Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

nuteistajam K. J. ir jo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. kovo 1 d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas K. J. pagal Joniškio rajono teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir faktiškai atlikta bausmės dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. balandžio 22 d., apie 22 val. išdaužęs lango stiklą, kurio vertė 50 Lt, įsibrovė į K. J. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pagrobė 4 maišus miežių grūdų, kurių bendras svoris 200 kg, o bendra vertė 132 Lt, tuo nukentėjusiajai K. J. dėl turto sugadinimo ir vagystės padarydamas bendrą 182 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje K. J. ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai pripažino K. J. kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde iš esmės kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo skirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).

Spręsdamas dėl kaltininkui skirtinos bausmės, teismas turi atsižvelgti į Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes apeliantui, šių nuostatų nepažeidė.

Sankcijoje numatytos bausmės, už BK 178 str. 2 d. nusikalstamos veikos padarymą, yra alternatyvios, t. y. bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. K. J. už padarytą nusikalstamą veiką Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas nusikaltimas, priskiriamas tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai), nusikalstamos veikos stadiją – baigtinė, įvertino tai, kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė būdamas teistas 4 kartus, nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko nuteistajam griežčiausią inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apylinkės teismas nustatė ir skirdamas bausmę atsižvelgė į K. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl paskyrė apeliantui laisvės atėmimo bausmę, daug mažesnę už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (laisvės atėmimo vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Taip pat atsižvelgta į K. J. charakterizuojančią medžiagą, t. y. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, Kalėjimų departamento prie LR TM (duomenys neskelbtini) regiono pataisos inspekcijos Joniški(duomenys neskelbtini)o rajono pataisos inspekcijos charakterizuojamas neigiamai, nedirbantis. Taip pat kolegija pažymi, kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė po to, kai ne kartą jau buvo teistas ankstesniais teismų nuosprendžiais, paskutiniu nuosprendžiu buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimo (BK 92 str.) institutas, tačiau jis teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo. Akivaizdu, kad nei skiriamos bausmės, nei teisinę padėtį lengvinančių (bausmės vykdymo atidėjimo) institutų taikymas K. J. elgesiui pozityvaus poveikio nedaro, jis dėsningai renkasi visuomenėje netoleruotiną elgesio variantą, todėl aišku, kad bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., mažinant bausmės dydį pasiekti nepavyktų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, apeliantui paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri daug mažesnė nei sankcijos vidurkis už padarytą nusikalstamą veiką, nėra per griežta, todėl skirti švelnesnę bausmę nei įstatymo numatyta (BK 62 str.), nėra jokio teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausme bei galutinė bausmė skirta 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo (BK 64 str. 1 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas reglamentuojančias bausmių bendrinimą. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą, K. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydis, taip kaip prašoma apeliaciniu skundu, nekeistinas.

Apeliaciniame skunde išsakyti argumentai, kad yra nuteistasis yra gana jauno amžiaus, šiuo metu jau 10 mėnesių atlikinėja bausmę, mano, jog yra pilnai pasitaisęs, taip pat nori greičiau išeiti į laisvę, pradėti dirbti, atlyginti padarytą žalą, nes dabar už jį moka jo mama, nėra tos aplinkybės, kurios turėtų išskirtinai švelninti K. J. paskirtą bausmę už jo padarytą nusikaltimą arba galėtų būti pagrindu visiškai neskirti bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. padarymą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo prieštaringus apelianto teiginius, kadangi jis vienu metu nurodo, kad jo mama moka už jį padarytą žalą, o čia pat pažymi, kad jo mama niekur nedirba, gauna bedarbės pašalpą ir jis nori padėti mamai. Taigi, yra neaišku ar apelianto mama moka jo padarytą žalą, ar gyvena viena be vyro, niekur nedirba, gauna bedarbės pašalpą ir jai yra sunku.

Apeliantas, prašydamas pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nuosprendį, nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs Joniškio rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas bausmę nuteistajam, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio, apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.