Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Inai Matulienei, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas R. B. , jos atstovui advokatui Sergejui Korznikovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančios, administracine tvarka nebaustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nurodant, kad ji 2009-03-26 apie 7.30 val. Palangos g., Juodupės mstl., Rokiškio r. vairavo automobilį Mazda 121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus ir padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1d.

Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patrulis H. S. nurodė, kad tą dieną buvo vykdomas reidas. Policijos automobilis buvo pastatytas 5 metrai nuo sankryžos su Palangos gatve. Apie 7.30 val. pastebėjo atvažiuojantį automobilį. Pareigūnas R. T. stabdė automobilį rankos mostu su krivule, tačiau minėtas automobilis pasuko į kairę ir nuvažiavo. Automobilį surado prie garažų viduryje kelio. Pareigūnas R. T. stabdė minėtą automobilį prieš 100 metrų likus iki pareigūno. Automobilį priverstinai nuvežė, nes vairuotoja nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti.

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus tyrėjo R. T. ir vyresn. patrulio H. S. 2009-03-26 tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad 2009-03-26 apie 07.30 val. Palangos g., Juodupės mst.. Rokiškio r. pastebėjo atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . R. T. išėjo į važiuojamą kelio dalį ir akivaizdžiu krivūlės mostu stabdė minėtą automobilį. Likus maždaug iki pareigūno apie 10 metrų, automobilio vairuotojas staiga padidino greitį ir automobilį pasuko link šalia esančių garažų. Pareigūnai, susėdę į tarnybinį automobilį, įsijungę garso bei šviesos signalus pradėjo jį vytis. Tarp šalia esančių medinių garažų pastebėjo paliktą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Automobilis buvo paliktas tarp garažų taip, kad trukdė pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Šalia automobilio nieko nebebuvo. Pagal automobilio valstybinį numerį nusistatė, kad jis priklauso R. B. , gyv. Rokiškio r., Juodupės mst., Tekstilininkų g. 11-6. Maždaug po 15-20 minučių prie pareigūnų priėjo moteris, kuri prisistatė, kad yra automobilio savininkė, ir pateikė automobilio dokumentus.

Apklaustas kaip liudytojas Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus tyrėjas R. T. nurodė, kad tą dieną Juodupės miestelyje dirbo du ekipažai. Pamatė atvažiuojantį automobilį Mazda 121, likus kažkur apie 30 metrų iki policijos pareigūnų, jį pradėjo stabdyti krivule rankos mostu. Automobilį pradėjo stabdyti prieš pat keliuką, vedantį link garažų. Automobilis pasuko link garažų ir padidino greitį. Pareigūnai sėdo į tarnybinį automobilį ir įsijungę šviesos ir garso signalus pradėjo vytis.

Apklausta kaip liudytoja Vitkauskienė nurodė, kad tą dieną nakvojo pas dukrą Palangos gatvėje. Pastebėjo, kad ant kalnelio stovi policijos mašina. Po to pamatė atvažiuojantį mėlyną automobilį, kuriuo važiavo jos draugė. Kad stabdytų automobilį nematė.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.).

Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai yra išaiškintos (nustatytos) faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Šios aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Byloje esant prieštaringiems įrodymams apie pažeidimo padarymą ir jo faktines aplinkybes, teismas vertina jų visumą. Pagal nurodyto ATPK 130 str. 1d. numatyto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo (dėl nepaklusimo sustabdyti transporto priemonę) gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu t. y. tyčios forma. Teisėtas policijos reikalavimas stabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti (ATPK 130 str. pastaba). Asmuo, kurio automobilį policijos pareigūnai stabdo, turi matyti ir suvokti, kad yra stabdomas ir, siekdamas išvengti sustabdymo, tyčia nepaklusti. Tiek teikiant paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu R. B. nuosekliai nurodė, kad ji pamatė tik priekyje stovintį asmenį su šviečiančia liemene, ir pastebėjusi, kad neturi reikiamų dokumentų bei pagalvojusi, kad ten gali stovėti policija, pasuko link garažų ir nuėjo link savo namų tikslu pasiimti dokumentus. Kad policijos pareigūnas ją būtų stabdęs nematė, pamačiusi, kad ją stabdo, tikrai nebūtų vengusi sustabdymo.

Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad stabdomas automobilis padidino greitį ir pasuko į šalį likus iki jų 10 metrų. Teismo posėdžio metų R. T. nurodė, kad stabdė automobilį likus 30 metrų iki jo, H. S. nurodė, kad R. T. stabdė likus daugiausiai 100 metrų. Iš prie bylos prijungtų foto lentelių, kuriose sumodeliuota situacija atitinka tikrą ir kurią policijos pareigūnai pripažino analogišką buvusiai, matyti, kad policijos pareigūnas stovėjo sankryžoje, o automobilis pasuko į prieš jį esantį keliuką. Šalia sankryžos, kur stovėjo policijos pareigūnas ir šalia keliuko, į kurį pasuko R. B. , stovi elektros stulpai. AB Rytų skirstomieji tinklai 2009-04-07 pažymoje Nr. 30241-64 nurodė, kad atstumas tarp minėtų stulpų yra 40 metrų. Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas laiko, kad pareigūnų parodymai nėra nuoseklūs, neatitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaip matyti, atstumas tarp keliuko ir sankryžos yra ne mažesnis kaip 40 metrų. Šie įrodymai yra objektyvūs ir neginčytini. Todėl pareigūnų parodymai, kad R. B. , ją pradėjus stabdyti prieš pat juos padidino greitį ir pasuko į šalia esantį keliuką, teismo vidiniu įsitikinimu nėra realūs. Net ir pareigūnui rodant automobilio stabdymo gestus, kai automobilio vairuotojas yra toliau nei 40 metrų atstumu nuo policijos pareigūno, tikėtina, kad automobilio vairuotojas gali nematyti ir nesuvokti rodomų gestų prasmės bei nematyti policijos pareigūnų skiriamųjų ženklų, juolab kad tarnybinis automobilis stovėjo už sankryžos kitoje gatvėje, pastatytas 5 metrų atstumu nuo sankryžos, kaip nurodė policijos pareigūnai. Vien tik policijos pareigūnų dėvima šviesą atspindinti liemenė ir neturint galimybės identifikuoti kitų policijos pareigūnų skiriamųjų ženklų, neišskiria policijos pareigūnų iš kitose tarnybose dirbančių asmenų ar kitų asmenų, dėvinčių ryškią šviesai atspindinčią liemenę tarpo. Iš foto lentelių matyti, kad sklypas, esantis prie sankryžos, aptvertas tvora, todėl tikėtina, kad tarnybinio automobilio nesimatė.

Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos LR Generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660, 77.1 punktas numato, kad patrulis, jei transporto priemonė nepaklūsta ją sustabdyti, privalo surinkti kuo daugiau informacijos apie transporto priemonę ir apie tai informuoti budėtoją. Įrodymų, kad pareigūnai apie automobilio nestojimą būtų pranešę budėtojui, nėra.

L. V. parodymai nėra informatyvūs, neišsamūs, tiksliai nepaaiškina įvykio aplinkybių, todėl teismas jais nesiremia.

ATPK 269 str. 7d. numato, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas stovėjimo vietoje, kurioje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui), ..../-/...., 130 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos), .../-/..., jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma griežtai reglamentuoja atvejus, kada gali būti nuvežama transporto priemonė. Privalomos dvi sąlygos – transporto priemonė turi trukdyti eismui ar pažeisti kitų asmenų teises. Pareigūnai, priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodė, kad transporto priemonė nuvežama dėl to, kad ji nesustojo stabdoma. Jie vadovavosi LR Generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymo Nr. 5-V-200 „D. T. priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo ir Transporto priemonių važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3.1.6. punktu, kuriame nurodoma, kad policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 264 straipsnyje pateikta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių sąvoka. Šiame straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas, .../-/..., priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir kt. Kaip matyti iš šio straipsnio turinio, įstatymų leidėjas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis apriboja asmens laisvę ir nuosavybę, t. y. vieną didžiausių asmens teisių. Todėl laikytina, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas kaip proceso užtikrinimo priemonė taikomas tik esant ATPK numatytoms sąlygoms taip pat tais atvejais, kai priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra neišvengiama priemonė teisenai užtikrinti, t. y., kai minėtos priemonės netaikymas sudarytų realią grėsmę, kad nepritaikius šios priemonės procesas taptų negalimas arba būtų nesurinkta pakankamai duomenų administracinio teisės pažeidimo bylai išnagrinėti. Pažymėtina, kad ATPK numatyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė pagal savo paskirtį yra skirta administracinės teisenos užtikrinimui, o ne už pažeidimą paskirtos baudos sumokėjimo užtikrinimui. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktų hierarchijoje įstatymas turi aukštesnę galią nei įsakymas, nes įsakymas yra poįstatyminis teisės aktas, kuris privalo neprieštarauti galiojantiems įstatymams.

R. B. nurodė, kad automobilis buvo paliktas prie garažų, buvo pakankamas tarpas pravažiuoti kitai transporto priemonei, be to automobilis buvo paliktas tik kol pasiims iš namų dokumentus, tačiau eismui jis netrukdė kitų asmenų teisių nepažeidė. Policijos pareigūnai, kaip jau minėta, transporto priemonę priverstinai nuvežė dėl nepaklusimo sustoti. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas laiko, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė buvo taikyta nepagrįstai, realaus trukdymo eismui ar kitų asmenų teisių pažeidimo nėra, įrodymų, kad priverstinis nuvežimas buvo būtinas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai užtikrinti taip pat nepakanka.

Kadangi visos abejonės administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti vertinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai, o įrodyti asmens kaltę privalo institucija, surašiusi protokolą, tai teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių R. B. kaltę, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. B. atžvilgiu nutrauktina.

Priverstinai nuvežta transporto priemonė – automobilis Mazda 121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1d. R. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Priverstinai nuvežtą transporto priemonę – automobilį Mazda 121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui.

Nutarimas per 10 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.