Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-11 · Byla Nr. ATP-501-383/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-11
Bylos Nr.
ATP-501-383/2011
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-03127-2011-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-501-383/2011Teisminio proceso Nr.4-05-3-03127-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vedėjo pavaduotojos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimo S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos (toliau-Institucija) vyriausiasis darbo inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad S. M., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, pažeidė LR Darbo kodekso 95 str., 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. reikalavimus tuo, kad nuo 2011-05-05 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti M. V. autošaltkalvio pareigose, nesudarius darbo sutarties. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-09-13 nutarimu administracinę bylą pagal Lietuvos ATPK 41³ str. 1 d. S. M. atžvilgiu nutraukė, motyvuojant tuo, kad Institucijos surašytame protokole nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Institucija skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, jog teismas nutarime padarė neteisingą išvadą, kad nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys aplinkybę, kad M. V. nėra įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Tokia teismo išvada neteisinga dėl to, kad Sodros IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo duomenys buvo atspausdinti VDI Kauno skyriuje 2011-05-05. Teismas turėjo galimybę pareikalauti institucijos nurodytą protokole faktą patvirtinti dokumentais, jeigu abejojo administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktų duomenų teisingumu. Teismo nutarime nenurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. M. pateikė dokumentus, paneigiančius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, jog apie minėto darbuotojo įdarbinimą nebuvo pranešta Sodrai įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, įstatymo įpareigotas rinkti įrodymus, visiškai nesiaiškino pagrindinės aplinkybės nelegalaus darbo administracinėje byloje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla perduotina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

S. M. kaltinamas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus asmenų įdarbinimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

DK 93 straipsnyje yra įtvirtinta darbo sutarties sąvoka, pagal kurią darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pagal DK 99 straipsnio 3 dalį darbdavys turėjo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog S. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė darbo kodekso 95 str., 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. nuostatas. Tai yra, jis leido nelegaliai (nesudarius darbo sutarties) jo vadovaujamoje įmonėje autošaltkalvio pareigose dirbti M. V.. Savo veiksmus jis paaiškino tuo, kad M. V. tai buvo pirmoji bandoma darbo diena, nebuvo suderėtas darbo laikas, nebuvo sudaryta darbo sutartis. Pats S. M. administracinio teisės pažeidimo nepripažino, parodė, kad darbo sutartį su M. V. pasirašė 2011-05-04, bet patikrinimo metu darbo sutarties neturėjo, todėl paaiškinime parašė, kad darbo sutartis nesudaryta. Patikrinimo metu visi dokumentai buvo pas įmonės vadybininkę. Tokią jo versiją paneigia UAB (duomenys neskelbtini) atlikto patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės. Pagal Sodros IS užklausos rezultatus M. V. patikrinimo metu nebuvo įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Todėl nepagrįstas yra S. M. teiginys, jog patikrinimo metu visi reikalingi dokumentai buvo pas vadybininkę, kadangi faktiškai tuo metu darbo sutartis dar nebuvo sudaryta. Tai, kad teismo posėdžio metu pažeidėjas pateikė darbo sutartį, sudarytą 2011-05-04 ir pranešimą Sodrai 2011-05-05, dar neįrodo, kad patikrinimo metu darbo sutartis jau buvo sudaryta. Patikrinimas buvo atliktas 2011-05-05 12 val., tuo tarpu darbo sutartis galėjo būti sudaryta vėliau. Be to, ir pats S. M. paaiškinime nurodė, kad su M. V. tuo metu darbo sutartis sudaryta nebuvo. Nelegaliai dirbęs M. V. pateikė rašytinį paaiškinimą, kad patikrinimo metu su juo darbo sutartis sudaryta nebuvo, jis dėl darbo sąlygų su direktoriumi S. M. nesitarė, susitars, kai bus priimtas į darbą. Tokiu būdu negalima daryti kategoriškos išvados, kad darbo sutartis su M. V. būtent patikrinimo metu buvo sudaryta. Iš to seka, kad M. V. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nesudarius darbo sutarties ir nepranešus apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Pažeidimas kvalifikuotas tinkamai ir atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.

Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų svarbių šioje byloje aplinkybių, sprendimą priėmė vien formaliai vertindamas byloje pateiktus įrodymus, neišreikalavo teismo sprendimui reikšmingų dokumentų, ir nepagrįstai padarė išvadą, kad nepateikti Sodros IS užklausos dokumentai, patvirtinantys, jog M. V. nėra įdarbintas.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus bylos medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos nepakankamai argumentuotai, teismas neišsamiai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus bei įrodymus įvertino netinkamai. Nelegalaus darbo faktas įrodytas valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo aktu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus daro tyrimo aktu, paties pažeidėjo S. M. ir nelegaliai dirbusio asmens M. V. paaiškinimais, kita bylos medžiaga.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Atkeiptinas teismo dėmesys į tai, kad nėra teismo posėdžio protokolo šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, o į bylą įsiūtas protokolas yra iš kitos – baudžiamosios bylos (b.l. 27). Tokiu būdu lieka neaišku, ar teismo posėdžio protokolas iš viso buvo rašomas, nors pagal ATPK 283 str. 2d. nustatyta, kad byla nagrinėjama posėdyje. Teismo posėdyje turi būti rašomas protokolas. Todėl, apylinkės teisme nagrinėjant S. M. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, būtina atkreipti dėmesį į paminėtą įstatymo nuostatą. Tai yra esminis proceso pažeidimas ir šis nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjas

nutarė:

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimą panaikinti ir S. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas