Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-222/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-10
Bylos Nr.
1A-222/2012
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00164-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Kęstutis Jucys (pran.), Linas Šiukšta
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-222/2012Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00164-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nuteistajam A. K.,teismo medicinos specialistui Remigijui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. K. apskirta subendrinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vienuolikai metų. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Iš A. K. priteista 2 830 Lt V. B. turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai, 14 682,58 Lt Valstybinės ligonių kasai V. V. gydymo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. nuo vasario 9 d. 17 val. 15 min. iki vasario 10 d. 15 val. 54 min., būdamas girtas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas V. V., iš jų ne mažiau kaip du smūgius į galvą. Dėl dviejų smūgių į galvą V. V. buvo padarytas galvos smegenų sumušimas, kas sukėlė gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą, taip nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to išsivystė trauminė sunkios formos smegenų liga, difuzinė smegenų komocija, pasireiškusi aksono pažeidimo klinika, dėl ko 2011 m. gegužės 5 d. nukentėjusysis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir jam paskirti švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad jį nuteisęs teisėjas negalėjo nagrinėti šią bylą, nes ikiteisminio tyrimo metu tas pats teisėjas nagrinėjo jo kardomojo kalinimo – suėmimo klausimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. nužudyti nenorėjo, nes tokių pasekmių nesitikėjo, tačiau pripažįsta, kad tarp jų kilo konfliktas. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nes suduodamas smūgius buvo abejingas nukentėjusiojo gyvybės atėmimui, matė nukentėjusįjį nejudantį ir be gyvybės ženklų, nesidomėjo jo sveikatos būkle. Nuteistasis teigia, kad V. V. virtuvėje siekė alaus butelio (skunde nurodo bambalį) ir nugriuvo ant grindų, tačiau jis nieko rimto nepagalvojo, todėl nuėjo miegoti. V. V. ryte bandė pakelti, liepė eiti namo, tačiau pastarasis nerišliai kažką pasakė, todėl nieko blogo neįtardamas, paliko jį miegoti. Po to, kai nuteistasis grįžo iš miesto, išsigando ir iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Mano, kad V. V. galėjo mirti dėl gydytojų kaltės, nes nukentėjusysis mirė ligoninėje po kelių mėnesių, todėl nori, kad būtų paskirta nauja medicinos ekspertizė. Teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas negalėjo pasakyti su kuo buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam bei teigė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūnant. Prašo atsižvelgti į tai, kad dėl padarytos veikos labai gailisi, yra jauno amžiaus, turi ką tik gimusią dukrą ir yra vienintelis, kuris išlaiko šeimą.

A. K. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. K. kaltė padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BPK normų pažeidimų nepadarė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pagrindė, kodėl vadovaujasi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kuriuos jie davė apie žinomas bylai svarbias aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011 m. spalio 19 d. A. K. buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą ir jam buvo pateikta visa bylos medžiaga susipažinti (2 t., 107, 110 b. l.). 2011 m. gegužės 27 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas (2 t. 113 b. l.) ir 2011 m. gegužės 30 d. byla buvo gauta Klaipėdos apygardos teisme (2 t., 117 b. l.). 2011 m. gegužės 31 d. patvarkymu Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas šią bylą nagrinėti paskyrė šio teismo teisėjui D. J. (2 t., 119 b. l.). Klaipėdos apygardos teismo teisėjas D. J. 2011 m. birželio 7 d. ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimis A. K. pratęsė suėmimo terminą trims mėnesiams (2 t., 124-125, 171-172 b. l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamoji byla, kurioje A. K. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, jau buvo perduota ir nagrinėjama apygardos teisme, todėl nuteistajam kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsė teisėjas D. J. teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK 123 straipsnio 6 dalies, 127 straipsnio 9 dalies, 233 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teisėjas D. J. turėjo teisę nagrinėti šią baudžiamąją bylą pirmojoje instancijoje, nes jis nedalyvavo ikiteisminio tyrimo procese (BPK 58 straipsnio 2 dalis).

Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistajam A. K. nepriimtinos apygardos teismo išvados dėl nukentėjusiajam V. V. padarytų sužalojimų laiko ir mirties priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis Baudžiamojo kodekso Specialiojoje dalyje numatytai atitinkamos nusikalstamos veikos sudėčiai, taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme. Visos kitos aplinkybės, kurių baudžiamasis įstatymas neįtraukia į būtinų nusikalstamos veikos požymių ratą, kaltininko veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kaip minėta aukščiau, objektyviajam nužudymo nusikalstamos veikos sudėties požymiui – veikai – būdinga tai, kad kaltininkas jį padaro veikimu ar neveikimu, o subjektyvus požymis – tyčia (tiesioginė ar netiesioginė). Nusikalstamas padarinys yra nukentėjusiojo mirtis. Taigi, norint veiką kvalifikuoti kaip nužudymą, reikia nustatyti šiuos aukščiau nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuteistojo A. K. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl įrodymų vertinimo yra pagrįsti, patikimi ir įtikinami. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas, neatitinkantis kaltininko lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą patvirtinančios aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pagrindė, kodėl iš dalies vadovaujasi nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais apie jiems žinomas bylai svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus, rašytinę medžiagą, specialisto išvadas vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Priešingai, nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde vadovaujasi tik jam palankiais įrodymais, juos vertina vienpusiškai ir selektyviai, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis. Iš A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad nuteistasis sudavė kumščiu V. B. į krūtinę (daugiau į peties sritį), dėl ko liudytojas (V. B.) supyko ir išėjo. Tai atitinka liudytojo V. B. parodymus, kad po gauto smūgio, jis (liudytojas) išėjo ir laukė V. V., tačiau pastarasis nepasirodė. Be to, iš liudytojo V. B. parodymų matyti, kad A. K. vėliau prašė jo policijai nepasakoti kaip buvo sumuštas V. V., prašė sakyti, kad jis ir V. V. iš nuteistojo buto išėjo sveiki, tačiau vėliau nukentėjusysis grįžo sumuštas (3 t., 157 b. l.). Akivaizdu, kad A. K. siekė paveikti liudytoją V. B. ir bandė įkalbėti jį meluoti policijos pareigūnams apie tikrąsias įvykio aplinkybes, tokiu būdu bandė išvengti gresiančios atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas V. B. apkalba A. K., tokių aplinkybių nuteistasis nenurodė ir apeliacinio proceso metu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi V. B. parodymais, iš kurių matyti, kad jis (liudytojas) nukentėjusiojo V. V. nemušė ir jokių smūgių jam nesudavė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ne kas kitas, o A. K. sudavė visus specialisto išvadoje nurodytus smūgius V. V. tiek į galvą, tiek į kitas kūno vietas.

Kaip matyti iš A. K. apeliacinio skundo, nuteistasis pripažįsta sudavęs V. V. kelis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, bet mano, kad nukentėjusysis mirė ne nuo jo suduotų smūgių, bet dėl gydytojų kaltės, nes jis mirė ligoninėje po kelių mėnesių, be to, sužalojimai jam galėjo būti padaryti ir nugriuvus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie nuteistojo skundo argumentai niekuo nepagrįsti ir atmestini. Iš A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, matyti, kad jis sudavė daugiau kaip du ar tris smūgius V. V. į nosį, akį, galvą, pilvą, po to nukentėjusysis liko gulėti ant grindų, o jis nuėjo į kambarį, pasikalbėjo su sugyventine D. L. ir grįžo atgal į virtuvę. Tuo metu V. V. sėdėjo ant virtuvinės spintelės ir siekė nuo šaldytuvo paimti butelį alaus, tačiau kniūpsčias nukrito ant grindų ir daugiau nebesikėlė (2 t., 102-105 b. l.). Tai iš dalies atitinka teismo medicinos išvadoje nurodytų sužalojimų lokalizaciją, t. y. masyvi poodinė kraujosruva galvos plaukuotosios dalies dešinėje pusėje ir veide apimanti dešinę kaktos, dešinio smilkinio, dešinio skruosto, dešinio antakio, dešinės akies abiejų vokų, nosies nugarėlės ir kairės akies abiejų vokų sritis su kraujo išlaja po dešinės akies jungine ir netaisyklingos formos daugybinius odos nubrozdinimus kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje V delnikaulio projekcijoje, dėl ko buvo sumušti smegenys ir atsirado smegenų koma, kas yra vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Joje taip pat konstatuota, kad nukentėjusiajam padaryti visi kūno sužalojimai buvo vienodo senumo, buvo padaryti prieš nepilną savaitę iki objektyvios apžiūros. Taip pat specialistas savo išvadoje nurodė, kad galvoje sužalojimai atsirado nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietais daiktais, tikėtina, kad sudavus daugybinius smūgius, o dešinės pusės sužalojimas atsirado nuo tiesioginio trauminio slystamojo poveikio (1 t., 33-34 b. l.). Apeliacinio proceso metu apklaustas teismo medicinos specialistas Remigijus Petrauskas parodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog V. V. ligoninėje buvo gydomas netinkamai. Priešingai, nukentėjusysis V. V. mirė nuo komplikacijų, kurias sukėlė sunki galvos trauma, dėl ko išsivystė sunkios formos trauminė smegenų liga bei sunki difuzinė smegenų komocija, pasireiškusi difuzinio aksomo pažeidimo klinika, jo mirtis yra priežastiniame ryšyje su padarytais sužalojimais įvykio metu. Tokie teismo medicinos specialisto parodymai teisme iš esmės atitinka teismo medicinos specialisto išvadą (1 t., 42-43 b. l.). Teisėjų kolegija sutinka su teismo medicinos specialisto Remigijaus Petrausko parodymais apie tai, kad V. V. krisdamas nuo spintelės ir veidu atsitrenkdamas į grindis galėjo susižaloti kaktos kairę pusę, dėl ko buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau tai neturėjo jokios įtakos mirties priežasčiai. Apeliacinio proceso metu nuteistasis parodė, kad nukentėjusysis nuo spintelės nukrito ir susitrenkė veido dešinę pusę. Tačiau A. K. tokius parodymus davė tik apeliacinio proceso metu, jų nepatvirtina kiti įrodymai, todėl jais tikėti nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, būtinumo skirti naują teismo medicinos ekspertizę nėra objektyvaus pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas specialistų išvadas ištyrė ir įvertino laikydamiesi BPK 20 straipsnio nuostatų bei išnaudodami visas tam BPK numatytas procesines priemones. Be to, apeliacinio proceso metu buvo apklaustas teismo medicinos specialistas Remigijus Petrauskas, kurio parodymai taip pat yra įtikinami.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Kasacinės bylos Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-109/2009). Taip pat svarbu pažymėti tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-237/2005). Teisėjų kolegija įvertinusi visas bylos aplinkybes konstatuoja, kad A. K. veikė netiesiogine tyčia: jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, kuri laikoma gyvybiškai pavojinga vieta) ir daugybinius smūgius kitas kūno vietas), numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai (nukentėjusiojo mirtis), tačiau nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. jis suduodamas smūgius V. V. nenorėjo ir nesiekė nukentėjusiojo mirties, tačiau po nukentėjusiojo sumušimo jį paliko gulėti, iš karto kvalifikuotos medicinos pagalbos nukentėjusiajam nesuteikė, nors matė ir suprato, jog nukentėjusysis guli sužalotas. Bylos duomenys patvirtina, kad tik kitą dieną, t. y. 2011 m. vasario 10 d. ryte pamatęs, kad V. V. nesikelia, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau vėliau nukentėjusiajam išsivystė trauminė sunkios formos smegenų liga, difuzinė smegenų komocija, pasireiškusi aksono pažeidimo klinika ir 2011 m. gegužės 5 d. nukentėjusysis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė. Šios aplinkybės įrodo, kad A. K. buvo abejingas galimiems sunkiems padariniams atsirasti (V. V. mirčiai) ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

Apeliacinis teismas pažymi, kad nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Teismų praktikoje nurodoma, kad jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Asmuo suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystymąsi bei numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertinusi nusikalstamų veiksmų intensyvumą, padarytų sužalojimų lokalizaciją (galvą), kur yra išsidėstę žmogui gyvybiškai svarbūs organai - daro išvadą, kad tarp nuteistojo A. K. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi, jog V. V. mirė 2011 m. gegužės 5 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, t. y. praėjus net keliems mėnesiams nuo nusikalstamos veikos padarymo, bei tai, jog nuteistasis jokių įrankių nenaudojo, nusikaltimo padarymo iš anksto neplanavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Klaipėdos apygardos teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgė į jo asmenybę (ne kartą teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą), padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį (BK 11 straipsnio 6 dalis), dėl ko kilo sunkūs ir neatitaisomi padariniai, tyčios formą (netiesioginė tyčia). Pirmosios instancijos teismas A. K. pagrįstai nepripažino jo nuoširdų gailestį kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesigaili ir savo elgesio nevertina kritiškai, nors ir pripažįsta sudavęs keletą smūgių nukentėjusiajam. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir A. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmę baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkio ribose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta jokių kitų nuteistajam teisiškai palankių aplinkybių, kurios leistų jam paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad dėl padarytos veikos labai gailisi, yra jauno amžiaus, turi naujagimę dukrą ir yra vienintelis, kuris išlaiko šeimą, nėra pagrindas dar labiau mažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nedirba (nors apeliacinio proceso metu teigė, kad dirba, tačiau byloje jokių objektyvių duomenų apie tai nėra), o mažametį vaiką prižiūri ir išlaiko sugyventinė D. L. (1 t., 102-104 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui. Tai atitinka BK 61 straipsnio nuostatas. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis JucysTeisėjai Regina GaudutienėLinas Šiukšta