Telšių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo gynėjai advokatei Jovytai Piekienei.

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirba, turintis neįgalumą (20 proc. darbingumą), teistas: 1) 2004-03-02 Telšių r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. bauda 6 MGL (750 LTL); 2) 2012-01-03 pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 10 mėn. ir 2 MGL bauda (250 LTL); 3) 2013-06-07 Telšių apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn. ir bauda 2 MGL (250 LTL); 4) 2020-07-27 Telšių apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėn., BK 64-1 str. sumažinus 1/3 laisvės apribojimu 6 mėn., bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. 2020 m. rugsėjo 22 d., apie 22 val. 37 min., kelyje Telšiai – Varniai – Laukuva, 0 km 420 m. vairavo automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, mažiausiai 2,12 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis P. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad šių metų rugsėjo 22 d. apie 15:00 val. su savo automobiliu "VW Passat", atvyko pas savo mamą G. V., į (duomenys neskelbtini). Pas mamą su jos draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22 val. nusprendė su savo automobiliu vykti į namus, nes probacijos tarnyba galėjo jį tikrinti. Automobiliu į namus važiavo vienas. Suprato, kad automobilio vairavimas neblaiviam gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Sustabdytas policijos pareigūnų du kartus pūtė į alkoholio kiekio matuoklį, buvo nustatytas 2.12 promilių neblaivumas. Po to buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad minėtą automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti automobilio, kad automobiliui neatlikta techninė apžiūra ir kad jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti bet kokios rūšies transporto priemonės. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, suprato, kad toks elgesys yra neleistinas. Prašo bausmės- baudos neskirti, nes pragyvena tik iš gaunamų neįgaliojo soc. Išmokų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš Telšių apskr. VPK Telšių r. PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo I. P.tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-09-22, apie 22.37 val., kelyje Telšiai-Varniai-Laukuva 0 km. 420 m. sustabdė įtartinai manevruojantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui P. P. alkoholio matuokliu Alcotest 7510 ARHJ 0205, 22.42 val. pirmu bandymu nustatytas 2.15 prom. girtumas, antru bandymu 23.04 val. 2.12 prom. girtumas. Vairuotojas neturėjo teisės vairuoti, automobiliui neatlikta techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobilis priverstinai nugabentas į saugomą aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9, t. 1).

Iš apžiūros protokolo ir fotolentelės bei Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad 2020-09-22, 22.40-22:55 val., Telšių r., kelio Telšiai-Varniai-Laukuva 0 km. 420 m., kelkraštyje stovi ir apžiūrėtas automobilis "VW Passat", valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris už KET 14 p. reikalavimų pažeidimą ir atsakomybę, numatytą BK 281-1 str. 1 d., automobilis UAB "Tomadas" priverstinai nuvežtas (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-17, 22, t. 1).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir Drager Alcotest 7510 prietaiso testo matyti užfiksuota, kad 2020-09-22 22.35 val. P. P. nustatyti neblaivumo požymiai, alkotesteriu Alcotest 7510, ARHJ-0205, kurio patikros sertifikatas Nr. 1218584 galioja iki 2020-10-01, pirmas tikrinimas 22:42 val. parodė 2.15 prom., antras 23:04 val. 2.12 prom. girtumą (b. l. 19-21, t. 1).

Iš VĮ Regitra duomenų bazės informacijoje ir EMPREKIS pažymoje užfiksuota, kad 2020-09-12 pranešta apie automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)pardavimą, naujas valdytojas-savininkas P. P., o vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 1050 Eur (b. l. 24-25, t. 1).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis gali būti skiriama bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios dvi paprastai neskiriamos tuo atveju, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą. Skirdamas bausmę kaltinamajam P. P., teismas atsižvelgia iš esmės į kaltinamojo asmenybę, per kurią geriausiai atsiskleidžia asmeniui skirtinos bausmės tikslai ir paskirtis. Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamasis P. P., per pastaruosius metus jau kartą teistas už fizinio skausmo sukėlimo, t. y. Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Paskirtos bausmės – laisvės apribojimo neatlikęs, teistumas neišnykęs. P. P. turintis neįgalumą (asmens darbingumas 20 proc.). Pragyvena tik iš gaunamų neįgaliojo išmokų. Taigi, akivaizdu, kad net ir išdėsčius paskirtos bausmės baudos vykdymą dalimis, P. P. neišgalės sumokėti baudos. Per pastaruosius dvejus metus 2 kartus baustas administracine tvarka. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, jo netinkamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad P. P. nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaltinamasis ne tik, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, būdamas neįgalus (I gr., t. y. 20 proc. darbingumą), įsigyja padidintą pavojaus šaltinį – automobilį ir būdamas neblaivus (nustatytas 2,12 promilės neblaivumas), vairuoja automobilį magistraliniu keliu, kur eismas yra intensyvus. Nusikaltimą padarė neišnykus teistumui pagal Telšių apylinkės teismo 2020-07-27 teismo baudžiamąjį įsakymą už nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam skirti baudą kaip bausmės rūšį BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai nebus pasiekti. Dėl to teismas įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir jos pasekmes, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, skiria kaltinamajam arešto bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, artimą minimumui (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimalus arešto laikas yra 15 parų, o maksimalus – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos mažesnė bausmė už vidurkį atitinka 30 parų areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

P. P. nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo poelgio, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad P. P., būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą, laikytina, kad veiką padarė būdamas recidyvistas, ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, girtumo laipsnį konstatuoja, kad jos be sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių bausmės dydžio parinkimo kontekste turi esminę reikšmę, todėl kaltinamajam skirtina griežtesnė nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas (BK 49, 54 straipsniai).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės arešto bausmės pridėtina pagal Telšių apylinkės teismo 2020-07-27 teismo baudžiamąjį įsakymą paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis BK 65 str. 1 d. 2) c) p.p. (1:2) ir skirtina P. P. galutinė subendrinta bausmė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja prašė taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti arešto bausmės vykdymą, jei teismas nuspręstų skirti kaltinamajam šios rūšies bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Esminė LR BK 75 str. nuostatų įtaikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuoti pagal visų LR BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo šį nusikaltimą padarė nepraėjus nė metams po tai, kai Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d.. Už KET pažeidimus nebaustas ir nuteistas. P. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio – nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,12 promilės neblaivumas), ir nors dėl jo veiksmų nebuvo sužaloti žmonės, tačiau neabejotina, kad neteisėti P. P. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas P. P. yra laikomas recidyvistu, tačiau kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančių bylos duomenų visuma suteikia pagrindo daryti išvados, kad P. P. paskirtos arešto bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo. Visos paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip asmenį, kuris nėra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ar nedaryti teigiamų išvadų dėl savo ankstesnio teistumo. Kaltinamojo P. P. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, ne dėsninga. Įstatymas nedraudžia recidyvistui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Teismas, išimtinomis aplinkybėmis taikyti BK 75 str., laiko paties kaltinamojo elgesį nustatant nusikaltimą, jo gailėjimosį, taip pat atsižvelgia ir į jo neįgalumą (I gr., t. y. turintis tik 20 proc. darbingumą), kas laikytina byloje esant nustatytai išimtinai aplinkybei, kurios būtų pakankamas pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti paskyrus kaltinamajam realios arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją, todėl P. P. atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, skirtina BK 75 str. 5 d. 8 p. baudžiamojo poveikio priemonė - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė transporto priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, jog transporto priemonė priklauso kaltinamajam, transporto priemonė konfiskuotina.

Taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nepaisant to, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (tokios teisės jis nebuvo įgijęs) transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, į tai, kad asmuo ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės jos vairuoti, bet ir būdamas neblaivus, kaltinamajam skirtina didesnė baudžiamojo poveikio priemonė nei minimalus terminas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonė ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB "Tomadas" aikštelėje (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, t. 1). nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 30 parų arešto bausmės pridėtina pagal Telšių apylinkės teismo 2020-07-27 teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą ir neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį BK 65 str. 1 d. 2) c) p.p. (1:2) ir skirti P. P. galutinę subendrintą bausmę – trumpalaikį laisvės atėmimą - 45 parų areštą. Bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis BK 75 str. 5 d. 8 p. arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Paskirti P. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu P. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.