- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- ATP-265-316/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00985-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustosios I. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimo, kuriuo I. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 207⁹ str. 3 d. paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. nubausta už tai, kad ji 2015 m. kovo 1 d. 7.55 val. (duomenys neskelbtini) gimnazijos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pastatė jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pažymėta Nr. 18 A. V. politine reklama arčiau kaip 50 metrų nuo pastato, kuriame vyksta balsavimas. Tokiais veiksmais I. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 str. 10 d. 5 p.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. V. prašo panaikinti 2015 m. gegužės 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą – nutraukti administracinę bylą nenustačius pažeidimo sudėties arba nustačius pažeidimo sudėtį neskirti administracinės nuobaudos.
Teigia, kad nors ir teismas taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, tačiau su tokia administracine nuobauda nesutinka. Nurodo, kad ABTĮ 4 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu yra prieštaravimas tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų (išskyrus specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis. Atsižvelgiant į tai, kad specialusis teisės aktas, Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, būtent reglamentuoja galimai padarytą pažeidimą susijusį su rinkimų agitacija, mano, kad šį ginčą privalėjo nagrinėti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Teigia, kad tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 str. 14 d. – visus ginčus dėl rinkimų agitacijos ir politinės reklamos skleidimo sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi šiuo Įstatymu. Nurodo, kad būtent surašytame protokole ir nurodyta, kad buvo pažeistas būtent Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 str. 10 d. 5 p. Teigia, kad ne teismas, o tik Vyriausioji rinkimų komisija privalėjo nagrinėti šį pažeidimą, todėl vien šiuo aspektu, pasak apeliantės, teismo nutartis turi būti naikinama.
Taip pat teigia, kad teismui priėmus sprendimą, kad šį pažeidimą galėjo nagrinėti ne tik Vyriausioji rinkimų komisija, bet ir teismas, teikia ir kitus argumentus dėl nesutikimo su teismo priimtu nutarimu. Pažymi, kad atsižvelgus į tai, kad asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu tada, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Nurodo, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad nors ir automobilis su A. V. politine reklama užkabinta ant automobilio šoninio stiklo, iš vidinės pusės, buvo paliktas arčiau kaip 50 metrų nuo pastato, kuriame vyko balsavimas, plakatas buvo matomas tik labai iš artimo atstumo (dėl plakato dydžio) ir tik tam tikru kampu. O atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo paliktas vidiniame mokyklos kieme, kuris yra rakinamas, (teismo posėdžio metu tai patvirtino ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorius, nurodydamas, kad į mokyklos vidinį kiemą pašaliniai patekti negali) ir į jį negali patekti pašaliniai asmenys, buvo eliminuota galimybė pašaliniams, išskyrus rinkiminę komisiją, matyti šį plakatą. Automobilis tretiesiems asmenims (rinkėjams) taip pat nebuvo matomas iš mokyklos pastato, kuriame vyko balsavimas. Teigia, kad mokyklos kiemas nors ir yra vieša vieta (teritorija), tačiau ją rakinant ir taip eliminuojant galimybę pašaliniams asmenims patekti į šią teritoriją, nebuvo teisinių argumentų leidžiančių teigti, kad automobilyje paliktas plakatas gali būti prilyginamas išorinei reklamai.
Pažymi, kad reklama turi būti matoma pašaliniams asmenims esantiems viešoje vietoje, o šiuo konkrečiu atveju, pašaliniai asmenys neturėjo galimybės matyti šio plakato. Šiuo pagrindu, pasak apeliantės, galima teigti, kad nebuvo pilnai nustatyta administracinės teisės pažeidimo sudėtis (nebuvo nustatytas objektas). Jos paliktas automobilis negali būti traktuojamas kaip išorinė reklama, nes ji neatitinka išorinei reklamai keliamų reikalavimų (uždaras, rakinamas kiemas negali būti prilyginamas viešai vietai), o nustačius, kad automobilis neatitinka išorinei reklamai keliamų reikalavimų, negalėjo būti pažeidžiamas ir Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 str. 10 d. 5 p.
Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pažymi, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Nurodo, kad teismas nevertino jos sąmoningų veiksmų, kuriais buvo siekiama kuo greičiau nuimti plakatą. Nes būtent, ji pati kelionės metu per radiją išgirdusi, kad 8 val. ryto prasideda balsavimas, o taip pat informaciją dėl rinkiminė agitacijos skleidimo, prisiminė, kad iš vakaro prašė sūnaus nuimti plakatą nuo automobilio lango. Kad įsitikintų, ar plakatas nuimtas, ji paskambino sūnui, kuris prisipažino pamiršęs nuimti plakatą. Tuomet ji liepė sūnui kuo skubiau nuvykti į mokyklos kiemą ir nuimti plakatą nuo jos automobilio lango. Atvykęs jos sūnus P. V. sužinojo, kad apie stovintį automobilį jau buvo pranešta policijai ir kad policija jau buvo atvykusi ir pažeidimą užfiksavo. Jos veiksmai patvirtina, kad ji neturėjo siekio skleisti rinkiminės agitacijos, priešingai, ji visomis įmanomomis priemonėmis, siekė kuo greičiau pašalinti plakatą nuo mašinos lango, nors ir net nežinojo, kad apie tai jau informuota policija. Taip pat teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad jos paliktas automobilis negalėjo turėti jokios įtakos rinkėjų apsisprendimui, nes ant automobilio lango esančio plakato rinkėjai neturėjo jokių fizinių galimybių pastebėti (tai patvirtino ir gimnazijos direktorius R. B.).
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertinęs jos nepriekaištingos reputacijos, skyrė jai 100 Eur administracinę nuobaudą. Nors šiuo konkrečiu atveju, teismui ir neskyrus administracinės nuobaudos, būtų su kaupu įgyvendinti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Nes asmeninės jos savybės, jos požiūris į visuomenines normas bei taisykles leidžia daryti išvadą, kad ji žmogus su aukštomis moralės normomis. Ji dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje kūno kultūros mokytoja. Ji yra apsigynusi metodininko vardą. Gimnazijos direktorius R. B. teismo posėdžio metu ją apibūdino kaip labai drausmingą, pažangią, turinčią didesnį nei 20 metų darbo stažą šioje gimnazijoje ir nei karto neprasižengusią, visų mokinių mylimą mokytoją. Mokytoją, kuri augindama šeimoje du vaikus, šiuo metu vienas dar moksleivis, o kitas jau studijuoja (duomenys neskelbtini), skiria labai daug laiko visuomeninei veiklai, yra aktyvi popamokinėje veikloje. Be to, 2015-03-01, kada buvo pastebėtas jos priklausantis automobilis mokyklos vidiniame kieme, ji vyko su mokiniais į varžybas. Tą rytą, ji tiesiog su savo automobiliu atvažiavo į mokyklą, tik tam, kad galėtų lydėti moksleivius į šachmatų varžybas, kurios vyko (duomenys neskelbtini). Kadangi į varžybas vyko su švietimo skyriaus užsakytu specialiu transportu, tai ji persėdo į jį, savo automobilį palikdama mokyklos kieme. Per skubėjimą, net neprisimindama, kad tą dieną 8 val. ryto prasideda antras rinkimų turas, ir nepasitikrino ar jos prašymu sūnus nuėmė ant automobilio lango užklijuotą plakatą su kandidato į miesto merus A. V. atvaizdu. Visi tolimesni, aukščiau nurodyti jos veiksmai susiję su sužinojimu, kad plakatas paliktas ant lango ir jo nuėmimo organizavimu tik jos sąmoningumą bei siekį gyventi nenusižengiant teisės aktais reglamentuojančiai tvarkai bei laikytis visuomenės priimtų moralės normų. Mano, kad žmogui turinčiam aukštas moralines normas, vien supratimas, kad jo veiksmai galimai prieštarauja teisės normomis nustatytai tvarkai yra pati didžiausia bausmė. Negana to, žmogui per visą savo gyvenimą, neturėjusiam jokio sąlyčio su teisėsaugos institucijoms, vien atvykimas pas policijos pareigūną dėl administracinio teisės protokolo surašymo sukelia stresą. Dar didesnis kaltės jausmas atsirado supratus, kad prasižengus pirmą kartą per savo gyvenimą, be neigiamų emocinių išgyvenimų gresia ir didžiuliai finansiniai nuostoliai.
Taip pat nurodo, kad tik vėliau paaiškėjo, jog policijos pareigūnas surašęs administracinį teisės pažeidimo protokolą privalėjo įrašyti administracinį nurodymą, nes tam buvo visi ATPK 260¹ str. nurodyti pagrindai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ji neteikė prašymo nei žodžiu nei raštu, kad šis nurodymas nebūtų surašytas, ji net nežinojo ir nebuvo informuota apie galimybę surašyti administracinį nurodymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
ATPK 9 str. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytąją valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę.
Aukštesnės instancijos teismas, visapusiškai išanalizavęs byloje esančius įrodymus bei visą pateiktą rašytinę bylos medžiagą, padarė išvadą, kad I. V. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 207⁹ str. 3 d., sudėtis. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
ATPK 207⁹ str. 3 d. dispozicija yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai atskleista visa reikiama teisės norma (neišsamiai aprašytas draudžiamas elgesys) ir kuri, siekiant atskleisti visą teisės normą, siunčia, kreipia į kitą norminį teisės aktą (aktus). Šiuo atveju tai Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymas, kurio teisės normų pažeidimas analizuojamas ir turi būti konstatuotas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad I. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 str. 10 d. 5 p. reikalavimus. Šis punktas numato, kad draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą: 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Pagal Išorinės politinės reklamos skleidimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. Sp-27, 3.1 punktą, išorinė politinė reklama suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. Taigi sistemiškai analizuojant bei vertinant aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad transporto priemonė su pažymėta Nr. 18 A. V. politine reklama laikytina išorine politine reklama, o tokios transporto priemonės pastatymas (laikymas) arčiau kaip 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, yra draudžiamas.
Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2015 m. kovo 1 d. apie 7.55 val. I. V. pastatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pažymėta Nr. 18 A. V. politine reklama (duomenys neskelbtini) gimnazijos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), arčiau kaip 50 metrų nuo pastato, kuriame vyko balsavimas. Šios aplinkybės neginčija ir pati I. V.. Tačiau ji teigia, kad A. V. politine reklama užkabinta ant automobilio šoninio stiklo, iš vidinės pusės, buvo matoma tik labai iš artimo atstumo ir tik tam tikru kampu, kad automobilis buvo paliktas vidiniame mokyklos kieme, kuris yra rakinamas ir į jį negali patekti pašaliniai asmenys, automobilis tretiesiems asmenims (rinkėjams) iš mokyklos pastato, kuriame vyko balsavimas, nebuvo matomas. Taip pat I. V. teigia, kad ji visomis įmanomomis priemonėmis, siekė kuo greičiau pašalinti plakatą nuo mašinos lango (skambino sūnui prašydama nuimti ant automobilio lango užklijuotą plakatą su kandidato į miesto merus A. V. atvaizdu). Aukštesnysis teismas įvertinęs šias I. V. nurodytas aplinkybes, pažymi, kad vieta, kur I. V. pastatė automobilį – (duomenys neskelbtini) gimnazijos kieme – yra vieša, į kurią bet kada gali patekti kiti asmenys. Tai, kad I. V. pamiršo apie tai, jog prie jos automobilio lango yra pakabintas plakatas su politine reklama, kad ji dėjo pastangas kuo greičiau jį nuimti, apylinkės teismo buvo įvertinta ir konstatuota, kad I. V. padarytas administracinis teisės pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma.
Nei ATPK 207⁹ str. 3 d. dispozicija, nei Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 str. 10 d. 5 p. norma nereikalauja atsižvelgti į pažeidimo padarymo aplinkybes konstatuojant pažeidimo faktą. Akivaizdu, kad I. V. pastatydama automobilį su išorine vaizdo reklama, buvo arčiau nei 50 metrų iki pastato, kuriame buvo įrengta balsavimo patalpa, todėl aplinkybės, kurioms esant, pažeidimas buvo padarytas, pažeidimo fakto nepaneigia. Kita vertus, apeliantė, kaip išorinės politinės reklamos skleidėja, aktyviai dalyvavusi rinkiminėje kampanijoje, pati dalyvavusi rinkimuose, privalėjo būti atidi ir rūpestinga, žinoti teisės aktuose įtvirtintus šios reklamos skleidimo draudimus.
Atmestinas I. V. apeliacinio skundo argumentas, kad jos galimai padarytą pažeidimą susijusį su rinkimų agitacija reglamentuoja Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, kad šį ginčą privalėjo nagrinėti tik Vyriausioji rinkimų komisija.
Asmenys, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą apibrėžti ATPK 259¹ str. Kadangi bylas dėl ATPK 207⁹ str. numatytų pažeidimų nagrinėja apylinkių teismai, tai administracinio teisės pažeidimo protokolus tokiose bylose surašo vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (ATPK 224 str. 1 d., 259¹ str. 1 d. 1 p.). Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė tinkamas subjektas – policijos pareigūnas (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjas) ir administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo taip pat tinkamas subjektas – apylinkės teismas (ATPK 224 str.1 d.).
Apeliaciniu skundu I. V. kelia klausimą dėl nuobaudos skyrimo, prašo neskirti jai administracinės nuobaudos.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, kad I. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumas nedidelis, padarytas dėl neatsargumo, atsižvelgdamas į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjos asmenybę, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokytoja, turi didesnį nei 20 metų darbo stažą šioje gimnazijoje, darbdavio charakterizuojama teigiamai, skiria labai daug laiko visuomeninei veiklai, yra aktyvi popamokinėje veikloje, augina du vaikus, nebausta, sprendžia, kad išvardintų aplinkybių visuma duoda pagrindo spręsti dėl ATPK 30¹ str. numatytos administracinės nuobaudos švelninimo galimybės, todėl nesutinka su apylinkės teismo jai paskirtosios nuobaudos dydžiu ir laiko, kad yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, I. V. visai neskirti administracinės nuobaudos, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl pažeidėjai paskirtos nuobaudos keistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarimą pakeisti:
I. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 207⁹ str. 3 d., padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d., visai neskirti administracinės nuobaudos.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama