Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-12-03 · Civilinė byla Nr. 2-1577-157/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
2-1577-157/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1577/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01630-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties ieškinio trūkumų pašalinimo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-5005-560/2015 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad būdamas laisvėje dalyvavo metadono programoje, kad 2013-07-12 buvo atvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių, kur ši programa buvo nutraukta. Teigė, kad gydytoja psichiatrė R. M. buvo išrašiusi jam vaistų trims dienoms, tačiau 2013-07-15 šie vaistai pasibaigė, o minėta gydytoja nepatenkino jo 2013-07-16 prašymo – nepratęsė gydymo, nepakeitė vaistų, kurie buvo neefektyvūs, neišrašė vaistų, dėl to jis nemiegojo paromis, vos nebuvo privestas iki savižudybės. Tvirtino, kad ši gydytoja yra psichiatrė, o ne narkologė, todėl neturėjo teisės nustatyti diagnozę ir jį gydyti, o privalėjo išsiųsti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau to nepadarė. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jam priklauso gydymas kaip ir laisvam žmogui, kad visi vaistai kompensuojami 100 procentų, kad tokiais veiksmais gydytoja pažeidė žmogaus teises ir jį kankino, tuo padarydama žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartyje konstatavęs, kad pareiškėjas V. M. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog laikėsi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nustatė jam terminą – iki 2015-07-02, pašalinti nurodytą pareiškimo trūkumą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1, 2, 3 dalis pareiškėjas, norintis gauti žalos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto.

Nustatęs, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi savo žinion priėmė pareiškėjo V. M. patikslintą skundą, nesant įrodymų, jog jis laikėsi minėto įstatymo nustatytos išankstinio tokio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, – konstatavo, jog pareiškimas yra su trūkumais, todėl sprendė, jog nustatytinas terminas pateikti teismui tokius įrodymus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tuo pagrindu išaiškino, jog tuo atveju, jeigu iki nurodyto termino pareiškėjas nepašalins šio trūkumo, jo pareiškimas bus paliktas nenagrinėtu arba byla bus nutraukta (CPK 296 str. 1 d. 1 p., 293 str. 2 p.).

.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovas V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį dėl ieškininio pareiškimo trūkumų pašalinimo ir klausimą išspręsti iš esmės.

Apeliantas teigia, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje yra pakankamai medžiagos ją išnagrinėti iš esmės, nes pagal Lietuvos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnį, jam kaip suimtajam turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Tuo tarpu Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam toks gydymas nebuvo suteiktas.

Nurodo, kad neturi dokumento, patvirtinančio, jog dėl minimos žalos atlyginimo yra kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o tuo atveju, jeigu kreiptųsi šiuo metu – nespėtų iki teismo nustatyto termino pašalinti pareiškimo trūkumų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašo šį ieškovo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2, 3, 8 dalis Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Todėl asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, ginčydamas šios komisijos sprendimą, per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai apie jį sužinojo. Tuo tarpu ieškovas V. M. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad laikėsi įstatymo nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka nagrinėjama, ar Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2015 m. birželio 15 d. nutartimi teisingai sprendė, jog V. M. ieškininis pareiškimas, kuriuo prašoma iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, yra su trūkumais, kuriuos ieškovui nurodyta pašalinti (CPK 135 str. 2 d. 2 p.).

Šioje byloje nagrinėjamu klausimu teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatyme nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas, be kita ko, ar laikytasi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, tokios tvarkos nesilaikė.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi savo žinion priėmė pareiškėjo V. M. patikslintą skundą, nesant įrodymų, jog jis laikėsi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytos išankstinio tokio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos( Įstatymo 24 str. 1, 2, 3 d.). Taigi šis teismas turėjo pagrindo išvadai, kad V. M. paduotas pareiškimas yra su trūkumais ir teisingai sprendė, jog turi būti nustatytinas terminas pateikti teismui tokius įrodymus.

Apelianto teiginiai, kad pagal Lietuvos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnį jam kaip suimtajam turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims; kad pažeidžiant jo teises Šiaulių tardymo izoliatoriuje toks gydymas jam nebuvo suteiktas; kad per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą minėtam trūkumui pašalinti jis neturi galimybės pateikti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos, veikiančios prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atitinkamą sprendimą / atsisakymą spręsti klausimą, – nesuteikia pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį, todėl ieškovo V. M. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

Kartu teismas, įvertinęs tai, kad minimo ieškinio trūkumo pašalinimui pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs terminą – 2015-07-02, o taip pat atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes, sprendžia, kad šiam procesiniam veiksmui atlikti nustatytinas naujas terminas – iki 2016 m. vasario 3 d.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal pirmiau šioje nutartyje paminėtą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, o tuo atveju, jeigu iki nurodyto termino nepašalinamas šis trūkumas, toks pareiškimas paliekamas nenagrinėtu arba byla nutraukiama (CPK 296 str. 1 d. 1 p., 293 str. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui V. M. terminą iki 2016 m. vasario 3 d. (įskaitytinai) pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytą ieškinio trūkumą.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė