- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- AS-556-535-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 14 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. liepos 9 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (1.9.)-S-2215-09 kaip nepagristą; 2) įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą patenkinti jo prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamojoje byloje iškeltoje privataus kaltinimo tvarka pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį (šmeižimas) ir 155 straipsnį (įžeidimas) Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus vedėjos, pavaduojančios tarnybos direktorę, atžvilgiu; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 2 000 Lt turtinės žalos ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti skundo dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. (1.9.)-S-2215-09 padavimo terminą. Prašyme paaiškino, kad skundo padavimo terminą praleido dėl to, jog naudodamasis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, tačiau ji skundo iki šiol neišnagrinėjo, kadangi šiuo metu yra išformuota ir nevykdo savo funkcijų. Pažymėjo, kad daug kartų kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją ir į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, iš kurių gavo atsakymus su rekomendacija kreiptis tiesiogiai į teismą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 14 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nepatenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (1.9.)-S-2215-09 ir įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą patenkinti jo prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamojoje byloje, iškeltoje privataus kaltinimo tvarka pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį (šmeižimas) ir 155 straipsnį (įžeidimas) Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus vedėjos, pavaduojančios tarnybos direktorę, atžvilgiu, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Remiantis teismui pateiktais dokumentais, nustatyta, kad skundžiamas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Nr. (1.9.)-S-2215-09 buvo priimtas 2009 m. rugsėjo 14 d. Šį administracinį aktą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjas 2009 m. spalio 2 d. apskundė Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai (reg. Nr. A(G)-159-(1.2). Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija pareiškėjo skundo neišnagrinėjo. Pareiškėjas atsakymą dėl paduoto skundo išnagrinėjimo turėjo gauti iki 2009 m. lapkričio 2 d. Negavęs atsakymo, pareiškėjas į teismą turėjo teisę kreiptis per du mėnesius (ABTĮ 32 str. 2 d.), t. y. iki 2010-01-02. Pareiškėjas per dviejų mėnesių terminą į teismą dėl skundžiamo sprendimo nesikreipė, skundą teismui dėl skundžiamo administracinio akto padavė 2010-07-09, t.y. žymiai praleidęs skundo padavimo terminą. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos pateisinamomis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios ir nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pareiškėjo prašymo argumentus, teismas konstatavo, kad skundo padavimo termino praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, bet paties pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą nesikreipė ir gavęs Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2010-03-03 raštą Nr. A(S)-93-(1.4), kuriame išaiškinta teisė tiesiogiai su skundu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjo kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos neveikimo taip pat nepateisina pareiškėjo delsimo kreiptis į teismą su skundu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismas, atmetęs pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (1.9.)-S-2215-09 atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą patenkinti jo prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamojoje byloje, iškeltoje privataus kaltinimo tvarka pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį (šmeižimas) ir 155 straipsnį (įžeidimas) Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus vedėjos, pavaduojančios tarnybos direktorę, atžvilgiu yra išvestinio pobūdžio iš reikalavimo panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (1.9.)-S-2215-09. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus teismas atsisakė priimti tuo pačiu pagrindu, t. y. kaip paduotą praleidus skundo apdavimo terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti skundą.
Pareiškėjas atskirąjį skundą grindė tuo, kad ikiteismine tvarka laiku padavė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai, tačiau iki šios dienos komisija jo skundo neperžiūrėjo dėl to, jog komisija išformuota ir nefunkcionuoja. Į jo daugkartinius kreipimusis, į pačią komisiją, ir miesto administraciją, buvo gauti atsakymai, kuriuose rekomenduota kreiptis tiesiai į teismą, dėl to, kad neaišku kada vėl bus suformuota komisija. Terminą skundui paduoti praleido dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, todėl prašo teismą atstatyti praleistus terminus pagal ABTĮ 34 straipsnį.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas iš esmės nepateikia jokių svarbių argumentų, kurių pagrindu būtų galima manyti, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjas, neapskųsdamas Tarnybos sprendimo laiku teismui, pats laisva valia pasirinko tokį savo elgesio variantą ir teisių įgyvendinimo būdą, todėl šios aplinkybės neturėtų būti laikomos svarbiomis skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastimis, suteikiančiomis teisę atnaujinti skundo padavimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas padarė faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas skundą teismui dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (1.9.)-S-2215-09 bei išvestinio reikalavimo įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą patenkinti jo prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamojoje byloje iškeltoje privataus kaltinimo tvarka pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį (šmeižimas) ir 155 straipsnį (įžeidimas) Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus vedėjos, pavaduojančios tarnybos direktorę, atžvilgiu, padavė praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Pareiškėjas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad skųsdamas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (1.9.)-S-2215-09 į Vilniaus apygardos administracinį teismą jis kreipėsi praleidęs įstatymo numatytą terminą.
Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.
Pareiškėjas teigė, jog terminą skundui paduoti praleido dėl to, kad Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija iki šios dienos laiku jo paduoto skundo neperžiūrėjo dėl to, jog komisija išformuota ir nefunkcionuoja. Pareiškėjui buvo rekomenduota kreiptis tiesiai į teismą, dėl to, kad neaišku kada vėl bus suformuota komisija.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo teisę savo pasirinkimu arba tiesiogiai paduoti skundą teismui dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. (1.9.)-S-2215-09 panaikinimo, arba, prieš kreipdamasis į teismą, paduoti skundą administracinių ginčų komisijai. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją. Tačiau administracinių ginčų komisija 2010-03-03 raštu Nr. A(S)-93-(1.4) informavo pareiškėją, kad skundo priėmimo klausimas bus nagrinėjamas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskyrus naują Komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Taip pat Komisija prašė informuoti, ar pareiškėjas norėtų, kad jo skundas būtų nagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje, ar kreipsis tiesiogiai į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Įvertinus pareiškėjo nurodytą termino praleidimo priežastį, galima konstatuoti, jog ši aplinkybė objektyviai netrukdė pareiškėjui per protingą terminą kreiptis į teismą po to, kai jam Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2010-03-03 rašte Nr. A(S)-93-(1.4) išaiškino teisę tiesiogiai su skundu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Jeigu pareiškėjas apsisprendė su skundu kreiptis tiesiogiai į teismą, jis po šio rašto gavimo turėjo elgtis pakankamai rūpestingai, nedelsti taip ilgai paduoti skundą teismui. Pareiškėjas tik 2010 m. liepos 9 d. kreipėsi į teismą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas po Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2010-03-03 rašto Nr. A(S)-93-(1.4) gavimo domėjosi skundo paduoto Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai eiga. Terminas iš esmės buvo praleistas dėl pareiškėjo nepakankamo rūpestingumo ir apdairumo. Tai yra subjektyvi termino praleidimo priežastis.
Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. (1.9.)-S-2215-09 panaikinimo paduoti praleido dėl nesvarbios priežasties, todėl prašymas atnaujinti terminą atmestas pagrįstai (ABTĮ 34 str. 1 d.), o skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 14 d. nutarties dalis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.