Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprūpinimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprūpinimo skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja patikslintu pareiškimu (119-121 b. l.) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja iki sutuoktinio S. Š. mirties buvo jo išlaikoma. Pareiškėja nurodė, kad ji su S. Š. susituokė 1976 metais. Sutuoktinis tarnavo karinėse struktūrose Kaune, o po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo išvyko dirbti į Rusiją, nes neturėjo Lietuvos pilietybės ir leidimo dirbti Lietuvoje. Tačiau S. Š. daug laiko praleisdavo su šeima Lietuvoje – su pareiškėja ir jų dukra, rūpinosi šeima ir materialiai išlaikė, vedė bendrą ūkį. Pareiškėjos gaunamos pajamos buvo per mažos, kad pakaktų visiems šeimos poreikiams, todėl S. Š. pajamos buvo pagrindinis pareiškėjos ir jų dukters pragyvenimo šaltinis. S. Š. mirė 2010 metais Rusijoje, ten jį palaidojo jo sesuo. Juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų gauti pensiją iš Rusijos Federacijos kaip kario šeimos narė. Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu patikslintą pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad S. Š. atlyginimą Rusijos Federacijoje gaudavo „juodais“, t. y. neapskaitomais pinigais. Pareiškimo tenkinimas neigiamų pasekmių Lietuvos biudžetui nesukeltų.Suinteresuotas asmuo Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprūpinimo skyrius atsiliepime (30-35, 89, 90, 126-129, b. l.) su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (146 b. l.). Teigė, kad pareiškėja neįrodė, kad iki jos sutuoktinio S. Š. mirties buvo sutuoktinio išlaikoma ir kad jie vedė bendrą ūkį. Pagal bylos duomenis, pareiškėja ir jos sutuoktinis 15 metų buvo registruoti ir gyveno atskirose valstybėse: ji - Lietuvoje, jis - Rusijoje, be to, jos gaunamos pajamos buvo ženkliai didesnės nei sutuoktinio, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėją išlaikė sutuoktinis S. Š..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Pareiškimas netenkintinas.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja su S. Š. susituokė 1976-08-07 (b. l. 8-9). S. Š. tarnavo karinėse struktūrose. S. Š. pridėtos paso su vizomis kopijos patvirtina, kad 1993 metais jis išvyko nuolat gyventi į Rusijos Federaciją ir ten gaudavo pensiją (37-40, 65-72, 130-13134, 137 b. l.). S. Š. mirė 2010-05-02 (14-15, 97 b. l.). Dėl šių aplinkybių ginčo tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra.Juridiniai reikšmę turintys faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra išlaikymo faktas, kuris gali turėti juridinę reikšmę – sukelti pareiškėjai teisines pasekmes. Nustačius šį faktą, pareiškėja įgytų teisę į pensiją netekus maitintojo pagal Rusijos Federacijos 1993 m. vasario 12 d. įstatymo Nr. 4468-1 „Dėl asmenų, atlikusių karinę tarnybą, tarnavusių vidaus reikalų įstaigose, Valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje, įstaigose, kontroliuojančiose narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, baudžiamosios sistemos įstaigose, ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis“ 29 straipsnį. Pagal šį įstatymo straipsnį teisę į pensiją netekus maitintojo turi nedarbingi mirusių pensininkų kariškių šeimos nariai, kuriuos jie išlaikė. Išlaikymo sąvoka apibrėžiama minėto įstatymo 31 straipsnyje, pagal kurį mirusiojo šeimos nariai laikomi išlaikytiniais, jeigu jie buvo visiškai jo išlaikomi arba gaudavo iš jo pajamų, buvusių jiems nuolatiniu ir pagrindiniu pajamų šaltiniu pragyvenimui.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose dėl išlaikymo juridinio fakto nustatymo, kai šis faktas buvo reikalingas teisei į pensiją pagal Rusijos Federacijos 1993 m. įstatymą Nr. 4468-1 įgyvendinti, yra ne kartą pažymėjęs, kad gali būti nustatomas tiktai išlaikymo, kuris buvo pagrindinis ir nuolatinis išlaikymą gavusio sutuoktinio pragyvenimo šaltinis, faktas, nes tik jis gali turėti juridinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-695/2017). CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina, kad teismas nagrinėja bylas dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo. Tokio pobūdžio bylose teismas turi išsiaiškinti, ar pareiškėjui teikiama turtinė pagalba buvo pagrindinis ir nuolatinis jo pragyvenimo šaltinis, taip pat išlaikymo trukmę, jeigu ji teisiškai reikšminga.Bendrąja prasme „išlaikymas“ reiškia lėšų ir kitokia forma turtinės paramos teikimą asmeniui, kad šis galėtų pragyventi. Jo reikalingumas ar faktinis teikimas įstatymuose paprastai siejamas su tuo, kad asmuo dėl objektyvių priežasčių neturi pajamų arba jų turi per mažai (pvz., yra nedarbingas dėl amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) arba sveikatos būklės (pvz., yra neįgalus). Pagal Rusijos Federacijos 1993 m. įstatymo Nr. 4468-1 nuostatas išlaikymas gali būti dvejopas. Jis suprantamas kaip visiškas aprūpinimas ar parama. Parama yra ne visiškas, o dalinis asmens aprūpinimas. Jis kaip dar vienas asmens pragyvenimo šaltinis turi būti nuolatinis ir pagrindinis.Pagrindinis pragyvenimo šaltinis kaip teikiamos paramos kriterijus apibūdina jos dydį (apimtį). Teikiama parama gali būti įvardijama kaip pagrindinis pragyvenimo šaltinis tada, kai asmuo vien savo pajamomis neturi galimybės patenkinti būtinųjų gyvenimo poreikių. Juos apimtų tokios būtinosios reikmės kaip išlaidos būstui, komunaliniams mokesčiams, sveikatos priežiūrai ir vaistams, drabužiams, avalynei, maistui ir kitiems būtinojo naudojimo daiktams ar paslaugoms individualiu atveju. Ar asmeniui pakanka nuosavų lėšų, ar jam reikia paramos kaip papildomų pragyvenimo lėšų, ar net išlaikymo (kaip pagrindinio pragyvenimo šaltinio), sprendžiama pagal gavėjo pajamų dydį, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir jau minėtas būtinąsias išlaidas. Jeigu asmens pajamos ir turtinė padėtis nepadengia jo būtinųjų išlaidų, teismas turi pagrindą spręsti, kad teikiama parama asmeniui gali būti vertinama kaip jo išlaikymas. Teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar asmeniui buvo reikalingas išlaikymas, turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį (automobilius, akcijas, indėlius, santaupas ir kita) asmuo, pretenduojantis į išlaikymo fakto nustatymą, paramos teikimo metu valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) jam ar paramą teikiančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose; b) kokias pajamas pretenduojantis į išlaikymo fakto nustatymą asmuo turėjo jo nurodomu išlaikymo metu; c) kokia asmens sveikatos būklė, socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-695/2017).Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas, teikiantis pareiškimą teismui dėl išlaikymo fakto nustatymo, pagal šią taisyklę privalo įrodyti išlaikymo faktus, kuriais grindžia savo reikalavimą. Teismas ypatingosios teisenos tvarka turi vertinti visą bylos medžiagą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-695/2017). CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016 32 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-100-695/2017 28 punktas). Tinkamas bylos aplinkybių nustatymas grindžiamas visumos svarbių bylos aplinkybių ir visų įrodymų išnagrinėjimu ir įvertinimu.Todėl pagal sprendime aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šioje civilinėje byloje pareiškėja privalėjo įrodyti aplinkybę, kad jos sutuoktinis S. Š. iki savo mirties 2010-05-02 teikė L. Š. (pareiškėjai) turtinę pagalbą, kuri buvo pagrindinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis. Tiktai pareiškėjai byloje įrodžius tokią aplinkybę, būtų teisiškai reikšminga jai teikto išlaikymo trukmė. Aplinkybės, kad S. Š. teikta turtinė pagalba pareiškėjai buvo pagrindiniu jos pragyvenimo šaltiniu, pareiškėja byloje neįrodė. Civilinės bylos medžiaga netgi patvirtina priešingas aplinkybes - S. Š., kartu su pareiškėja L. Š. gyvendamas iš bendro šeimos biudžeto, kurį ženkliai didesne dalimi sudarė L. Š. į šeimos biudžetą įnešamos piniginės lėšos, materialine prasme iš esmės pats buvo išlaikomas pareiškėjos L. Š..Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad L. Š. gaunamas darbo užmokestis 1996-2001 metais kito, mažiausia mėnesinio darbo užmokesčio suma buvo 695 Lt, didžiausia - 2626 Lt. Nuo 1997 metų pareiškėjos mėnesinis darbo užmokestis beveik visada viršijo 1000 Lt ir svyravo iki minėtų 2626 Lt (11 b.l.). T. y. pareiškėjos pajamos nebuvo minimalios, pavyzdžiui, už 2010 metų sausio-balandžio mėnesius ji iš viso gavo 12746,63 Lt darbo užmokestį, arba vidutiniškai 3186,66 Lt (922,92 Eur) mėnesinį darbo užmokestį. Duomenų apie savo pajamas nuo santuokos sudarymo 1976 metais iki 1996 metų pareiškėja į civilinę bylą nepateikė. Tuo tarpu S. Š., kuris mirė 2010 metais, gaunama pensija mirties datai buvo 145 Eur, ką patvirtina suinteresuoto asmens Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprūpinimo skyriaus atsiliepime ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodyti duomenys (30-40, 65-67, 70-72 b. l.). Duomenų apie anksčiau gautas S. Š. pajamas pareiškėja į civilinę nepateikė. Įvertinus tai, kad pagal viešai skelbiamus statistinius duomenis minimali mėnesinė alga (MMA) 2010 metais buvo 800 Lt (231,70 Eur), o bazinė socialinė išmoka (anksčiau - MGL) 2010 metais buvo 130 Lt (37,65 Eur), matyti, kad pareiškėjos 2010 metais gautas 922,92 Eur darbo užmokestis keturis kartus viršijo 231,70 Eur minimalią mėnesinę algą ir daugiau nei šešis kartus viršijo S. Š. gaunamą 145 Eur pensiją. Pareiškėja į civilinę bylą taip pat nepateikė jokių įrodymų, apie tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjos šeima dėl savo sunkios turtinės padėties gavo kokias nors socialines išmokas. Aukščiau nurodytų civilinės bylos duomenų visuma paneigia pareiškimo faktinį pagrindą sudarantį faktą, kad pareiškėjai buvo būtina materialinė parama iš sutuoktinio ir jis tokią materialinę pagalbą galėjo teikti. Pareiškėjos atstovas 2017-11-09 teismo posėdžio metu nurodė, kad S. Š. atlyginimą Rusijos Federacijoje neva gaudavo nelegaliai (neteisėtai), tačiau jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų pareiškėja į civilinę bylą nepateikė. Tokiu būdu civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad S. Š., kartu su pareiškėja L. Š. gyvendamas iš bendro šeimos biudžeto, kurį ženkliai didesne dalimi sudarė L. Š. į šeimos biudžetą įnešamos piniginės lėšos, materialine prasme iš esmės pats buvo išlaikomas pareiškėjos L. Š.. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškėja civilinėje byloje neįrodė aplinkybės, kad jos sutuoktinis S. Š. iki savo mirties 2010 m. gegužės 2 d. teikė pareiškėjai turtinę pagalbą, kuri buvo pagrindinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis (CPK 185 straipsnis).Pareiškėja į civilinę bylą pateikė 1996-03-26 išduotą įgaliojimą, kuriuo S. Š. įgaliojo ją disponuoti jo piniginiu indėliu, esančiu jo sąskaitoje Lietuvos taupomajame banke, su teise lėšas nuimti ir pervesti į kitus bankus (18-21 b. l.). Kaip matyti iš nurodyto įgaliojimo, jis buvo išduotas apibrėžtam laikotarpiui – nuo 1996-03-26 iki 1996-04-30, išduotas Rusijos Federacijoje, įgaliojime nurodyta, kad S. Š. gyvenamoji vieta yra Maskvos sritis, Klinskij rajonas, Vysokovsk miestas. Į civilinę bylą yra pateikta S. Š. taupomosios knygelės Lietuvos taupomajame banke kopija už 1994-1996 metus, iš kurios matyti, kad nurodytu laikotarpiu buvo įnešamos ir nuimamos tam tikros sumos (200-400 Lt), o 1996-08-12 buvo nuimta 791 Lt, sąskaitoje paliekant 16 centų. Šie įrodymai patvirtina, kad S. Š. 1996 metais įgaliojo L. Š. paimti pinigus iš jo banko sąskaitos Lietuvoje, tačiau nėra jokių duomenų, kad nuimti pinigai buvo skirti išimtinai L. Š. poreikiams tenkinti. Pinigus ji galėjo perduoti S. Š., jų dukrai, kitiems asmenims ir pan., t. y. vien šių dokumentų nepakanka patvirtinti faktui, kad L. Š. išlaikė sutuoktinis (kad sutuoktinio teikta turtinė pagalba buvo pagrindinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis).Pareiškėja į civilinę bylą taip pat nepateikė jokių įrodymų apie jos (pareiškėjos) sveikatos būklę, dėl kurios ji būtų buvusi nedarbinga ir išlaikoma sutuoktinio. Vieninteliai pareiškėjos į civilinę bylą pateikti medicininiai dokumentai yra kvitas ir sąskaita, patvirtinantys, kad pareiškėjos ir S. Š. dukrai A. Š. (dabartinė pavardė Daugėlienė), gim. 1978-04-15 (95-96 b. l.), privačioje gydymo įstaigoje UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ 2007-08-16 buvo atlikta akių lazerinė operacija (LASIK), už operaciją buvo sumokėti 4500 Lt, tačiau šiuos pinigus sumokėjo pati A. Š. (99-100 b.l.). UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ internetiniame tinklalapyje nurodoma, kad LASIK operacija – tai regėjimo korekcijos lazeriu operacija, atliekama esant įvairaus laipsnio trumparegystei, toliaregystei bei astigmatizmui, t. y. darytina išvada, kad A. Š. atlikta operacija nebuvo sąlygota medicininės būtinybės, o buvo pasirinkta savanoriškai. Objektyvių duomenų, kad pinigų dukters operacijai būtų davęs jos tėvas S. Š., civilinėje byloje nėra. Be to, netgi tuo atveju, jei pareiškėja civilinėje byloje būtų įrodžiusi aplinkybę, kad pinigų savo dukters A. Š. operacijai davė jos tėvas S. Š., tai turėtų būti vertinama kaip S. Š. savo dukrai A. Š., o ne sutuoktinei L. Š., teikta materialinė parama. Nurodyta operacija A. Š. atlikta jai esant pilnametei - 29 metų amžiaus, todėl pilnamečio asmens savo iniciatyva privačiame medicinos sektoriuje atlikta operacija niekaip nesusijusi su jos motinos (pareiškėjos) materialine padėtimi ir byloje įrodinėjamu faktu, kad pareiškėją išlaikė sutuoktinis. Pareiškėja į civilinę bylą taip pat nepateikė jokių įrodymų apie mokestį už dukters A. Š. studijas. A. Š. 1996-2007 metais studijavo Kauno Technologijos Universitete, įgijo mokslo daktaro laipsnį (101 b. l.). Tačiau pareiškėja į civilinę bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad studijos buvo mokamos, taip pat jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. Š. nurodomu laikotarpiu nedirbo ir neturėjo pajamų (pavyzdžiui, doktorantūroje), taip pat jokių įrodymų apie tai, koks asmuo už šias studijas mokėjo (jeigu jos buvo mokamos). Be to, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjos ir S. Š. dukters A. Š. studijos buvo mokamos ir už savo dukters studijas mokėjo S. Š., tai turėtų būti vertinama kaip S. Š. savo dukrai A. Š., o ne sutuoktinei L. Š., teikta materialinė parama.Pareiškėja į civilinę bylą taip pat nepateikė ir jokių įrodymų apie pareiškėjos turėtą kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą bei išlaidas būtinosioms reikmėms, t. y. pareiškėja civilinėje byloje iš esmės net neįrodinėjo aplinkybių, kad jos gaunamų pajamų ir turto nepakako savęs išlaikyti, todėl ji turėjo būti išlaikoma sutuoktinio. Pareiškėja į civilinę bylą taip pat nepateikė ir jokių įrodymų apie šeimos gyvenamąjį būstą – pareiškime bei patikslintame pareiškime nebuvo nurodyta nei kokiu adresu gyveno sutuoktiniai Lietuvoje, nei kam ir kokia nuosavybės forma būstas priklausė. Pareiškime pareiškėja savo gyvenamąją vietą nurodo Miško g. 28a-15, Kaune, tačiau dėstydama faktines aplinkybes bendros savo ir S. Š. gyvenamosios vietos adreso Lietuvoje nenurodo, priešingai - teigia, kad sutuoktinis gyvenamąją vietą deklaravo Rusijoje. Iš Naujamiesčio butų ūkio tarnybos 1996-10-10 pažymos matyti, kad S. Š. iš buto Miško g. 28a-15, Kaune, išregistruotas dar 1993-05-14 (13 b. l.). Pareiškėja į civilinę bylą nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad S. Š. būtų turėjęs kitą gyvenamąją vietą Lietuvoje.Kadangi pareiškėja civilinėje byloje neįrodė aplinkybės, kad jos sutuoktinis S. Š. iki savo mirties 2010-05-02 teikė pareiškėjai turtinę pagalbą, kuri buvo pagrindinis pareiškėjos pragyvenimo šaltinis, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkintinas.Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Netenkinti pareiškėjos L. Š. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.