- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- 1S-67-337/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Advokatai
- Jonas Stankevičius
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. M. gynėjo advokato Jono Stankevičiaus skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-01-07 nutarties, kuria patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir L. M. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno rajono apylinkės teismo 2008-11-13 nutartimi L. M. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d., padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. 2011-01-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis L. M. buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuris tęsiamas iki šiol.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-01-07 nutartimi patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir L. M. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas.
Šalies argumentai
Skundu L. M. gynėjas advokatas J. Stankevičius prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-01-07 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – L. M. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Pažymi, kad smurto rizikos įvertinimą atlikusi komisija konstatavo, kad L. M. laikosi ligoninėje nustatytų taisyklių, vykdo personalo nurodymus. Nurodo, kad pagal L. M. mamos D. M. parodymus, jis nuo mažens kalbėdamas gestikuliuoja ir tai nėra ligos požymis. Teigia, kad teismai skirtingai vertina gydytojų komisijų išvadas, dėl ko esant vienodiems ligos simptomams komisija teikia skirtingus pasiūlymus dėl tolesnio gydymo taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2015-01-07 nutartimi pagrįstai L. M. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Nagrinėjamoje byloje gydytojų komisija 2014-12-04 priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 539 (3-4 b.l.) bei Rokiškio psichiatrijos ligoninė savo teikime (2 b.l.) nurodė, kad paciento L. M. psichinė būsena išlieka nestabili. Minėtoje išvadoje taip pat pažymima, kad L. M. pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, jo elgesyje stebėtinos konfliktinės situacijos, du žodinės ir fizinės agresijos atvejai kitų pacientų atžvilgiu. Be to, gydytojų komisija išvadoje nurodė, kad ligonis yra nekritiškas įstatymo uždraustos veikos, agresyvaus elgesio, ligos atžvilgiu, vengia atsakomybės už savo elgesį, bando kaltinti aplinkinius, blogai koncentruoja dėmesį, jo mąstymas nenuoseklus, paralogiškas. Smurto rizikos įvertinime HCR-20 taip pat nurodyta, jog L. M. stokoja savivokos, kritika savo ligos ir nusikaltimo atžvilgiu formali, išlieka vidutinė smurto rizikos faktoriaus tikimybė, kuri gali didėti esant psichinės ligos paūmėjimui bei nesilaikant gydymo tęstinumo (25 b.l.). Taigi, teismui pateiktieji duomenys neleidžia daryti išvados nei apie L. M. psichinės sveikatos būklės pagerėjimą, nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą. Kadangi L. M. esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, gydytojų komisija rekomendavo tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros akto išvadas dėl L. M. psichikos būklės, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jam pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Visuma aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu L. M. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas. Šios išvados nekeičia ir smurto rizikos įvertinime nurodyti teiginiai apie nustatytų taisyklių laikymąsi ir personalo nurodymų vykdymą, minėtos išvados nepaneigia ir skunde dėstomi subjektyvūs samprotavimai apie skirtingą gydytojų komisijos išvadų vertinimą ir kt. Skundą nagrinėjančiam teismui medicininiai duomenys, paneigiantys komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo išvados pagrįstumą, nėra pateikti, todėl nėra pagrindo abejoti minima komisijos išvada bei apylinkės teismo sprendimu.
Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-01-07 nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. M. gynėjo advokato Jono Stankevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-01-07 nutartį.
Nutartis neskundžiama.