- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- AN2-56-316/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00014-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. A.
- Kategorijos
- 19.45Atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas (ANK 547 str.)
- 21.3.2Pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną (ANK 590 str.)
- 21.5.2Administracinio nusižengimo protokolo turinys (ANK 609 str.)
- 21.11.4Apeliacinio skundo turinys ir forma (ANK 647 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.14Kiti apeliacinio proceso dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų klausimai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2022 m. balandžio 1 d. pareiškėjas M. A. su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus, kuriame nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 6 d., 13 val., jis atvyko į (duomenys neskelbtini) savivaldybę adresu: (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) vadovų pasitarimas. Į iš anksto viešai paskelbtą pasitarimą jis atvyko kaip (duomenys neskelbtini), kad rinktų informaciją apie pasitarime svarstomus klausimus ir apie tai informuotų visuomenę savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“, bei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorė J. M., vadovaudamasi 2021 m. birželio 25 d. įsakymu patvirtintų taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) 63.5 ir 63.7 papunkčiais, parašė pareiškimą ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį (pareiškėją) išvesdino iš (duomenys neskelbtini) kaip asmenį, kuriam nebuvo duotas leidimas stebėti pasitarimą. Kadangi jis buvo policijos išvesdintas daugybės žmonių akivaizdoje, dėl to patyrė neturtinę žalą. Nurodo, kad minėtos taisyklės nebuvo paviešintos viešai (jis nebuvo informuotas apie minėtų taisyklių pakeitimus ir apie tai, kad visi pasitarimai yra (duomenys neskelbtini)). Savivaldybės atstovai pareiškėją informavo, kad pasitarime (duomenys neskelbtini) klausimai, dėl kurių pasitarimas turėjo būti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mano, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorės J. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 547 straipsnyje, požymių.
2. Pareiškimu pareiškėjas prašo: 1) pripažinti jį nukentėjusiuoju dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorės neteisėtų veiksmų; 2) pripažinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorę J. M. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 547 straipsnyje (Atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas); 3) pritaikyti administracinę nuobaudą J. M., padariusiai administracinį nusižengimą, numatytą ANK 547 straipsnyje; 4) priteisti jam, kaip nukentėjusiam, vieno euro patirtą neturtinę žalą iš administracinį nusižengimą padariusios (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorės J. M. (b. l. 1-2).
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo M. A. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 547 straipsnio 1 dalį pradėjimo. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, jog iš pateikto pareiškimo matyti, kad nurodomi administracinio nusižengimo padarymo laikas – 2021 m. rugsėjo 6 d., 13 val., aprašomos faktinės aplinkybės, tačiau konkrečiai nenurodoma, kokiais J. M. veiksmais/neveikimu (tuo, kad parašė pareiškimą policijai, davė nurodymą iškviesti policijos pareigūnus, tuo, kad neinformavo pareiškėjo apie 2021 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų taisyklių pakeitimus, ar tuo, kad (duomenys neskelbtini) posėdyje buvo svarstomi klausimai, dėl kurių pasitarimas neturėjo būti (duomenys neskelbtini), ar kt.) padarė ANK 547 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Be to, įstatymas nenumato teismui savo iniciatyva formuluoti kaltinimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, papildyti jį naujomis esminėmis faktinėmis veiklos aplinkybėmis ar nurodyti teisės aktus, kuriuos jis pažeidė, kai tokie teisės aktai iš viso nėra nurodyti. Papildomai pažymėjo, jog ANK 635 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ar pareiškimo iškelti administracinio nusižengimo bylą turinį. Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą iš administracinį nusižengimą padariusio asmens, privalo nurodyti, kas sudaro neturtinę žalą, kaip ši žala pasireiškė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Nustatė, kad apylinkės teismui pateiktas pareiškimas turi esminių trūkumų, kurie riboja galimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, todėl pagal šį pareiškimą administracinio nusižengimo teisena yra negalima (b. l. 3-5).
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutartį.
4.1. Skunde pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ANK 590 straipsnio 4 dalies taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartyje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021 nurodė, kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimo procedūra dėl ANK 547 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo. Įstatymų leidėjas, suteikdamas visuomenės informavimo priemonės atstovui ar žurnalistui teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nenustatė reikalavimų pateikiamo pareiškimo turiniui.
4.2. ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų (tarp jų ir žurnalistų) teisės rinkti bylai reikšmingą informaciją, įrodymus yra nepalyginti siauresnės apimties nei specializuotų subjektų. Laikantis pozicijos, kad nurodytų subjektų teismui pateikiamas pareiškimas turi atitikti visus administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus, būtų ne tik nepagrįstai plečiamai aiškinamas ANK 590 straipsnio 4 dalies turinys, tačiau ir neproporcingai ribojama šioje normoje nurodytų subjektų teisė ginti pažeistus jų interesus. Kasacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn pagal ANK 547 straipsnį asmuo gali būti patrauktas tik pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto pareiškimą, todėl, sukuriant formalias ir sunkiai įveikiamas kliūtis pareiškėjui, administracinė atsakomybė pagal ANK 547 straipsnį iš esmės taptų deklaratyvaus pobūdžio.
4.3. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais administracinį nusižengimą tyrusios institucijos nėra (nes toks tyrimas pagal šios normos nuostatas nėra atliekamas), teismas yra laikytinas vieninteliu kompetentingu subjektu, turinčiu įgaliojimus gauti, rinkti ir išreikalauti įrodymus. Pareiškėjo manymu, teismas turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo ar nusižengimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių – galimų traukti administracinėn atsakomybėn asmenų nustatymo, konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymo.
4.4. Akcentuoja, jog jo pateiktame pareiškime pirmosios instancijos teismui jis nurodė konkretų asmenį, t. y. J. M., kuri yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorė, galimai atsakinga už tai, kad savo aktyviais veiksmais (pasinaudodama policijos pareigūnais jį pašalinti iš savivaldybėje vykusio posėdžio) savo įsakymu patvirtino vidaus tvarkos taisykles, kad visi (duomenys neskelbtini) vykstantys pasitarimai yra (duomenys neskelbtini), tuo kliudė jam vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigas. Taigi, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, jis pateikė pakankamai konkrečių duomenų apie galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę ir privalėjo savo iniciatyva pašalinti neesminius pareiškimo trūkumus bei pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Pažymi, jog administracinio nusižengimo padarymu kaltinamas ne privatus asmuo, o (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorė J. M.
4.5. Apibendrindamas savo skundą pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra privalomos visų instancijų teismams, įskaitant ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus, todėl priimta skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina (b. l. 11-13).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
5. ANK 647 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, jog apeliaciniame skunde turi būti nurodyta: apeliacinį skundą padavusio asmens prašymai. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjo M. A. apeliacinio skundo reikalavimo, juo yra prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį. Taigi apeliaciniame skunde nenurodoma, kokį konkretų sprendimą (nutartį), panaikinus skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliantas prašo teismo priimti. Skundo motyvų didelę dalį sudaro cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021 motyvai, papildomai nurodoma tik tai, kad apylinkės teismas turėjo pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
6. Nors pareiškėjo M. A. apeliacinis skundas ir neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, į ką turėjo atkreipti dėmesį ir apylinkės teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą (ANK 648 straipsnis), apygardos teismas šiuo atveju nagrinėja apeliacinį skundą ir patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
7. ANK 590 straipsnis detaliai nereglamentuoja asmens, besikreipiančio į teismą, surašyto pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų bei surašymo tvarkos, tačiau šios nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo ANK 609 straipsnio 1 dalies ir 577 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, nes būtent šiuo pareiškimu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad ANK 609 straipsnyje aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duomenis, pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, tiek ANK 39 straipsnio nuostatoms taikyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3-5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
8. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tačiau įvertinus tai, kad bylose dėl ANK 547 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo administracinio nusižengimo bylos tyrimas nėra atliekamas, administracinio nusižengimo protokolas nėra surašomas, teismas gali būti aktyvus tik tuomet, kai yra tinkamai apibrėžtas padarytas administracinis nusižengimas ir nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, o tai šiuo atveju turėjo būti padaryta pareiškėjo pareiškime.
9. Pažymėtina, kad apelianto M. A. surašytas pareiškimas yra administracinio nusižengimo bylos procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas asmeniui, galimai padariusiam administracinį nusižengimą. Šiuo pareiškimu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, todėl pareiškėjo pareiškime esant nustatytiems trūkumams (nenurodoma, kokiais J. M. veiksmais/neveikimu (tuo, kad parašė pareiškimą policijai, davė nurodymą iškviesti policijos pareigūnus, tuo, kad neinformavo pareiškėjo apie 2021 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų taisyklių pakeitimus, ar tuo, kad (duomenys neskelbtini) posėdyje buvo svarstomi klausimai, dėl kurių pasitarimas neturėjo būti (duomenys neskelbtini), ar kt., nurodyti teisės aktai, kuriuos asmuo pažeidė bei nurodyta, kas sudaro neturtinę žalą, kaip ši žala pasireiškė)) šis pareiškimas pagrįstai apylinkės teismo buvo įvertintas kaip nepagrįstas, pagal kurį administracinio nusižengimo teisena yra negalima. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai yra esminiai, jie riboja galimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą.
10. Priešingos išvados neleidžia daryti ir pareiškėjo apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021, kuria iš esmės grindžiamas pats apeliacinis skundas. Minimoje kasacinės instancijos teismo nutartyje susiklosčiusi situacija nėra tapati šioje administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamai situacijai (nelaikoma precedentu), todėl ja remtis nėra pagrindo. Pareiškėjo cituojamoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl pareiškėjų įgalioto atstovo advokato surašyto ir apylinkės teismui pateikto pareiškimo turinio atitikimo ANK 609 straipsnio nuostatoms (nagrinėjamu atveju pareiškimą surašė pats pareiškėjas).
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo M. A. apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir M. A. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.