu nuosprendžiu R. A. pripažintas kaltu padaręs 4 nusikaltimus: vieną labai sunkų (Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas), du apysunkius (Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 1 punktai) ir vieną nesunkų (Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalis nusikaltimų padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų. Už šį nusikaltimą R. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra 2 metais mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kurio dydis yra 7 metai laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalis nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų. Kadangi minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai (tai numato Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 2 dalis) už šį nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų. Už nesunkų, dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiojo A. S. sveikatos sutrikdymą R. A. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o už nesunkų mažametės M. K. susargdinimą, padarant jai nesunkų sveikatos sutrikdymą jam paskirta nežymiai sankcijos vidurkį viršijanti 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalis nusikaltimo padarymo metu numatė, kad už šiame straipsnyje nurodyto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Už šį nusikaltimą R. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams. Šis bausmės dydis taip pat yra mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuris yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų.

Už kiekvieną padarytą nusikaltimą skirdamas bausmes, kurios yra artimos atitinkamų straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į R. A. asmenybę - jis ankščiau neteistas (b. l. 167-168, t. 1), Kauno ryšininkų mokyklos administracijos pateiktame rašte charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 177, t. 1). Nustatyta viena kaltininko atsakomybę lengvinanti (jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). R. A. neigia šią pirmosios instancijos teismo nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teigdamas, kad apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimų padarymui įtakos neturėjo. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis neneigė įvykio vakarą vartojęs alkoholį, tačiau apie jo įtaką darant nusikalstas veikas parodė prieštaringai, teigdamas, kad buvo išgėręs alaus, „galėjo turėti įtakos alkoholis. Anksčiau daug gėriau ir mažai man reikėjo. Toks alkoholio kiekis įtakos elgesiui neturėjo“ (b. l. 114, t. 3). Šios apklausos metu R. A. parodė, kad buvo išgėręs 2 butelius 5 % stiprumo alaus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, pirmoje apklausoje jis teigė, kad įvykio metu buvo išgėręs apie pora litrų alaus, nuo alkoholio buvo apsvaigęs, tačiau stipriai girtas nesijautė (b. l. 118, t. 1). Iš byloje esančių duomenų žinoma, kad nukentėjusieji R. A. nebuvo pažįstami, jokių veiksmų prieš jį atlikę nebuvo. Pats R. A. parodė, kad ėjo į bet kurį aukštą, į bet kurį butą, norėdamas surasti ir atkeršyti prieš tai jį užpuolusiems jaunuoliams (b. l. 114, t. 3), tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl ėjo būtent į nukentėjusiųjų butą (b. l. 135, t. 3). Įėjęs į šį butą nuteistasis susitiko su nukentėjusiąja D. U. ir tuo metu, be abejo, turėjo suvokti, kad tai ne tas asmuo, kuris, pasak nuteistojo, prieš tai atliko neteisėtus veiksmus. Nepaisant to, R. A. prieš nukentėjusiąją D. U. be jokios priežasties pradėjo vartoti intensyvų smurtą. Taigi toks nemotyvuotas ir nepagrįstas smurtas prieš visiškai nepažįstamus ir nuteistajam nieko blogo nepadariusius asmenis, duoda pagrindą teigti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Pažymėtina ir tai, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-181 konstatuota, kad R. A. jokia psichine liga ar psichikos sutrikimu neserga, yra psichiškai sveikas. Nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo atliekamų veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 164-165, t. 1).

Esant šioms aplinkybėms apeliantui už jo padarytus nusikaltimus trimis atvejais paskirtos už sankcijos vidurkį mažesnės bausmės (bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalį; 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei 165 straipsnio 1 dalį), net ir atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nukentėjusiajai D. U. po nuosprendžio priėmimo padengė žymią dalį priteisto neturtinės žalos atlyginimo, o už nesunkų mažametės M. K. susargdinimą, padarant jai nesunkų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas) paskirta nežymiai sankcijos vidurkį viršijanti laisvės atėmimo bausmė, atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, jos nėra per griežtos ir nešvelnintinos. Galutinė bausmė, paskirta už atskirus nusikaltimus, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, taip pat nėra aiškiai per griežta, todėl taip pat nešvelnintina.

Nukentėjusiajai D. U. R. A. savo neteisėtais veiksmais padarė sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 70-71, t. 1), dėl kurio grėsė pavojus jos gyvybei (b. l. 31, t. 3). Pirmosios instancijos teisme ši liudytoja parodė, kad dėl patirto sužalojimo nevaldo kairės rankos, jai reikalinga kitų asmenų priežiūra. Po įvykio tapo nervinga, nuolatos vartoja vaistus, blogai miega. Psichologinės pasekmės jai nepraėjo (b. l. 115, t. 3). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką už sunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas apie 30000 – 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2009)

Nukentėjusiajai M. K. dėl R. A. smurtinių veiksmų prieš jos močiutę D. U. bei nukentėjusįjį A. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl konstatuoto laikino psichikos sutrikimo – potrauminio streso sutrikimo, kuris išsivystė dėl įvykio psichotraumuojančio poveikio M. K. psichikai (b. l. 188-191, t. 2). Pirmosios instancijos teisme ši nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu labai išsigando ir dabar vartoja vaistus (b. l. 115, t. 3). Jos močiutė D. U. parodė, kad po įvykio mergaitė tapo nervinga, blogai jaučiasi, nuolatos vartoja vaistus, jai pablogėjusi atmintis (b. l. 115, t. 3). M. K. tėvas, liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad dėl įvykio jo dukra patyrė traumą, atsiradusios pasekmės trukdo mokslui, ji buvo gydoma sanatorijoje (b. l. 133, t. 3). Pagal teismų praktiką už nesunkų sveikatos sutrikdymą esant šią veiką kvalifikuojančių požymių priteisiamos panašios kaip šioje byloje ir tokios pat sumos kaip ir skundžiamajame nuosprendyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/20009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje nr. 2K-77/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115/2007).

Mažinti neturtinės žalos dydžių nėra pagrindo ir atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus – jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būdo savybes ar tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei prieš paskiriant suėmimą – mokėsi. Šios aplinkybės yra reikšmingos bausmės paskyrimui. Tuo tarpu sprendžiant neturtinės žalos dydžių klausimus nukentėjusiosioms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, įvertino ekonominius faktorius - atsižvelgė į tai, kad R. A. yra moksleivis, nedirba, todėl savo pajamų neturi, bei į valstybėje esantį pragyvenimo lygį ir prašomus neturtinių žalų dydžius sumažino: D. U. civiliniame ieškinyje nurodytas 60000 Lt dydis (b. l. 96-99, t. 2) sumažintas iki 40000 Lt; nukentėjusiosios M. K. atstovės pagal įstatymą R. K. civiliniame ieškinyje nurodytas 20000 Lt (b. l. 92-94, t. 2) dydis sumažintas iki 10000 Lt. Įvertinusi visumą šių aplinkybių ir atsižvelgdama į minėtą teismų praktiką, teisėjų kolegija laiko, kad priteisti minėti neturtinės žalos atlyginimai nėra per didelis, todėl nekeistini.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.