- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-1112-256-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Ryšardas Skirtunas, Pavelas Frolovas
- Nuteistasis
- L. L.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. gynėjo adv. E.Dereškevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-09 nutarties, kuria netenkintas L. L. prašymas dėl perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008m. birželio 30d. nuosprendžiu pagal BK 249str. 3d., 260str. 3d., 104str., 140str. 1d., 24str. 4d., 138str. 1d., 181str. 2d., 140str. 2d., 129str. 1d., 135str. 2d. 8, 10p.p., 284str. 1d., 24str. 2d., 22str. 1d., 129str. 1d., 253str. 2d., 63str. 5d., 6d. laisvės atėmimu 20 metų, pirmuosius 10 metų paskirta atlikti kalėjime, likusią dalį - pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo 2008-06-30 ir į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas suėmimo laikas nuo 2005-01-19 iki 2008-06-30.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-09 nutartimi netenkintas L. L. skundas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos atsisakymo pateikti teismui teikimą dėl jo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus praėjus pusei kalėjime atliktos bausmės termino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad iš L. L. pateikto skundo matyti, kad kaip teismas į kurį jis kreipėsi, nurodytas ne apylinkės, o Vilniaus apygardos administracinis teismas. Skundu L. L. siekė realizuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30str. įtvirtintą kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Šiuo atveju buvo pažeistos L. L. konstitucinės teisės, pirmiausia įtvirtintos Konstitucijos 6str., kur minima teisė, kad valdžios įstaiga tarnautų žmonėms, tiek teisė, įtvirtinta 25str. –gauti iš valstybės valdžios institucijos rašytinį atsakymą į nuteistojo antrąjį skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo nagrinėti skundą, kuris buvo paduotas dėl valstybinio administravimo subjekto-Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atsisakymo ir vengimo a atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus., t.y. teikti teikimą dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus. Nuteistieji , kurie atliko ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko ir kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą paprastosios grupės laikymo sąlygomis. Šiuo atveju minimą klausimą akivaizdžiai pirmąja instancija išsprendė ne Vilniaus apygardos teismas, kuris L. L. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau žemesnės instancijos teismas. Tokiu būdu iš L. L. buvo atimta galimybė tikėtis, kad teisės aktų nustatyta tvarka bus tinkamai išaiškintas BVK 140str. 3d. normos turinys, konstatuota ar Kalėjimų departamentas bei Lukiškių kalėjimas jo atžvilgiu pasielgė teisėtai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pažeidė Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6str. 1d., kurioje įtvirtinta, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nuosprendį L. L. atžvilgiu, iš karto pritaikė švelninančią sąlygą, nustatė terminą, kuriam suėjus, nuteistasis turi būti perkeltas į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui. Tačiau šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas paskyrė ne kokias nors įsivaizduojamas išankstines švelninančias sąlygas, o pačią maksimaliausią terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Formalus, šališkas ir neinformatyvus bylos aplinkybių ištyrimas ir sprendimo, kuriame atsisakoma išnagrinėti ir tinkamai išaiškinti L. L. skunde nurodomų teisės aktų aiškinimą bei taikymą akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktikai dėl precedentų aiškinimo, iš kurio atsispindi, kad precedentų konkurencijos atžvilgiu turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiant į precedentų sukūrimo laiką bei atsižvelgiant į tai ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią praktiką, ar yra pavienis atvejis. Klausimas dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos įstaigą sprendžiamas atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietos administracijos išvadą ir psichologinės tarnybos charakteristiką, vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietoje, nuteistojo turimus socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Apylinkės teismas šių klausimų faktiškai negalėjo išspręsti, nes L. L. asmens byloje nebuvo nei vieno iš dokumentų, būtinų svarstant nuteistojo perkėlimo į pataisos namus klausimą. Todėl teismas apsiribojo tik ankstesne teismų praktika, perrašydamas ankstesnių nutarčių, priimtų nuteistojo S. T. atžvilgiu (Nr.1A-976/2007, 1A-574/2008), kontekstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 140str. 3d. numatyta, kad ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko atlikę nuteistieji, kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą paprastosios grupės laikymo sąlygomis. Teismas perkelia iš kalėjimo į pataisos įstaigos nuteistąjį, atlikusį Lietuvos Respublikos BVK 140str. 3d. nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį tik tuo atveju, kai padaro išvadą, kad nuteistojo elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams. Tokiu atveju vertinama nuteistojo asmenybė, atsižvelgiama į nusikaltimus, už kuriuos nuteistajam paskirta bausmė, likusios neatliktos bausmės dalį.
Skunde minimose Vilniaus apygardos teismo nutartyse 1A-976/2007 ir 1A-574/2008 bausmės dalis, kurią nuosprendžiu paskirta atlikti kalėjime, nelaikoma visa nuosprendžiu paskirta atlikti bausme.
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. L. paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė ir nustatyta pirmuosius 10 metų bausmės atlikti kalėjime. L. L. dar nėra atlikęs pusės jam paskirtosios bausmės, jo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2005-01-19, todėl pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad L. L. atžvilgiu negali būti taikomos BVK 140str. 3d. nuostatos.
Nutartyje išanalizuotas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-01-26 įsakymo Nr.V-30 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2003-04-18 įsakymo Nr.4/07-71 „dėl nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo 2 punktas. Ši norma numato paskyrimo atlikti bausmę į konkrečią pataisos įstaigą kriterijus, o ne perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindus. Kaip ir minėta apylinkės teismo nutartyje, L. L. atžvilgiu baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, įvertinęs jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, nustatė kokią dalį nuteistasis turi atlikti kalėjime ir kokią pataisos namuose, tokiu būdu L. L. iš karto pritaikė švelninančią sąlygą, nes aiškiai nurodė terminą, kuriam suėjus, jis turi būti perkeltas į pataisos namus.
Šiuo atveju BVK 140str. 3d. prasme tai, kad asmuo atliko daugiau nei pusę bausmės dalies, kuri jam buvo paskirta atlikti kalėjime, negali būti prilyginama minėto straipsnio sąlygai, kad asmuo turi būti atlikęs pusę jam paskirtos bausmės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino L. L. prašymo dėl jo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo L. L. gynėjo adv. Edgaro Dereškevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011m. rugsėjo 9d. nutartį.