Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-17 · Byla Nr. N-556-1663-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-17
Bylos Nr.
N-556-1663-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Administracinė byla Nr. N17-1663/2006Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutarties N. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) Kelių patrulių rinktinės pareigūnas N. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2006 m. kovo 29 d. 7.27 val. Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 3A, vairuodama automobilį ,,Nissan Almera”, (duomenys neskelbtini), ir įvažiuodama į pagrindinį kelią iš šalutinio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, susidūrė ir sugadino abu automobilius. Automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 196, 275 punktų reikalavimus. N. S. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

Institucija 2006 m. kovo 31 d. nutarimu N. S. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė 100 Lt baudą, pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį paskyrė 100 Lt baudą ir, vadovaudamasi ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai paskyrė 100 Lt baudą. N. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama nutarimo dalį dėl jai pareikšto kaltinimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad dėl kilusios autoavarijos jos kaltės nėra. Nurodė, kad norėjo išvažiuoti iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią - S. Stanevičiaus g. Įvykio vietoje buvo automobilių spūstis, todėl į pagrindinį kelią ji galėjo išvažiuoti tik leidžiant pagrindiniu keliu važiavusiems automobiliams. S. Stanevičiaus g. važiuojantys automobiliai sustojo ir vieno automobilio vairuotojas šviesos signalu davė jai signalą važiuoti į pagrindinę gatvę. Pareiškėja įvažiavo į pagrindinę gatvę ir pasuko į kairę. Tuo metu dešiniau sustojusių automobilių pravažiavo automobilis ,,Mercedes Benz”, kuris kliudė jos vairuojamo automobilio dešinį priekinį kampą. N. S. nurodė, kad dėl autoavarijos kaltas būtent ,,Mercedes Benz” vairuotojas, kuris apvažinėjo ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių koloną iš dešinės, nors tai draudžia KET 170 punktas. Taip pat nurodė, kad betarpiškai susidūrimo momentu jos automobilis stovėjo, nes laukė galimybės judėti į priekį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi N. S. skundo nepatenkino, Institucijos 2006 m. kovo 31 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad N. S. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Teismas, atsižvelgdamas į KET 196 punkto reikalavimus bei į nustatytas faktines aplinkybes, jog N. S. išvažinėjo iš šalutinio kelio į pagrindinį, padarė išvadą, kad N. S. privalėjo praleisti visus pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, nepriklausomai nuo jų judėjimo krypties. Teismas pažymėjo, kad įvykio vietoje kelkraščio nėra, nes važiuojamoji dalis baigiasi gatvės bordiuru, greitėjimo ar lėtėjimo juostos taip pat nėra, kelio ženklai ir kelio ženklinimas apvažiuoti iš dešinės taip pat nedraudžia, todėl V. G. automobilių koloną iš dešinės apvažiavo nepažeisdamas KET 170 punkto reikalavimų. Teismas nustatė, kad V. G. važiavo apie 0,5 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t. y jis vykdė ir KET 16 punkto reikalavimus. Teismas nurodė, kad N. S. paaiškinimas, jog betarpiškai prieš automobiliams susiduriant jos automobilis stovėjo, nepagrįstas, nes tai vienareikšmiškai paneigia automobilio ,,Mercedes Benz” sugadinimai. Teismas konstatavo, kad N. S. pažeidė KET 196 ir 275 punktų reikalavimus. Teismas nenustatė N. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

III.

N. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartį bei Institucijos 2006 m. kovo 31 d. nutarimo dalį dėl pripažinimo kaltu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareigūnai, tyrę įvykį, administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo esmę aprašė netinkamai.

2. Teismas, neįvertinęs visų bylos aplinkybių, konstatavo, kad apeliantės kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu teismas neatsižvelgė ir nevertino apeliantės pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus 2006 m. balandžio 24 d. raštą Nr. A51-6483-(1.7-EUD-2).

3. KET 13 punkte nustatyta, kad eismo juosta yra kelių horizontalaus ženklinimo linijomis ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. Taigi, teismo argumentas, ,,kad vienos krypties eismo juostai įvykio vietoje tenka 5,8 metro važiuojamosios dalies pločio, galima konstatuoti, kad įvykio vietoje automobiliai viena kryptimi gali važiuoti dvejomis eismo juostomis” yra nepagrįstas, nes S. Stanevičiaus g. yra dvi priešingos krypties eismo juostos. O toje važiuojamojoje kelio dalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, pagal minėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento miesto ūkio skyriaus pateiktą informaciją, yra viena juosta.

4. Teismas netinkamai taikė ATPK 284 straipsnio normą, įpareigojančią organą (pareigūną) išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, nesiėmė visų įstatymų numatytų administracinių priemonių bylos teisingo išsprendimo užtikrinimui, t. y. neapklausė liudininko V. S. bei V. G., kurių parodymai būtini objektyvios tiesos nustatymui byloje.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo nepatenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniame skunde N. S. tvirtina, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį patraukta nepagrįstai. Nebuvo įvertintos visos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai, netinkamai taikyta ATPK 284 straipsnio norma.

Kelių eismo taisyklių 196 punkte numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančios prie sankryžos pagrindiniu keliu. Šios nuostatos interpretavimas lemia išvadą, jog transporto priemonės važiuojančios pagrindiniu keliu turi pirmenybės teisę tęsti judėjimą transporto priemonių atžvilgiu, važiuojančių šalutiniu keliu. Nagrinėjamu atveju, asmuo, dėl kurio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš šalutinio kelio (kiemo) išvažinėjo į pagrindinį kelią (S. Stanevičiaus gatvę) ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Mercedes Benz“. Būtent ši veika ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Iškelta versija esą N. S. vairuota transporto priemonė stovėjo vietoje, kai į ją atsitrenkė nukentėjusiojo automobilis, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepagrįsta. Tai įrodo asmens patraukto administracinėn atsakomybėn paaiškinimai, kuriuose N. S. nėra nuosekli. Vienais atvejais teigia buvo sustojusi (b.l. 2-3), kitais pripažįsta, jog jos vairuotas automobilis judėjo (b.l. 16, 30). Pastaraisiais tikėtina, nes jie patvirtinti objektyviais įrodymais, t. y. transporto priemonei „Mercedes Benz“ padarytais sugadinimais (sugadintos kairės pusės galinės durys, sparnas; b.l. 14).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, jog piko valandomis, labiausiai apkrautomis Vilniaus miesto gatvėmis įvažiavimas iš šalutinių kelių į jas yra problematiškas ir neretai išsprendžiamas teigiamai tik kitų vairuotojų tolerancijos dėka. Tačiau ir tokiu atveju, transporto priemonės vairuotojas įvažiuojantis iš šalutinio kelio turi būti dėmesingas bei atidus ir visiškai įsitikinti manevro pabaigos saugumu. Tikėtina, jog administracinės atsakomybės eliminavimas galimas, jei transporto priemonė jau yra visiškai užbaigusi įvažiavimą iš šalutinio kelio į pagrindinį.

Šioje administracinėje byloje sprendžiant nukentėjusiojo V. G. veiksmų įtaką eismo įvykiui būtina atsakyti į klausimą, ar N. S. galėjo ir turėjo numatyti, jog įvažiuojant į pagrindinį kelią, nors kitiems transporto priemonių vairuotojams, važiuojantiems pagrindiniu keliu arčiau linijos skiriančios priešingus transporto priemonių srautus ir ją praleidžiantiems, gali būti transporto priemonių važiuojančių pagrindiniu keliu dešiniau nuo skiriamosios juostos. Administracinėje byloje esantys asmens patraukto administracinėn atsakomybėn paaiškinimai („aš labai dažnai važiuoju tuo keliu“; b.l. 30), bendrosios eismo dalyvių pareigos leidžia daryti tokią išvadą. N. S. ne tik galėjo, bet ir turėjo numatyti galimą kitų automobilių judėjimą S. Stanevičiaus gatvės dešinėje pusėje prekybos centro link, todėl nukentėjusiojo V. G. veiksmai tiesiogiai nesąlygojo eismo įvykio kilimo.

Tokiu būdu apeliacine tvarka patikrinus pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto teisėtumą ir pagrįstumą pagrindų jo naikinimui ar keitimui nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir N. S. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius