Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1421-115/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-29
Bylos Nr.
2A-1421-115/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė
Ieškovas
N. B.
Atsakovas
Inžinerinių tinklų
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1421-115/2009

Teisėja Jadvyga Mardosevič Procesinio sprendimo kategorijos:

35.4; 35.5; 36.1; 42.9; 42.10; 99.3;

(S)

99.5;121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gruodžio 29d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

teisėjų Danutės Kutrienės, Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant ieškovės atstovams K.Bielskytei, adv. A.Žvironui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal apeliantų ieškovės N. B. bei atsakovo Inžinerinių tinklų, gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, kelių bei kitų bendro naudojimo objektų statybos bei eksploatavimo bendrijai „Miglė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1118-577/2009 pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui Inžinerinių tinklų, gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, kelių bei kitų bendro naudojimo objektų statybos bei eksploatavimo bendrijai „Miglė“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė N. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 740 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 314 Lt bylinėjimosi išlaidas (64 Lt žyminis mokestis, 250 Lt už teisines paslaugas) (b.l. 2-6). Ieškovė nurodė, kad 1993 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). ir 1994-1996 m. pasistatė individualų gyvenamąjį namą. 1993 m. įstojo į gyvenamųjų namų statybos bendriją „Miglė“, sumokėjo visus įnašus (už elektros tinklų projektą ir statybą, telefono tinklų statybą, dujų tinklų statybą– iš viso 2200 Lt). 2001-07-18 ieškovė pateikė pirmininkui prašymą, dėl išstojimo iš bendrijos, paprašė grąžinti jai priklausančią įnašo už telefono tinklų statybą dalį, o bendrija 2001-07-24 išmokėjo jai 1300 Lt. Ieškovei išstojus iš bendrijos, buvo išpirktas telefono tinklų pastatas (2001 m.) ir dujų tinklai (2007 m.). Išstojusi iš bendrijos, nuo 2001 m. liepos mėn. bendrijos veikloje nedalyvavo, bendrija jai jokios informacijos ir sąskaitų nebeteikė, tačiau nuo 2007 m. gruodžio mėn. atsakovas ėmė reikalauti iš ieškovės nario mokesčio (800 Lt už 2001-2008 m. laikotarpius).

Taip pat pažymėjo, kad 2008-05-25 su atsakovu pasirašė sutartį, kuria pavedė atsakovui sudaryti sutartį su įmone, atliksiančia asfalto dangos įrengimo darbus, o atsakovas sutarties 2 p. įsipareigojo grąžinti sklypų savininkams skirtumą, susidariusį tarp mažesnių faktinių išlaidų ir surinktų lėšų. 2008-06-16 ieškovė sumokėjo atsakovui 8000 Lt. Atsakovas 2008-11-17 laišku Nr. 100 informavo, kad 740 Lt likutį nuo asfaltavimo darbų įskaitys nario mokesčiui už 2001-2008 m. padengti. Ieškovė teigia, kad 8000 Lt už kelio asfaltavimo darbus paskirtis buvo tikslinė; be to atsakovas po jos išstojimo iš bendrijos 2001-08- 31 pardavė telefono tinklų pastatą, už kurį ieškovei priklausė 300 Lt. Atsakovas šią sumą įskaitė nario mokesčio įsiskolinimui už 1999-2001 metus, kol buvo bendrijos narė, padengti, dėl šio įskaitymo ieškovė neprieštarauja. Atsakovas 2008-12-18 rašte Nr. 017t pripažino, kad už parduotus dujotiekio magistralinius tinklus jai priklauso 480 Lt, ir nurodė, kad visuotinio narių susirinkimo nutarimu šios lėšos buvo prijungtos prie lėšų, skirtų gatvių asfaltavimo darbams, t.y. atsakovas turėjo 8000 Lt + 480 Lt = 8480 Lt ieškovei priklausančių lėšų. Atsakovo teigimu, gatvės asfaltavimo darbai kainavo po 7400 Lt kiekvienam savininkui; sporto aikštelei įrengti – 340 Lt. Ieškovė sutiko su aikštelės įrengimu, todėl atsakovas liko ieškovei skolingas 740 Lt likutį už asfaltavimo darbus (8480 - 7400 - 340 = 740 Lt). 2008-12-18 rašte Nr. 017t atsakovas pareikalavo mokėti už gatvių apšvietimo liniją, įrengtą 2001 m. rugsėjo mėn.,jau ieškovei išstojus iš bendrijos, todėl šį reikalavimą laiko nepagrįstu. Atsakovas teigė, kad 740 Lt buvo įskaityta ieškovės tariamai skolai padengti pagal 2008-11-27 atsakovo sprendimą. Pažymi, kad 2008-11-27 Valdybos protokole įrašytas bendras sprendimas grąžinti asfaltavimui nepanaudotas lėšas asmenims, atskaičius jų skolas, tačiau atsakovas nevykdo šio valdybos sprendimo. Ieškovė mano, kad atsakovas yra ieškovei skolingas 740 Lt nepanaudotų asfaltavimo darbams lėšų, šią sumą nepagrįstai įskaitė šią sumą ieškovės tariamai 800 Lt skolai už nemokėtą bendrijos nario mokestį 2001-2008 m. padengti, todėl pažeidžia LR CK 6.38, 6.200 str., 6.205 str., 6.213 str. l d. Ieškovė pažymi, kad nuo 2001-07-18 išstojusi iš bendrijos, neįgijo bendrosios nuosavybės teisės objektų su kitais bendrijos nariais, todėl netaikytinos bendrosios nuosavybės teises reglamentuojančios normos ir LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas. LR Konstitucijos 35 str. 2 d. nurodyta, jog niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Atsakovas būdamas bendrija, į kurią stojama savanoriškumo pagrindu, negali vienašališkai įpareigoti kitų asmenų būti bendrijos nariais ir mokėti mokesčių. Mokesčio rinkimo pagrindą atsakovas nurodo bendrijos nuosavybės teise turimą gatvių apšvietimo elektros linijos eksploatavimą, sniego valymą gatvėse, bet šių paslaugų teikimą užtikrina savivaldybės. Pažymi, jog su atsakovu rašytinių ar žodinių sutarčių dėl paslaugų teikimo nėra sudariusi, todėl nesutinka mokėti bendrijai mokesčio už paslaugas, kurias bendrija vienašališkai nusprendžia teikti.

Atsakovas Inžinerinių tinklų, gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, kelių bei kitų bendro naudojimo objektų statybos bei eksploatavimo bendrija „Miglė“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l.39-42), nurodė, kad 1993-05-27 s prašymu ieškovė išreiškė valią tapti bendrijos „Miglė“ nare, nurodydama, kad yra susipažinusi su bendrijos įstatais, pasižadėjo vykdyti šio juridinio asmens valdymo organų sprendimus. Ieškovė žinojo apie bendrijos teikiamas paslaugas nuo jos įsikūrimo dienos, tačiau išstojusi iš bendrijos mano, jog jai neatlygintinai yra teikiami gatvės priežiūros darbai, neatlygintinai tiekiama elektros energija apšviesti gatvę. Ieškovė netinkamai aiškina, jog neva gyvenamųjų bendrijų veiklą reguliuoja daugiabučių namų bendrijų įstatymas, kadangi vadovaujantis 1993-04-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 280 patvirtintais gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdiniais įstatais ir jų pagrindu parengtais bei patvirtintais atsakovo 792-osios GNSB įstatais, bendrija yra juridinio asmens teises turintis fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti bendrijos narius gyvenamosiomis patalpomis. Gyvenamojo namo statybos bendrija yra savanoriškas asmenų susivienijimas, tai stojančiųjų į bendriją narių ir pačios bendrijos teisės ir pareigos nustatomos tiek bendrijos įstatuose bendrai visiems bendrijos nariams, tiek individualiai kiekvienam jos nariui atskiruose susitarimuose. Bendrija yra atsakinga bendrijos nariams už prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Atsakovas mano, kad prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis, todėl teigia, jog jis tinkamai taikė įskaitymą ieškovės atžvilgiu už jos įsiskolinimą už suteiktas paslaugas ir nėra ieškovei skolingas. Nurodo, sudėjus visas sąskaitas ir padalinus iš visų gyventojų, išeina per 1000 Lt išlaidų vienam sklypui, kurias privaloma sumokėti. Atsakovas ieškovei turėtų grąžinti 740 Lt, tačiau ji yra skolinga 740 Lt ir taigi prievolė pasibaigė įskaitymu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo ieškovei 740 Lt skolos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2009-02-27, iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo ieškovei 319,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 85-90).

Pirmos instancijos teismas sprendė, jog atsakovo pozicija, kad ieškovė yra bendrijos narė, nes tinkamai pagal įstatus nėra išstojusi iš bendrijos ir todėl turi mokėti mokesčius, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, iš kurių matyti, kad ieškovei 2001-07-19 parašius prašymą išstoti iš bendrijos, 2001-07-24 bendrija išmokėjo ieškovei 1300 Lt, nurodydama, kad suma išmokama pagal pareiškimą išstoti iš bendrijos ir grąžinama suma už išpirktus ryšio tinklus. Šias aplinkybes patvirtina ir bendrijos narių mokėjimo ir grąžinimo už ryšio tinklus žiniaraštis. Pagal tuo metu galiojusių bendrijos įstatų 15.3. dalį bendrijos narys turi teisę išstodamas iš bendrijos gauti kompensaciją už savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje arba perduoti ją naujam bendrijos nariui. Įstatų 16.4. dalis nurodo, kad prieš išstodamas iš bendrijos privalo visiškai atsiskaityti su bendrija. Tikslesnė bendrijos nario išstojimo iš bendrijos procedūra įstatuose nebuvo nurodoma. Todėl atsakovo atstovų argumentus dėl nesumokėto nario mokesčio įskaitymo teismas laikė nepagrįstais. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog asmenys, turintys nuosavybės teise žemės sklypus tame pačiame Didžiosios Riešės gyvenamajame kvartale, nors ir nebūdami atsakovo bendrijos nariai, turėtų kooperuotis bendrų klausimų, liečiančių bendrus interesus, išsprendimui, taip pat turėtų savo lėšomis proporcingai prisidėti prie bendroms reikmėms naudojamų (naudotinų) infrastruktūros objektų sukūrimo ir eksploatavimo, kompensuoti bendrijai pastarosios su tuo susijusias turėtas išlaidas. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių konkrečią ieškovės skolą atsakovui, iš kurių matytųsi, kokiu pagrindu paskaičiuota, už kokį laikotarpį, už ką ir kokia yra įsiskolinimo suma. Teismas nurodė atsakovo pateikti įrodymai dėl įskaitymo galimumo yra prieštaringi, ir nesudaro pagrindo svarstyti net CK 6.131 str. 4 d. numatyto dalinio įskaitymo galimybės. Teismas nurodė, jog spręsti, jog atsakovas 740 Lt, kuriuos turėjo grąžinti ieškovei, pagrįstai įskaitė už ieškovės 800 Lt skolą, nėra pagrindo (CK 6.130 str., 6.131 str., 6.134 str.).

Šalies argumentai

Atsakovas (apeliantas) Inžinerinių tinklų, gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, kelių bei kitų bendro naudojimo objektų statybos bei eksploatavimo bendrija „Miglė“ pateikė teismui apeliacinį skundą (b.l 93-96), kuriuo prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-13 sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės visas teismo ir atstovavimo išlaidas. Nurodė, pateiktas INSB „Miglė“ kasos pajamų orderio kvitas serija BM Nr.026 patvirtina, kad už Miglės gatvės asfaltbetonio dangos įrengimą 8000 Lt 2008-06-16 sumokėjo R. B.. Šiame dokumente nėra nurodyta, kad šis asmuo piniginį įnašą už gatvių asfaltavimo darbus sumoka už N. B., todėl teismas privalėjo ieškinį atmesti tuo pagrindu, kadangi ieškovė neįrodė, kad ji turi reikalavimo teisę dėl R. B. sumokėtų pinigų grąžinimo. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad ji yra įgaliota atstovauti R. B. interesus. Ieškinys turėjo būti atmestas, kaip pareikštas subjektinės teisės neturinčio asmens. R. B. dėl sumokėtų pinigų likučio į bendriją nesikreipė, ieškovei likę pinigai negrąžinti. Teigia, kad nors ieškovė nėra bendrijos „Miglė“ narė, tačiau ji pati pripažįsta, kad jai priklausantis namas yra pastatytas bendrijos teritorijai priklausančiame žemės sklype. Mano, jog pagrįstas teismo argumentas, kad bendrijos narai ir ne bendrijos nariai, gyvenantys bendrijos „Miglė“ teritorijai priskirtame kvartale turėtų savo lėšomis proporcingai prisidėti prie patirtų išlaidų kompensavimo. Atsakovas teigia, jog iš viso per 2001-2008 metus kiekvienam sklypo savininkui tenka 1768,66 Lt faktines išlaidas, įskaitant mokesčius ir mano, todėl teismas atsakovo reikalavimą dėl įskaitymo atmetė nepagrįstai, nes reikalaujama iš ieškovės sumokėti suma neviršija šių faktinių išlaidų sumos, tenkančios kiekvienam bendrijos teritorijoje gyvenančiam sklypo savininkui. Atsakovo manymu, nei vienas asmuo neturi teisės ir pagrindo naudotis kitų asmenų, nepriklausomai ar jie yra bendrijos nariai, ar ne, lėšomis. Nesant galiojančių teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, ir nesant galimybės taikyti įstatymo analogiją, reiktų vadovautis teisės analogija, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 11 str. 6, 7 d.).

Apeliantas mano, jog teismas priimtame sprendime teisingai įvertino atsakovo reikalavimo teisę į bendrų bendrijos patirtų išlaidų atlyginimą, tačiau pažeidė CPK 185 str. įtvirtintus reikalavimus. Teismas analizavo įrodymus, tačiau tai darė izoliuotai, netikrindamas jų tarpusavio ryšio; priimdamas ginčijamą 2009-08-13 sprendimą taip pat pažeidė materialinės teisės normas, kadangi netinkamai taikė ir aiškino įstatymą CK 6.38, 6.200,6.205 str.

Ieškovė (apeliantė) N. B. apeliaciniu skundu (b.l 99-103) prašo iš dalies pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą, panaikinant motyvą: „Tačiau pažymėtina, jog teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentais, jog asmenys, turintys nuosavybės teise žemės sklypus tame pačiame Didžiosios Riešės gyvenamajame kvartale, nors ir nebūdami atsakovo bendrijos nariai, turėtų kooperuotis bendrų klausimų, liečiančių bendrus interesus, išsprendimui, taip pat turėtų savo lėšomis proporcingai prisidėti prie bendroms reikmėms naudojamų (naudotinų) infrastruktūros objektų sukūrimo ir eksploatavimo, kompensuoti bendrijai pastarosios su tuo susijusias turėtas išlaidas“ (Sprendimo 6 lapo 2 pastraipos pirmas sakinys). Mano, kad ginčas dėl 740 Lt skolos išspręstas teisingai, tačiau pažymi, jog teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis, kurioje gali būti išdėstyti prejudiciniai faktai, kurie galimai turės reikšmės sprendžiant ginčo šalių santykius ateityje, todėl mano, kad ginčijamu motyvu yra pažeidžiamos ieškovės teisės. Ieškovės manymu, teismas, konstatavęs jos ir atsakovo 2008-05-25 sudarytos sutarties 2 punkto pažeidimą ir nesant jokių pagrindų taikyti įskaitymą, turėjo priteisti 740 Lt skolos, nesistengdamas daryti įtakos šalių turtinėms teisėms ir pareigoms ateityje. Mano, kad ginčijamu sprendimo motyvu teismas peržengė ieškinio ribas, sprendime pasisakė dėl ieškovės pareigų, kurios nebuvo reikalavimo ir įrodinėjimo dalykas šioje byloje, tuo pažeisdamas LR CPK 12 ir 13 str. įtvirtintus rungimosi ir dispozityvumo principus, bei CPK 265 str. 2 d., kurioje numatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Mano, jog teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje neturėjo būti pasisakyta dėl neapibrėžtų jos pareigų atsakovui ateityje, nes toks motyvas ateityje kels papildomų ginčų tarp šalių, ir jis nebuvo reikalingas 740 Lt skolos priteisimui iš atsakovo motyvuoti. Ginčijamame sprendime liko neaiškumų, galimai būsiančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu, todėl perteklinis ginčijamas motyvas yra naikintinas.

Ieškovė yra sklypo ir namo Didžiosios Riešės kaime, Vilniaus rajone, savininkė, o atsakovas yra Didžiosios Riešės kaime esančių daugumos žemės sklypų savininkų bendrija. LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 str. 2 d. nurodyta, kad bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pagal šį įstatymą visos išlaidos apmokamos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje. Šiuo atveju ieškovės ir atsakovo bendrosios nuosavybės nėra. Mano, jog ginčijamu teismo motyvu nepagrįstai gali būti sukurtos daug griežtesnės pareigos ieškovei atlyginti bendrijos „Miglė“, kurios nare nėra ir neturi bendrosios nuosavybės, išlaidas.

Ginčijamas teismo motyvas leidžia daryti išvadą, su kuria ieškovė nesutinka, kad 740 Lt skola jai iš atsakovo priteista todėl, kad atsakovas neįrodė tikslaus ieškovės skolos jam dydžio, nors atsakovas šioje byloje jokių konkrečių reikalavimų nereiškė. Mano, jog teismas sprendime tinkamai neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų, kurie liudijo, kad skolos atsakovui negalėjo būti, t.y. prašymu išstoti iš bendrijos ieškovė įrodė, kad bet kokie bendrosios nuosavybės teisiniai santykiai tarp asmens ir bendrijos pagal bendrijos įstatus pasibaigia, asmeniui išstojus iš bendrijos ir nesant jos nariu. Įstatymai numato bendraturčių teises ir pareigas, tačiau nenumato asmenų pareigos pirkti paslaugas iš bendrijos. Teismas šį įrodymą sprendime paminėjo kaip įrodantį jos išstojimo iš bendrijos faktą, tačiau neaptarė jo pasekmių. Nors ieškovė paaiškino, jog nėra sudariusi su atsakovu jokių sutarčių dėl paslaugų teikimo, išskyrus 2008-05-25 sutartį, teismas 2009-08-13 sprendime turėjo atitinkamai įvertinti šiuos įrodymus, o to nepadaręs pažeidė LR CPK 265 str. l d., 270 str. 4 d. 2 ir 3 p. Ginčijamas motyvas gali turėti įtakos šalių santykiams ateityje, sukurti tokias sąlygas, kad ieškovė būtų be pagrindo dvigubai apmokestinama už paslaugų teikimą.

Atsiliepimas

Ieškovė N. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b.l. 107-111) prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-13 sprendimo. Nurodė, jog R. B. yra ieškovės sutuoktinis, jiems sklypas Miglės g. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nors registruotas ieškovės vardu. 2008-05-25 sutartį dėl įmokos už asfaltavimo darbus su atsakovu pasirašė ieškovė, o R. B. 2008-06-16 įmokėjo 8000 Lt įmoką atsakovui. Kvite nenurodyta, kad pinigai mokami pagal 2008-05-25 sutartį, tačiau atsakovui nekilo dėl to abejonių ir jis priėmė 8000 Lt įmoką padengti asfaltavimo darbų kainą. Pažymi, kad atsakovas nagrinėjant bylą, klausimo dėl R. B. sumokėtų 8000 Lt nekėlė, todėl ieškovė į teismo posėdį liudytoju nekvietė sutuoktinio R. B.. Mano, kad atsakovas šiais veiksmais vilkina procesą, nes žino, kad R. B. mokėjo pinigus ieškovės naudai. Nesutinka su atsakovo skunde nurodytu teiginiu, kad ieškovės sklypas yra bendrijos teritorijai priklausančiame žemės sklype, nes bendrija neturi teisių į ieškovės žemės sklypą, taip pat neturi nuosavybės teisių į sklypus, kuriais eina komunikacijų tinklai ir keliai Didžiosios Riešės teritorijoje. Atsakovo atliekami darbai yra ne būtinai reikalingai, bet skirti komfortui sudaryti. Pažymi, jog ieškovei išstojus iš bendrijos, su bendrija ieškovė nebeturi jokios bendrosios nuosavybės. Taip pat ieškovė nurodė mananti, jog pirmosios instancijos teisme atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės, neatitinka teisingumo ministro Rekomendacijų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą, panaikinant motyvą: „Tačiau pažymėtina, jog teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentais, jog asmenys, turintys nuosavybės teise žemės sklypus tame pačiame Didžiosios Riešės gyvenamajame kvartale, nors ir nebūdami atsakovo bendrijos nariai, turėtų kooperuotis bendrų klausimų, liečiančių bendrus interesus, išsprendimui, taip pat turėtų savo lėšomis proporcingai prisidėti prie bendroms reikmėms naudojamų (naudotinų) infrastruktūros objektų sukūrimo ir eksploatavimo, kompensuoti bendrijai pastarosios su tuo susijusias turėtas išlaidas“ (Sprendimo 6 lapo 2 pastraipos pirmas sakinys).

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-08-13 sprendimą, kuriuo priteista iš atsakovo ieškovei 740 Lt skolos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2009-02-27, iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo ieškovei 319,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas dėl 740Lt skolos ir palūkanų priteisimo iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau iš jo motyvuojamosios dalies išbrauktinas motyvas: „Pažymėtina, jog teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentais, jog asmenys, turintys nuosavybės teise žemės sklypus tame pačiame Didžiosios Riešės gyvenamajame kvartale, nors ir nebūdami atsakovo bendrijos nariai, turėtų kooperuotis bendrų klausimų, liečiančių bendrus interesus, išsprendimui, taip pat turėtų savo lėšomis proporcingai prisidėti prie bendroms reikmėms naudojamų (naudotinų) infrastruktūros objektų sukūrimo ir eksploatavimo, kompensuoti bendrijai pastarosios su tuo susijusias turėtas išlaidas“ (Sprendimo motyvuojamosios dalies 4 pastraipos 1 sakinys).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė 1993 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, adresu Miglės g. 73, Didžiosios Riešės k., Vilniaus r. ir 1994-1996 m. pasistatė individualų gyvenamąjį namą (b.l.9-11, 43). 1993 m. ieškovė įstojo į gyvenamųjų namų statybos bendriją „Miglė“, o 2001-07-19 išstojo iš minėtos bendrijos, kurios naujos redakcijos įstatai įregistruoti 2002-04-03(b.l. 13, 14, 29-35). Ginčas dėl ieškovės narystės bendrijoje (t.y. išstojimo iš bendrijos) nekyla. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai ginčas tarp šalių yra kilęs tik dėl reikalaujamų mokėjimų bendrijai už bendro naudojimo gatvės priežiūrą ir apšvietimą. Tai rodo, kad siekiant išspręsti ginčą, būtina išsiaiškinti, ar ieškovė privalo mokėti mokesčius bendrijai ir kokius, būdama ne bendrijos narė.

Kolegija pažymi, kad bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos V skyriaus IV skirsnio normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.

CK 4.76 str. įtvirtinta norma, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 str. 5 d. Pažymėtina ir tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.). Taigi, įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju būtina nustatyti, ar šalių ginčui taikytinos bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuojančios teisės normos.

Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro CDB išrašo matyti, jog ieškovė nuosavybės teise valdo 0,1505 ha žemės sklypą Vilniaus r. sav. Didžiosios Riešės k. Miglės g. 73 (b.l 9-11). Pažymėtina, kad bendrija yra sukurta siekiant aprūpinti savo narius inžinieriniais tinklais, keliais ir kitais bendro naudojimo objektais, efektyviai juos eksploatuoti bei bendrai spręsti projektavimo ir statybos darbų vykdymo klausimus(Įstatų 1.1p.). Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ir atsakovas turi bendrosios dalinės nuosavybės objektų; nėra įrodymų, kad gyvenvietės keliai, gatvės apšvietimo įrenginiai yra bendroji ar kurios nors šalių asmeninė nuosavybė. Be to į bylą nėra pateikti įrodymai, kad atsakovas ar žemės sklypų savininkai kelius ir kitus inžinierinius įrenginius, kurie yra Didžiosios Riešės teritorijoje, privalo prižiūrėti ir išlaikyti savo sąskaita (CPK 178 str.). Teismas šioje byloje faktiškai nenustatė, jog šalys turi bendro turto, kurio atžvilgiu būtų galima taikyti CK 4.76 str. įtvirtintas normas. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas su ieškovės sutikimu teikė jai kokias nors paslaugas. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvu ( Sprendimo motyvuojamosios dalies 4 pastraipos 1 sakinys), kuriuo yra pasisakyta dėl ieškovės pareigų atsakovui. Pažymėtina, kad ginčijamas sprendime esantis motyvas faktiškai gali tapti naujo teisinio ginčo tarp šalių stimulu, nors teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyto motyvo: „Tačiau pažymėtina, jog teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentais, jog asmenys, turintys nuosavybės teise žemės sklypus tame pačiame Didžiosios Riešės gyvenamajame kvartale, nors ir nebūdami atsakovo bendrijos nariai, turėtų kooperuotis bendrų klausimų, liečiančių bendrus interesus, išsprendimui, taip pat turėtų savo lėšomis proporcingai prisidėti prie bendroms reikmėms naudojamų (naudotinų) infrastruktūros objektų sukūrimo ir eksploatavimo, kompensuoti bendrijai pastarosios su tuo susijusias turėtas išlaidas“ tenkintinas, išbraukiant jį iš sprendimo.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovei 740 Lt skolos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2009-02-27, iki sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas teigia, kad ieškovei 740Lt negalėjo būti priteista, nes ši suma liko nuo tos, kurią įmokėjo už gatvės asfaltavimo darbus ne ieškovė, o jos vyras. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovei tenka dalis bendrijos turėtų išlaidų, todėl pinigų likutis yra įskaitytas skolos padengimui. Tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad namų valda Didžiojoje Riešėje yra įgyta santuokoje (b.l. 9-11,113), todėl ji priklauso abiems sutuoktiniams(CK 3.87str.). Be to, atsakovas šią aplinkybę pripažino, kadangi faktiškai pinigus gatvės asfaltavimui priėmė iš R. B. kaip namų valdos savininko, nes visi nurodyti mokėjimai yra skirti turto savininkams, o ne gyventojams. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas pažeidė CPK reikalavimus, nes skundas yra grindžiamas aplinkybe, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme(CPK 306str.2d.).

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog atsakovo pateikti ieškovės skolos paskaičiavimai yra prieštaringi, pateikti įrodymai negali patvirtinti argumento, jog bendrija patyrė būtinas išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo kelių priežiūra, gatvių apšvietimu ar teikė kitas paslaugas, kurias ieškovė privalo atlyginti vadovaujantis proporcingumo principu, nes pateikti mokamieji ir informaciniai pranešimai, atsakovo raštai bei kita medžiaga šios aplinkybės neįrodo (b.l. 15-29). Ieškovė nėra sudariusi su atsakovu ir jokių paslaugų teikimo sutarčių, todėl kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad ji neprivalo atsakovui mokėti nei už gatvių apšveitimą, nei už kelių valymą, nes tai nesusiję su būtiniausiomis reikmėmis, o yra skirti komfortui sudaryti. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad atsakovas neįrodė buvusios ieškovės skolos, todėl nėra pagrindo 740Lt įskaityti į skolos grąžinimą, ką numato įstatymas (CK 6.130 str., 6.131 str., 6.134 str.). Tuo pačiu teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimą dėl įskaitymo atmetė nepagrįstai.

Be to, atsakovo apeliacinis skundas faktiškai yra atmestinas ir dėl kolegijos pasisakytų argumentų tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, t.y., kad ieškovė nėra bendrijos narė, neturi bendro turto su atsakovu, todėl neturi ir pareigos, kuri numatyta CK 4.76str.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, išbraukiant iš jo motyvuojamosios dalies motyvą: „Tačiau pažymėtina, jog teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentais, jog asmenys, turintys nuosavybės teise žemės sklypus tame pačiame Didžiosios Riešės gyvenamajame kvartale, nors ir nebūdami atsakovo bendrijos nariai, turėtų kooperuotis bendrų klausimų, liečiančių bendrus interesus, išsprendimui, taip pat turėtų savo lėšomis proporcingai prisidėti prie bendroms reikmėms naudojamų (naudotinų) infrastruktūros objektų sukūrimo ir eksploatavimo, kompensuoti bendrijai pastarosios su tuo susijusias turėtas išlaidas“ (CPK 326str.1d.3p.).

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98 str., str., iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l. 116,117; ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1118-577/2009 pakeisti ir išbraukti iš jo motyvuojamosios dalies motyvą; „Tačiau pažymėtina, jog teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentais, jog asmenys, turintys nuosavybės teise žemės sklypus tame pačiame Didžiosios Riešės gyvenamajame kvartale, nors ir nebūdami atsakovo bendrijos nariai, turėtų kooperuotis bendrų klausimų, liečiančių bendrus interesus, išsprendimui, taip pat turėtų savo lėšomis proporcingai prisidėti prie bendroms reikmėms naudojamų (naudotinų) infrastruktūros objektų sukūrimo ir eksploatavimo, kompensuoti bendrijai pastarosios su tuo susijusias turėtas išlaidas“ (Sprendimo 6 lapo 2 pastraipos pirmas sakinys).

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Inžinerinių tinklų, gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, kelių bei kitų bendro naudojimo objektų statybos bei eksploatavimo bendrijos „Miglė“ ieškovei N. B. 200,0 Lt advokato pagalbos, o taip pat 8,50Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjai Danutė KutrienėDalia Višinskienė