- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- I-3685-968/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01615-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. V. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2014-12-24 iki 2015-09-25 Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2014-12-24 iki 2015-09-25 nežmoniškomis sąlygomis. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją. Kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 4 asmenų, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas 1,6 m². Kamerose buvo dvi dviaukštės lovos be kopetėlių. Prie lango nėra priėjimo, kadangi prie lango stovi lova, be to, iš vidaus ir išorės sumontuotos grotos, dėl to nėra galimybės išvalyti tarp lango ir grotų esančias šiukšles. Nuo lango sklinda smarvė dėl šiukšlių. Natūrali šviesa į kamerą nepatenka, kadangi iš lauko pusės yra uždėtas metalinis tinklas. Kameroje nuolat dega dieninė ir naktinė šviesa. Duryse yra stebėjimo langelis, o unitazas prie pat durų, todėl pareigūnai gali matyti jį naudojantis tualetu, taip pažeisdami jo privatumą. Spintelė maistui ir higienos reikmėms susidėti skirta 4 asmenims, todėl trūko vietos daiktams susidėti. Rūbų spintų nėra, asmeninius daiktus buvo priverstas laikyti krepšyje po lova. Tualetas atitvertas 1 metro atstumu nuo stalo, gulint lovoje galima matyti kitą asmenį besinaudojantį tualetu. Patalpos avarinės būklės. Stalas skirtas 2 asmenims, todėl ne visiems užtenka vietos prie jo pavalgyti. Išduodamos šluotos be kotų, indų plovimo skystis neišduodamas. Tualetinio popieriaus rulonas išduodamas vieną kartą per mėnesį, jo užtenka kelioms dienoms. Išduodamas vienas skutimosi peiliukas mėnesiui. Dantų pasta išduodama 50 mg, jos vos užtenka dviem savaitėms. Kameros nedezinfekuojamos. Pasivaikščioti galima tik vieną valandą, o tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, jog suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Tualete ventiliacijos nėra, vanduo nenusileidžia arba nusileidžia blogai. Dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę, dušo patalpose yra nuo 1 iki 2 purkštuvų, nors vienu metu dušu naudojasi nuo 1 iki 4 žmonių. Kamerų sienos, lubos, grindys avarinės būklės. Kadangi nėra ventiliacijos, patalpose visada drėgna. Rūbai skalbiami kas du mėnesius. Patalynė išduodama sintetinė, išduodamos tik dvi paklodės ir užvalkaliukas pagalvei. Čiužiniai ir kitas miegui skirtas inventorius išduodamas nedezinfekuotas, jame yra parazitų. Draudžiama turėti pledus. Elektra ribojama – norint naktį atsigerti arbatos reikia laukti 6 val. ryto. Maisto energetinė vertė nuo 1 300 iki 1 500 kcal, giminės ir draugai neturi teisės perduoti maistą. Pastato konstrukcijoje yra asbesto. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos sukėlė dvasinius išgyvenimus, sužalojo sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie posėdį jam pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 15–27) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lukiškių TI-K specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams susidėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti. Lovos matmenys yra apie 1,33 m², stalo matmenys yra 0,3 m², gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,07 m2, suolai – atitinkantys stalo dydį. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos metalinės grotos. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose esančių asmenų teisių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Pareigūnai nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.2 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse turi būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis bei užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Minėtose taisyklėse nenumatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams buvo išduodami tualetinis muilas (100 g. – 1 mėn.), tualetinis popierius (1 rulonas – 1 mėn.), skalbiamasis muilas (200 g. – 1 mėn.), be to, kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis, kiekvieną kartą išduodama po 30 g. muilo. Suimtiesiems ir nuteistiesiems kas mėnesį buvo išduodama: dantų šepetėlis (1 vnt.), dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal normas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laivės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamai pinigų apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Šia paslauga suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtieji ir nuteistieji neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis apšvietimo normas. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo ir 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinami visi laikomi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Šiferio lakštais yra padengti I ir II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose tvirtai surišti užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energetinę vertę sudaro ne mažiau kaip 2 298 kcal. Atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinio energetinę vertę sudaro 2 856 kcal.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Lukiškių TI-K atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad nuo 2014-12-24 iki 2015-09-25 Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
7. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas: 2014-12-29 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2014-12-30 perkeltas į kamerą Nr. 327, kurios plotas 7,65 m², kurioje buvo laikomi 3 asmenys, nuo 2014-12-31 iki 2015-01-05 – 4 asmenys, 2015-01-06 – 3 asmenys, nuo 2015-01-07 iki 2015-01-11 – 4 asmenys; 2015-01-12 perkeltas į kamerą Nr. 302, kurios plotas 8,05 m², kurioje buvos laikomi 3 asmenys, nuo 2015-01-13 iki 2015-01-27 – 3 asmenys, nuo 2015-01-28 iki 2015-01-29 – 2 asmenys, nuo 2015-01-30 iki 2015-02-09 – 3 asmenys, nuo 2015-02-10 iki 2015-02-11 – 2 asmenys, 2015-02-12 – 1 asmuo, nuo 2015-02-13 iki 2015-02-25 – 3 asmenys; 2015-02-26 perkeltas į kamerą Nr. 165, kurios plotas 7,94 m², kurioje buvo laikomi 3 asmenys, nuo 2015-02-27 iki 2015-03-02 – 2 asmenys, nuo 2015-03-03 iki 2015-03-04 – 3 asmenys, nuo 2015-03-05 iki 2015-03-06 – 2 asmenys, nuo 2015-03-07 iki 2015-03-09 – 3 asmenys; 2015-03-10 perkeltas į kamerą Nr. 143, kurios plotas 7,94 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo, nuo 2015-03-11 iki 2015-03-12 – 2 asmenys, nuo 2015-03-13 iki 2015-03-24 – 3 asmenys, 2015-03-25 – 2 asmenys, nuo 2015-03-26 iki 2015-03-30 – 3 asmenys; 2015-03-31 perkeltas į kamerą Nr. 289, kurios plotas 7,78 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys, nuo 2015-04-01 iki 2015-04-02 – 3 asmenys, 2015-04-03 – 2 asmenys, nuo 2015-04-04 iki 2015-04-17 – 3 asmenys; 2015-04-18 perkeltas į kamerą Nr. 148, kurios plotas 8,02 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys, nuo 2015-04-19 iki 2015-05-07 – 3 asmenys, 2015-05-08 – 2 asmenys, nuo 2015-05-09 iki 2015-05-11 – 3 asmenys, nuo 2015-05-12 iki 2015-05-26 – 2 asmenys; 2015-05-27 perkeltas į kamerą Nr. 140, kurios plotas 7,94 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo, nuo 2015-05-28 iki 2015-06-14 – 2 asmenys; 2015-06-15 perkeltas į kamerą Nr. 150, kurios plotas 7,56 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo, 2015-06-16 – 3 asmenys, nuo 2015-06-17 iki 2015-06-18 – 2 asmenys, 2015-06-19 – 1 asmuo, nuo 2015-06-20 iki 2015-06-23 – 2 asmenys, nuo 2015-06-24 iki 2015-06-29 – 3 asmenys; 2015-06-30 perkeltas į kamerą Nr. 293, kurios plotas 8,20 m², kurioje buvo laikomi 3 asmenys, nuo 2015-07-01 iki 2015-07-03 – 1 asmuo, nuo 2015-07-04 iki 2015-07-26 – 2 asmenys, 2015-07-27 – 1 asmuo; 2015-07-28 perkeltas į kamerą Nr. 131, kurios plotas 7,94 m², kurioje buvos laikomi 2 asmenys, nuo 2015-07-29 iki 2015-07-30 – 2 asmenys, 2015-07-31 – 1 asmuo, nuo 2015-08-01 iki 2015-08-02 – 2 asmenys; 2015-08-03 perkeltas į kamerą Nr. 279, kurios plotas 7,77 m², kurioje buvo laikomas 1 asmuo, nuo 2015-08-04 iki 2015-08-11 – 2 asmenys; 2015-08-12 perkeltas į kamerą Nr. 171, kurios plotas 7,94 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys, nuo 2015-08-13 iki 2015-09-23 – 2 asmenys, 2015-09-24 – 1 asmuo.
8. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 270 dienų.
9. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 148 dienas, vadinasi, 122 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
11. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
12. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 122 dienų neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
13. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, o taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
14. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
15. Pareiškėjo teigimu duryse yra stebėjimo langelis, o unitazas prie pat durų, todėl pareigūnai gali matyti jį naudojantis tualetu, taip pažeisdami jo privatumą. Tualetas atitvertas 1 metro atstumu nuo stalo, gulint lovoje galima matyti kitą asmenį besinaudojantį tualetu. Tualete ventiliacijos nėra.
15.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama. Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 40–48) pripažįsta, kad kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.
15.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
15.3. Konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo veikimu.
16. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad stalas skirtas 2 asmenims, todėl ne visiems užtenka vietos prie jo pavalgyti. Spintelė maistui ir higienos reikmėms susidėti skirta 4 asmenims, todėl trūko vietos daiktams susidėti. Rūbų spintų nėra, asmeninius daiktus buvo priverstas laikyti krepšyje po lova. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (2010-02-25 įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) nustatyta, kad kameroje turi būti vienas stalas, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams susidėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, buvo laikoma po 1–4 asmenis. Atitinkamai, tais laikotarpiais, kai kamerose buvo laikoma po 3–4 asmenis (t. y. 122 dienas), jose prie stalo nebuvo įrengta pakankamai taburečių, todėl šiuo laikotarpiu konstatuotinas kamerų aprūpinimo baldais pažeidimas. Be to, konstatavus, jog pareiškėjas 122 dienas buvo laikomas perpildytose kamerose, kurios skirtos 2 asmenims, pareiškėjo argumentas, kad jam trūko vietos daiktams susidėti, vertintinas jo naudai.
17. Pareiškėjo teigimu prie lango nėra priėjimo, kadangi prie lango stovi lova, be to, iš vidaus ir išorės sumontuotos grotos, dėl to išvalyti tarp lango ir grotų esančias šiukšles nėra galimybės. Nuo lango sklinda smarvė dėl šiukšlių. Natūrali šviesa į kamerą nepatenka, kadangi iš lauko pusės yra uždėtas metalinis tinklas. Pažymėtina, jog tardymo izoliatorių įrengimo reikalavimai yra nustatyti Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, kurių 14.1 punkte įtvirtinta, kad kamerose turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taigi, vertinant pareiškėjo argumentus dėl netinkamo langų įrengimo matyti, kad jie įrengi laikantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovo į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai nepatvirtina pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamo dieninės šviesos patekimo į kamerą ar ventiliacijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, dėl netinkamo Lukiškių TI-K kamerų langų įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.
18. Pareiškėjas nurodo, kad išduodamos šluotos be kotų. Čiužiniai ir kitas miegui skirtas inventorius išduodamas nedezinfekuotas, jame yra parazitų. Šie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi byloje esantys Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-01-24 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-45 (b. l. 52, 53), 2014-01-27 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-46 (b. l. 56, 57), 2014-02-05 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-71 (b. l. 61, 62) patvirtina, kad pažeidimų, susijusių su valymo ar miego inventoriaus išdavimu Lukiškių TI-K patikrinimų metu nenustatyta.
19. Pareiškėjas nurodo, kad jis turi teisę į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę į ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [ CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.
20. Pasak pareiškėjo, dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę, dušo patalpose yra nuo 1 iki 2 purkštuvų, nors vienu metu dušu naudojasi nuo 1 iki 4 žmonių. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje (toliau – Dienotvarkė) nustatyta, kad dušu laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys gali naudotis iki 15 minučių. Taigi, galiojantys teisės aktai nenumato galimybės suimtiesiems ar nuteistiesiems daugiau nei kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, todėl nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad dušo patalpose esančių purkštuvų skaičiaus Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nenustato.
21. Pareiškėjas nurodo, jog rūbai skalbiami kas du mėnesius. Tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą, tiek prie jo pridėtoje Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-05-22 pažymoje Nr. 24-3181 „Dėl S. V. skundo“ (b. l. 50) nurodyta, jog suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama mokama skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, o neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų asmenys gali teikti prašymą viršutinius drabužius išskalbti nemokamai. Apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami jau sausi. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl asmeninių drabužių skalbimo ir kad administracija būtų atsisakiusi tai daryti. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkto reikalavimų pažeidimus.
22. Pareiškėjo teigimu maisto energetinė vertė nuo 1 300 iki 1 500 kcal, giminės ir draugai neturi teisės perduoti maistą. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trūkstant maisto pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 8–9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Iš skundo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maisto kaloringumo nėra paremti jokiais įrodymais, skunde nedetalizuota, kada ir kokių maisto produktų, nustatytų valgiaraštyje, trūko. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl suimtųjų maitinimo.
23. Pareiškėjas nurodo, jog indų plovimo skystis neišduodamas, tualetinio popieriaus rulonas išduodamas vieną kartą per mėnesį, jo užtenka kelioms dienoms. Išduodamas vienas skutimosi peiliukas mėnesiui. Dantų pasta išduodama 50 mg, jos vos užtenka dviem savaitėms. Patalynė išduodama sintetinė, išduodamos tik dvi paklodės ir užvalkaliukas pagalvei. Buvo draudžiama turėti pledus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laivės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.), tualetinio popieriaus rulonas. Vieneriems metams išduodami 2 užvalkalai pagalvei ir 4 paklodės, vietoje dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Priemonės indams plauti į kameras išduodamos pagal jų vartojimo instrukcijose nurodytas normas. Kaip matyti iš minėtos higienos normos reikalavimų, pareiškėjui tualetinis popierius, dantų pasta, užvalkaliukas pagalvei ir dvi paklodės buvo išduodamos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laivės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad medžiagos sudėties, iš kurios turi būti pagaminta patalynė, minėta higienos norma nenustato. Pareiškėjo nusiskundimai dėl neišduoto indu plovimo skysčio ir skutimosi peiliuko vertintini kritiškai, kadangi pareiškėjas šių argumentų nedetalizavo, nenurodė, ar šios priemonės nebuvo išduodamos visą jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, nenurodė ar dėl to jis kreipėsi su skundais į Lukiškių TI-K administraciją. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog trūkstamas priemones jis visada gali įsigyti Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje. Pledų išdavimo ar įsigijimo galiojantys teisės aktai nenumato.
24. Pareiškėjas skundžiasi ir tuo, kad kameroje nuolat dega dieninė ir naktinė šviesa, tačiau Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktas įpareigoja tardymo izoliatoriaus kameroje įrengti dieninį ir naktinį apšvietimą, todėl šie pareiškėjo nusiskundimai atmetami kaip nepagrįsti.
25. Pareiškėjas nurodo, kad elektra ribojama – norint naktį atsigerti arbatos reikia laukti 6 val. ryto. Pažymėtina, kad vadovaujantis Dienotvarkės 11 punkto nuostatomis, nepertraukiamas miegas Lukiškių TI-K yra nuo 22 val. iki 6 val., prieš poilsio ir švenčių dienas – nuo 23 val. iki 7 val. Teismo vertinimu, toks miego laiko reglamentavimas ir elektros išjungimas šiuo laiku yra pagrįstas, siekiant užtikrinti Lukiškių TI-K laikomų asmenų teisę į poilsį.
26. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K kameros avarinės būklės. Lukiškių TI-K pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjo laikymo konkrečiuose kamerose metu jų būklė būtų avarinė ir, kad neatitiktų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 keliamų reikalavimų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
27. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pastato konstrukcijoje yra asbesto. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K 1-ojo, 2-ojo ir 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinami visi laikomi suimtieji ir nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Šiferio lakštais yra padengti I ir II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose tvirtai surišti užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nenurodė kokiu būdu jis nustatė, jog pastato konstrukcijoje yra asbesto, neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo teiginiu, jog pastate asbesto nėra, todėl šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kartu teismas pažymi, kad Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. R. P.-E. yra nurodžiusi, kad, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (http://www.sveikaszmogus.lt/Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti). Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Taigi, teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, ji negalėjo sukelti pareiškėjui sveikatos problemų. Tokią teismo išvadą patvirtina LVAT praktika (žr., pvz., 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A1796-858/2015).
28. Pareiškėjo teigimu, nežmoniškos gyvenimo sąlygos sužalojo sveikatą. Šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas teismui taip pat nepateikė. Į bylą Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2017-05-29 raštu Nr. 24-3282 (b. l. 32–49) pateikta pareiškėjo sveikatos istorija nepatvirtina sveikatos pakitimų, galimai susijusių su jo kalinimu Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, todėl pareiškėjo teiginiai dėl sužalotos sveikatos atmetami kaip nepagrįsti.
29. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 500 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 500 Eur suma.
30. Lukiškių TI-K prašo atlyginti jo turėtas dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 4,20 Eur, kurias sudaro 70 A4 formato lapų kopijų parengimas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (žr. LVAT 2009-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009). Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K į bylą pateikė atsiliepimą (13 lapų) bei su nagrinėjamu ginču susijusią medžiagą (70 lapų). Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K dokumentus į bylą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų Lukiškių TI-K nepatyrė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis ABTĮ nuostatomis bei LVAT praktika, Lukiškių TI-K prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 4,20 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.