- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-1468-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- Socialinės apsaugos
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnyba
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį atsakovui Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl neteisingo darbingumo lygio nustatymo, tretysis asmuo Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnyba, kaip nenagrinėtiną teisme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S.Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, prašydama pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-10-31 jos darbingumo lygis buvo 55 procentai, priteisti jai 1216,30 Lt turtinę ir 25 000 Lt neturtinę žalą.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškovė iš esmės teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir iš šio reikalavimo kildina kitus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tačiau iš ieškovės ieškinio turinio ir pridėtų įrodymų matyti, kad ieškovė nesutinka su Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu, kuriuo buvo atmestas ieškovės prašymas peržiūrėti 2006-11-28 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą ir nustatyti darbingumo lygį atgaline data, nuo 2006-01-01, šiame sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taigi teismas sprendė, jog reikalavimas dėl ieškovės darbingumo lygio nustatymo negali būti sprendžiamas Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, pagrindu. Todėl teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.
Šalies argumentai
Ieškovė S.Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir padarė neteisingą išvadą. Ieškovė nurodo, kad, nors ji ir neskundė Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007-05-09 sprendimo, tačiau ji turi teisę apginti savo teisę atstatyti teisingumą bendrosios kompetencijos teisme pareikšdama ieškinį.
Teismas neteisingai teigia, kad ieškovė siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi toks faktas yra pripažintas ir nustatytas, o ji siekia atkurti teisingumą ir nustatyti jai nedarbingumo lygį laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-10-31.
Teismas neteisingai interpretavo ieškovės reikalavimą ir tuo pažeidė Civilinio proceso kodekso 22 str. nuostatas, nes tarp šalių kilo ginčas dėl darbingumo lygio nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės paduotą ieškinį kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme, procesinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimo, priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui klausimus, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti skundžiamos nutarties nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (Civilinio proceso kodekso 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
Ieškinio ar kito procesinio dokumento priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (Civilinio proceso kodekso 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Civilinio proceso kodekso 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tuo atveju, kai teismas ieškinio ar kito procesinio dokumento priėmimo stadijoje nustato, jog jis negali būti priimtas, nes tokio pobūdžio ginčai teisme nenagrinėtini, ieškinį priimti atsisako (Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, jog šiuo pagrindu būtina atsisakyti priimti ieškinį ar kitą procesinį dokumentą tuo atveju, kai jis pagal Civilinio proceso kodekso 1 ir 22 straipsnius iš viso nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kaip matyti iš ieškovės pateikto teismui ieškinio, ji pareiškė reikalavimą pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-10-31 jos darbingumo lygis buvo 55 procentai, taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad tokiu reikalavimu ieškovė iš esmės teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl darbingumo lygio nustatymo konkrečiu laikotarpiu, o kiti jos reikalavimai yra išvestiniai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, klausimą, turi patikrinti ne tik tai, ar pareikštas pareiškimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Civilinio proceso kodekso 111, 113 straipsniuose, 447 straipsnyje, bet ir privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes, be to, pagal Civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Tokiu būdu kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareikštas reikalavimas neatitinka Civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatytų sąlygų, nes pareiškėja gali kitokia tvarka gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančius dokumentus, o būtent, jai nesutinkant su Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007-05-09 sprendimu, kuriuo buvo atmestas prašymas peržiūrėti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą ir nustatyti darbingumo lygį atgaline data, nuo 2006-01-01, šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kaip nurodyta pačiame sprendime, be to, tai numatyta Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 14 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 11 p., sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.
Kolegija taip pat pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnį administracinių teismų kompetencijai priskirtinos bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas pareikštas atsakovui Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra susijęs su valdžios institucijos viešosios teisės reglamentuojama veikla ir patenka į Civilinio kodekso 6.271 str. reglamentavimo sritį, todėl jis nagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniame teisme.
Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus apeliantės atskirąjį skundą, iš jos priteistinos 2,80 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. Š. 2,80 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (įmokos kodas 5660).