- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- 2T-143/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė
- Kategorijos
- 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ribotos atsakomybės bendrovės „SBR – Eksport“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražinio teismo prie Rusijos Federacijos Pramonės ir prekybos Rūmų 2010 m. liepos 8 d. sprendimą dėl skolos bei arbitražinio mokesčio išieškojimo, suinteresuotas asmuo (atsakovo) – Lietuvos Respublikos uždaroji akcinė bendrovė „ARČIA“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Tarptautinio komercinio arbitražinio teismas prie Rusijos Federacijos Pramonės ir prekybos Rūmų 2010 m. liepos 8 d. sprendimu priteisė pareiškėjo (ieškovo) naudai iš suinteresuoto asmens (atsakovo) UAB „ARČIA“ 20787,00 EUR skolos ir 3810,00 USD ieškovo išlaidų arbitražiniam mokesčiui
Pareiškėjas RAB „SBR – Eksport“ 2010 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėto arbitražo sprendimą.
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ARČIA“ atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko 1958 metų konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Niujorko konvencija) dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Niujorko konvencijos bei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymo) 39 ir 40 straipsnių nuostatas. Rusijos Federacija yra Niujorko konvencijos dalyvė, todėl Tarptautinio komercinio arbitražinio teismo prie Rusijos Federacijos Pramonės ir prekybos Rūmų 2010 m. liepos 8 d. sprendimo pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje taikytinos Niujorko konvencijos bei Komercinio arbitražo įstatymo 39 ir 40 straipsnių nuostatos.
Pareiškėjo prašymas atitinka Niujorko konvencijos IV straipsnio reikalavimus.
Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodyta, kad kiekviena susitariančioji valstybė pripažįsta rašytinį susitarimą, pagal kurį pusės pasižada perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius arba galinčius kilti tarp jų dėl kurių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, galinčių būti arbitražo nagrinėjimo dalyku. Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ir Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje.
Pareiškėjas pateikė skolos perkėlimo sutarties Nr. 1/уД/2007 reikiamai paliudyto nuorašo vertimą į lietuvių kalbą. Sutarties 4.2. straipsnyje nurodyta, kad šalims nepavykus susitarti, nesutarimai sprendžiami Tarptautiniame komerciniame arbitražiniame teisme prie Rusijos Federacijos Pramonės ir prekybos Rūmų pagal teismo priimtą reglamentą.
1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis numato, jog arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakyta, kai to prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms institucijoms įrodymą, kad:
a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba
b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba
c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražine išlyga sutartyje, tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba
d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba
e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.
Atsakovas nepateikė įrodymų, nurodytų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje, kurie leistų atsisakyti arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti.
Niujorko konvencijos 5 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad arbitražo sprendimą galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti jei:
a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba
b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.
Šalių ginčas kilo atsakovui neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti skolą. Tokio pobūdžio ginčai nepatenka į sąrašą ginčų, išvardintų Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnyje, negalinčių būti arbitražo nagrinėjimo dalyku. Tarptautinio komercinio arbitražinio teismo prie Rusijos Federacijos Pramonės ir prekybos Rūmų 2010 m. liepos 8 d. sprendimo pripažinimas ir vykdymas taip pat neprieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
Kadangi teisėjų kolegija nenustatė nė vieno atsisakymo pripažinti užsienio arbitražo sprendimą pagrindo, pareiškėjo prašymas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810, 812 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražinio teismo prie Rusijos Federacijos Pramonės ir prekybos Rūmų 2010 m. liepos 8 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo ribotos atsakomybės bendrovės „SBR – Eksport“ naudai iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „ARČIA“ priteista 20 787,00 EUR (dvidešimties tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų) skola ir 3 810,00 USD (trys tūkstančiai aštuoni šimtai dešimt Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) pareiškėjo išlaidų arbitražiniam mokesčiui.
Nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.