Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-238-134/2015Teisėjas Artūras DilysProcesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr.1-83-00593-2014-7

2015 m. liepos 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Artūro Ridiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. nuteistas :

pagal BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams 6 mėnesiams ;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, R. T. skirtas laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2015-01-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. T. pagal BK 178 str. 2 d. (už 4 veikos) skirta laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimas penkeriems metams 4 mėnesiams.

Priteista iš R. T. ir M. J. solidariai (jam neturint turto ar uždarbio iš motinos I. K.) 25 eurai turtinės ir 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir po 380 eurų iš kiekvieno atstovavimo išlaidų nukentėjusiajai D. S..

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir M. J., kuris nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 15 d., apie 1 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., R. T. pargriaudamas D. S. ant lovos ir prieš ją panaudodamas psichinį ir fizinį smurtą - suduodamas smūgius kumščiais D. S. į veidą, galvą, šonus, M. J. ir R. T. nuplėšdami nuo D. S. kūno drabužius, R. T. prieš D. S. valią įvesdamas savo lytinį organą į D. S. makštį, o po to į išeinamąją angą ir taip atliko lytinį aktą, po ko R. T. pridėjo peilį prie D. S. krūtinės, kaklo ir reikalavo lytiškai santykiauti su M. J., sukeliant nukentėjusiosios baimę patirti fizinį smurtą. Pasinaudodamas tuo, kad D. S. pasipriešinimas jau buvo palaužtas R. T. veiksmais, M. J. įvesdamas savo lytinį organą į D. S. makštį prieš jos valią, atliko lytinį aktą, tokiu būdu M. J. ir R. T. veikdami bendrininkų grupėje išžagino, o R. T. dar ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją D. S..

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios D. S. atstovas prašo nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai ir pagrįstai argumentavo aplinkybę dėl nusikalstamos veikos metu panaudoto peilio ir šią aplinkybę be nukentėjusiosios parodymų patvirtino ir liudytoja D. S., kuri nurodė, kad nukentėjusioji apie peilio panaudojimą nusikalstamos veikos metu jai papasakojo tos pačios dienos ryte. Be to, nukentėjusioji D. S. nurodė, kad grasinant peiliu jai buvo padaryti sužalojimai krūtinės srityje, o atlikus asmens apžiūrą bei teismo medicinos specialistas išvadoje konstatavo sužalojimus krūtinėje, o tai, kad šie sužalojimai nėra pjautiniai ar durtiniai, nepaneigia, kad nubrozdijimo ar įdrėskimo negalima padaryti šiuo įrankiu. Atstovas atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad R. T. neatliko su nukentėjusiąja seksualinio prievartavimo veiksmų, nes apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę grindė nuosekliais nukentėjusiosios parodymais ir atmetė nenuoseklius R. T. parodymus. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija nuteisimo už D. S. išžaginimą pagal BK 149 str. 2 d., tačiau neigia nusikalstamos veikos metu naudojęs peilį, kuriuo gasdino nukentėjusiąją pridėdamas jai prie kaklo, krūtinės, o taip pat neigia atlikęs seksualinio prievartavimo veiksmus, t.y. lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja analiniu būdu. Apeliantas skunde neneigia nukentėjusiosios D. S. parodymų nuoseklumo, tačiau nurodo, kad jos parodymų dėl skunde nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti objektyvūs įrodymai, todėl grįsti apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje vien tik nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Šie apelianto argumentai nepagrįsti.

Skundžiamas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes ir kvalifikuodamas nuteistojo R. T. nusikalstamas veikas pagal BK 149 str. 2 d. ir BK 150 str. 1 d. tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o skirdamas bausmes teisingai įvertino BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. numatytas aplinkybes ir paskyrė bausmę, kuri atitinka bausmių skyrimo nuostatas.

Bylose dėl lytinių nusikalstamų veikų daugeliu atvejų vienintelis ar pagrindinis tiesioginių įrodymų šaltinis yra nukentėjusiojo asmens parodymai, kurių patikimumas vertinamas, atsižvelgus į jų nuoseklumą ir atitikimą netiesioginiams įrodymams.

Nukentėjusioji D. S. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ir teisme parodė, kad į jos namus, naktį, atėjo jai žinomi (duomenys neskelbtini) gyventojai R. T. ir M. J. ir jai gulint lovoje, R. T. reikalavo su ja atlikti lytinius santykius, o jai priešinantis, R. T. vartojo smurtą, suduodamas jai kumščiu, o po to, abu nuteistieji ją nurengė ir R. T. užlipęs ant jos atliko lytinius santykius, įvesdamas savo lytinį organą į jos makštį, o po to ir į išeinamąją angą ir tai truko apie 15 minučių. Nukentėjusioji teisme parodė, kad po to, R. T. paėmė prie lovos ant stalo buvusį jos virtuvinį peilį ir jai grasino, pridėdamas prie kaklo, krūtinės, su peiliu subraižydamas krūtinės srityje, liepdamas „duoti M.“. Po grasinimo peiliu su ja lytiškai santykiavo M. J. ir ji jam nesipriešino, nes bijojo, kad gali sugrįžti R. T. su peiliu. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiosios parodymus nuosekliais, aptardamas skirtingus nukentėjusiosios parodymus dėl grasinimo peiliu momento ir ši aplinkybė nesuteikia pagrindo laikyti nukentėjusiosios parodymus nenuosekliais, nes ji nurodė įtikinamus motyvus dėl šios aplinkybės pakeitimo. Nukentėjusiosios parodymus apie nusikalstamos veikos metu grasinimui panaudotą peilį patvirtino ir liudytoja D. S., kuri patvirtino, kad nukentėjusioji apie panaudotą grasinimui peilį veikos metu pasakė jai tos pačios dienos rytą, t.y. praėjus labai trumpam laiko tarpui po nusikalstamos veikos, todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji galėjo šias aplinkybes išgalvoti.

Teisėjų kolegija pripažįsta tokį nukentėjusiosios parodymų vertinimą pagrįstu, dėl ko šis pagrindinis bylos įrodymas dėl jo nuoseklumo pripažįstamas patikimu vertinant bylos aplinkybes, susiejant juos su kitais byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusiosios parodymų nuoseklumo neginčija ir apeliantas apeliaciniame skunde. Nukentėjusioji nuosekliai aiškino ir kitą reikšmingą šioje byloje aplinkybę – t.y. kad peilis, kuriuo grasino R. T. buvo virtuvinis ir jį buvo palikusi ant stalo, stovėjusio netoli lovos ir jiems išėjus, pasigedo šio peilio. Šis peilis byloje nebuvo surastas, tačiau nuteistasis R. T. turėjo galimybę jį paslėpti, nes jis iš D. S. namų išėjo, palikdamas nukentėjusiąją su M. J., kuris pagal nukentėjusiosios parodymus su ja dar lytiškai santykiavo apie pusvalandį. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad nukentėjusioji šioje kaltinimo dalyje siektų R. T. melagingai apkaltinti, jis nenurodo jokių tokio jos suinteresuotumo motyvų, tuo labiau kad ir nuteistasis neneigia kitų nukentėjusiosios parodymų dėl prieš ją pavartoto smurto ir išžaginimo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji iki įvykio nuteistąjį pažinojo tik iš matymo ir jokių asmeninių santykių neturėjo, todėl viešai atskleisti patirtus skaudžius išgyvenimus galėjo tik turėdama vieną tikslą – siekdama, kad prieš ją nusikaltimą padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Priešingai nei teigiama apelianto skunde, byloje surinkti objektyvūs įrodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2014-09-16 nukentėjusioji buvo apžiūrėta ir fotonuotraukose užfiksuoti jos kūne esantys sužalojimai, jų tarpe ir krūtinėje esantis sužalojimas, kurį tyrėja apibūdino kaip įdrėskimą su aplinkui paraudusia oda (b.l.65-,69, 1 t.), o teismo medicinos specialistas nurodė kaip kraujosrūvą krūtinės dešinėje pusėje ir 3 horizontalios krypties odos nubrozdijimus padengtus šašu krūtinės vidurinėje dalyje (b.l.119-120, 1 t.). Apibendrindama kolegija daro išvadą, kad bylos įrodymai patvirtina R. T. kaltę atlikus seksualino prievartavimo veiksmus ir grasinus nukentėjusiajai peiliu, siekiant palaužti jos pasipriešinimą priešintis M. J., todėl šias aplinkybes matant ir suprantant M. J., apylinkės teismas pagrįstai jų veiksmus pripažino kaip bendrininkų, o M. J. lytinis santykiavimas su nukentėjusiąja po R. T. grasinimo peiliu, pagrįstai pripažino prievartiniais po to, kaip buvo palaužtas nukentėjusiosios pasipriešinimas.

Teismas, skirdamas nuteistajam vienintelę BK 150 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą ir paskirdamas ją 3 metams 6 mėnesiams, teisingai įvertino BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. numatytas nuostatas ir paskyrė bausmę, kuri atitinka baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Galutinės R. T. paskirtos bausmės dydį nulėmė ne bausmės paskyrimas pagal BK 150 str. 1 d. (ši bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal BK 149 str. 2 d. apėmimo būdu), o bausmės paskyrimas pagal BK 149 str. 2 d. ir šios bausmės subendrinimas iš dalies sudedant su 2015-01-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (4 veikos) paskirta laisvės atėmimo bausme. Nesant pagrindo pašalinti iš R. T. nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybės, dėl grasinimo nukentėjusiajai D. S. peiliu, nėra pagrindo mažinti bausmę pagal BK 149 str. 2 d., kuri atitinka baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį ir nepažeidžia bausmės skyrimo nuostatų, numatytų BK 61 str., nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo veikos pavojingumui, teisingai individualizuota ir nekeistina. Esant tokioms aplinkybėms, t.y. nekeičiant skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių apimties, nėra pagrindo mažinti ir nukentėjusiajai priteistos neturinės žalos dydžio, kuri atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliacinio posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas I. R. prašė pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti nukentėjusiajai atstovavimo išlaidas apeliaciniame teisme ir už dokumento surašymą. Nukentėjusiojo atstovo prašymą patvirtina pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji D. S. 2015-06-10 sumokėjo jam už atstovavimą apeliacinio teismo posėdyje ir atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą surašymą 500 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti, turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti ir šios nuostatos taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Tačiau tokiu atveju, priteisiant išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris buvo pripažintas nepagrįstu, todėl nukentėjusioji turėjo teisę rašyti atsiliepimą į pateiktą skundą, išdėstant savo poziciją dėl įrodymų vertinimo, o taip pat turėti atstovą bylą nagrinėjant apeliacinio teismo posėdyje, todėl sumokėjusi atstovui advokatui I. R. už suteiktas paslaugas, pagrįstai prašo jas priteisti iš nepagrįstą skundą pateikusio asmens (nuteistojo).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo R. T. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo R. T. nukentėjusiajai D. S. 500 eurų atstovavimo išlaidų.