Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-03-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-340-426/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-08
Bylos Nr.
II-340-426/2010
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00023-2010-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pažeidėjas
M. K.
Advokatai
Grigorijus Leonovas
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-340-426/2010
(Proceso Nr. 4-61-3-00023-2010-2)Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7; 73 (S)
NUTARTIS2010 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K., jo atstovui advokatui Grigorijui Leonovui, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal M. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Vilniaus rajono policijos komisariato (PK) Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) Kelių policijos poskyrio (KPP) nutarimo panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK VTS įgaliota pareigūnė 2009 m. gruodžio 24 d. surašė ATP protokolą už tai, kad M. K. tą dieną apie 19 val. 40 min. Vilniaus r., Mickūnų km., Vilniaus g. vairuodamas automobilį „Opel Omega“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šia veika pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9, 133 p. reikalavimus (b. l. 9). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK VTS KPP 2009 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. F364497 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 124² str. 2 d., padarymą, skyrė 1 600 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių (b. 1. 10).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir ATP bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde (b. l. 2-4) paaiškino, kad jo veiksmuose nebuvo ATPK 124² str. 2 d. įtvirtinto pažeidimo objektyviosios ir subjektyvios pusės požymių. ATPK 124² str. 2 d. įtvirtinto pažeidimo objektyviąją pusę sudaro du elementai: KET pažeidimas ir pavojaus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui sukėlimas. Tačiau savo veiksmais KET nepažeidė. „T“ formos sankryžoje darydamas posūkį į kairę, laikėsi visų KET XVIII dalyje nustatytų reikalavimų važiavimui per sankryžas (važiavo leistinu greičiu, nepažeidė kelio ženklų reikalavimų) ir visų būtinų atsargumo priemonių (įvertino eismo sąlygas, pasirinko saugų greitį). Nors įvertino sudėtingas eismo sąlygas (sniegas, netolygiai pabarstytas kelias, slidi kelio danga), darant minėtą posūkį į kairę automobilio galiniai ratai pradėjo slysti. Laikydamas saugumo reikalavimų, slydimą suvaldė ir nuvažiavo į stotelę paimti keleivių. Net jei pažeidimas ir būtų buvęs, pavojus eismo saugumui, jo saugumui ar kitų žmonių saugumui nebūtų kilęs, nes posūkio atlikimo metu kelyje kitų transporto priemonių nebuvo.

ATPK 124² str. 2 d. įtvirtinto pažeidimo subjektyviąją pusę sudaro taip pat du elementai: KET pažeidimas turi būti padarytas tyčia ar dėl neatsargumo ir pažeidimas turi būti padarytas būtent dėl chuliganiškų paskatų. Kadangi KET pažeidimo sankryžoje sukdamas į kairę nepadarė, jo veiksmuose nėra teisei prieštaraujančių kaltų veiksmų. Tačiau net jei manevras ir būtų pažeidęs KET normas, tai būtų įvykę ne dėl jo tyčios ar neatsargumo, o dėl nuo jo nepriklausančio automobilio slydimo. Jo negalėjo numatyti ir išvengti.

Lietuvos Aukščiausio teismo teisėjų senatas nutarimo Nr. 46 dėl praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose 19 p. chuliganiškas paskatas apibūdina kaip „aiškų žmogaus ar visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinanti požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį“. Akivaizdu, kad, laikydamasis KET reikalavimų, kartu laikėsi visuomenės normų ir atsakingo vairavimo kultūros

ATPK 260 str. 1 d. nurodo, kad ATP protokole turi būti nurodoma ir pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 5-V-462 „Dėl kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo“ 26.6 p., pažeidimo esmė nurodoma tiksliai, t. y. neleistina bendra pažeidimo formuluotė, pvz., „Pažeidė Kelių eismo taisykles“, „Viršijo greitį“ ir pan.“. Tačiau ATP protokolą rašęs pareigūnas nenurodė, kokie tiksliai KET pažeidimai buvo užfiksuoti, tuo palikdamas neaiškumų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi Nr. N63-1061/2008, ATP protokolo turinys turi būti tikslus, konkretus ir nedviprasmiškas. Konkrečių pažeistų KET normų nenurodymas yra esminis ATP protokolo trūkumas, sudarantis kliūtis gintis nuo pareikšto kaltinimo, o teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

Be to, pareigūnas, rašęs ATP protokolą, atliko perteklinį kvalifikavimą, taikydamas ATPK 124² str. 2 d. kartu su ATPK 32 str. 1 d. 2 p. Šiuo atveju ATPK 124² str. 2 d. įtvirtintos sudėties požymis yra chuliganiškos paskatos. Sudėties subjektyvusis požymis negali būti papildomai dar ir atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančia aplinkybe. Kadangi atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės nebuvimas keičia nuobaudos apimtį, dabartinė nuobauda turėtų būti vertinama kaip neproporcinga, neteisinga ir todėl neteisėta.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 2 500 Lt iki 3 500 Lt.

Nagrinėjant ATP bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar jis kaltas jo padarymu bei trauktinas administracinėn atsakomybėn. Taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju to pilnai buvo nesilaikyta.

Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. ATP protokole nurodyta pažeidimo esmė – M. K. 2009 m. gruodžio 24 d. apie 19 val. 40 min. Vilniaus r., Mickūnų km., Vilniaus g. vairuodamas automobilį padarė KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.ATP protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama ATP byla. Protokolas taip pat yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Protokolas įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATP protokolu apibrėžiamos ATP bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas ATP protokole.

ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini ATP protokolo turinio elementai: protokole būtina nurodyti pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pastebėtina, kad pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad ATP protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš ATP protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad surašant protokolą būta pažeidimų – nenurodyti ATP sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai ATP protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. N16-1673/2007). Šiuo atveju 2009 m. gruodžio 24 d. surašytame ATP protokole tik buvo nurodyta, kad M. K. KET pažeidimą padarė dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Visiškai nebuvo nurodyta, kokius konkrečius KET pažeidimus M. K. padarė. Taigi, vertintina, kad toks pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, turi esminių trūkumų. Kaip jau minėta, ATP byla nagrinėjama tik ATP protokole suformuotų kaltinimų (tiek pažeidimo sudėties elementų, tiek įvardijamos pažeistosios teisės normos konstatavimo prasme) apimtyje. Konkretus kaltinimas nagrinėtinu atveju M. K. suformuluotas nebuvo, to pasekoje nepagrįstai buvo susiaurintos jo galimybės tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus. Be to, pažeidimo, už kurį M. K. patrauktas atsakomybėn, konstatavimui yra būtina nustatyti valinį elementą – t. y. subjektyviąją pusę. Kaltės forma turi būti tik tyčia. Be to, turi būti nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Tuo tarpu ATP protokole ši pažeidimo sudėties pusė neaptarta. Teismas taip pat pažymi, kad M. K. atžvilgiu nepagrįstai buvo taikyta sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 str. 1 d. 2 p. (teisės pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų). Chuliganiškos paskatos įeina į ATPK 124² str. 2 d. sudėtį (yra subjektyviosios šios pažeidimo pusės elementas) ir asmeniui, pažeidžiančiam ATPK 124² str. 2 d. nuostatas, papildomai taikyti ATPK 32 str. 1 d. 2 p. numatytą sunkinančią aplinkybę nereikia. Tai aktualu parenkant konkrečią administracinę nuobaudą.

Teismas, remdamasis surinktų įrodymų visuma, pripažįsta, kad yra juridinis pagrindas panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK VTS KPP 2009 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. E364497 ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti institucijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str.,

nutarė:

M. K. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2009 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. F364497, kuriuo M. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., padarymą paskirta 1 600 Lt bauda ir atimatą teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti institucijoje.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė