Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Žukausko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo I. L. 2008-05-29 d. apeliacini skunda del Ukmerges rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 07 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu dvejiems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Valstybines ligoniu kasos, atstovaujancios valstybes interesus, ieškini tenkino dalinai, priteise iš I. L. 7861 Lt suma valstybines ligoniu kasos naudai valstybes turetoms išlaidoms, išleistoms nukentejusiojo gydymui, atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

I. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 09 d., apie 18.30 val., vakare, I. L., budamas apsvaiges nuo alkoholio, Ukmerges mieste, prie parduotuves „Mirga“ esancioje automobiliu stovejimo aikšteleje adresu, Linu g. 16, keršydamas del anksciau ivykusiu nesutarimu, priejo prie ten stovejusio V. R., tycia viena karta ranka sudave pastarajam i galva, padarydamas jam kraujosruva kaires akies vokuose, nuo ko nukentejusysis V. R. krito ant grindinio ir trenkesi galva i asfalto danga. Tokiu budu nukentejusiajam buvo padarytas galvos smegenu sumušimas, sukeles sunku sveikatos sutrikdyma.

Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gyneja praše skunda tenkinti jame išdestytais motyvais. Prokurore prašo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. L. skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, tinkamai juos ivertino ir padare pagrista išvada, kad I. L. kaltas del sunkaus V. R. sveikatos sutrikdymo, taciau, kolegijos nuomone, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma kvalifikaves jo veiksmus pagal LR BK 135 str. 1 d.

Kolegija sutinka su nuosprendyje konstatuotomis ivykio aplinkybemis, kad I. L. sudave V. R. i galvos sriti, padarydamas jam kraujosruva kaires akies vokuose, nuo ko nukentejusysis V. R. krito ant grindinio ir trenkesi galva i asfalto danga, del ko buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Šie V. R. sveikatos sužalojimai konstatuoti specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, kad jie galimai padaryti 2007-06-09 d., padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai dvieju trauminiu poveikiu rezultate. Galvos smegenu sužalojimai budingi padarytiems pakaušiu atsitrenkiant i žeme. Del galvos smegenu sumušimo V. R. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 5-7).

Taciau iš irodymu analizes seka, kad apylinkes teismas nepagristai I. L. nuteise už tycini sunku sveikatos surikdyma, konstatuodamas, jog nors I. L. ir teige, kad nenorejo LR BK 135 str. 1 d. numatytu padariniu, taciau pagal bylos duomenis jis, darydamas nusikalstama veika, samoningai leido šiems padariniams atsirasti, t. y. jis veike netiesiogine tycia, todel turi atsakyti pagal faktiškai sukeltas pasekmes. Teismo nuomone, I. L., tycia suduodamas nukentejusiajam V. R. i galva, suprato savo veiksmo pavojinguma, taciau buvo abejingas padariniams, kurie galejo atsirasti, o tarp jo suduoto smugio ir nukentejusiajam atsiradusiu pasekmiu, t. y. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Kolegija su šia teismo išvada nesutinka.

Baudžiamajame istatyme (LR BK 135 str. 1 d. ir 137 str. 1 d.) tycinis ir neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas apibudinti materialiosiomis sudetimis, nes butinas ju požymis yra nusikalstami padariniai – sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš LR BK 15, 16 str. nuostatu darytina išvada, kad tycine ir ir neatsargi kalte sunkaus sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektualinio ir valinio procesu visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Todel LR BK 15 ir 16 str. prasme, butina išsiaiškinti visus kaltininko psichinio santykio (intelektualinio ir valinio) turinio elementus su jo daromais veiksmais nukentejusiojo atžvilgiu ir tu veiksmu padariniais, t. y. išsiaiškinti, kaip kaltininko samoneje atsispindejo (buvo suvokti) visi LR BK 135 str. 1 d. ir 137 str. 1 d. itvirtintu sudeciu požymiai ir kokios buvo kaltininko valios pastangos del atsiradusiu nusikalstamu padariniu. Pagal baudžiamaji istatyma, išvada apie kaltininko kaltes turini (o iš jo ir apie kaltes forma, ruši) turi buti grindžiama visu sudeties požymiu suvokimu bei ivertinimu. Taigi apie kaltes turini turi buti sprendžiama atsižvelgiant i visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: kaltininko ir nukentejusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamu veiku pobudi ir intensyvuma, ju nutraukimo priežastis, sužalojimu pobudi ir laipsni, kaltininko ir nukentejusiojo elgesi prieš nusikalstamus veiksmus, šiu veiksmu metu, jiems pasibaigus, taip pat remiantis byloje surinktu irodymu analize.

Bylos duomenimis smurto panaudojimo faktas prieš V. R. nustatytas tinkamai. Teismas ivertino nuteistojo, nukentejusiojo ir ivyki maciusiu liudytoju parodymus, taip pat atsižvelge i tai, kad I. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dave nuoseklius parodymus, prisipažino del veikos ir nuoširdžiai gailisi, taip pat nuteistojo i santykius su nukentejusiuoju, teisiamojo gyvenimo buda. Taciau akivaizdu, kad teismas netinkamai išsprende I. L. kaltes klausima.

Analizuojant I. L. kaltes turini, butina išsiaiškinti kuo pasireiške intelektualinis ir valinis jos elementai. I. L. tvirtina, kad V. R. pastume staiga, prisiminus neseniai tarp ju ivykusi konflikta, stumtelejo nestipriai, noredamas nustumti nuo saves, taciau iš bylos medžiagos matyti, kad to pakako, nes vyriškis susvirduliavo ir pargriuvo aukštielninkas. Nurode, jog nenumate, kad V. R. pargrius aukštielninkas ir susitrenks galva ir to nenorejo. Pagal byloje esancios specialisto išvados matyti, kad V. R. padarytu sužalojimu lokalizacija atitinka nuteistojo ir liudytoju paaiškinimus. Del prieštaravimu tarp nukentejusiojo parodymu, jog i kaklo sriti I. L. jam sudave abiejomis rankomis ir jis prarado samone ir kitu byloje esanciu duomenu, nebuvo pasisakyta, jie yra nepašalinti, todel analizuojant juos visu irodymu kontekste, darytina išvada, kad nukentejusysis dave ne visai objektyvius parodymus.

Pažymetina, jog baudžiamojoje teiseje padariniu atsiradimo nenumatymas, apibudina intelektualini kaltes turinio elementa. Jis pasireiškia tuo, kad asmuo daro veika, neatsižvelgadamas i visuotinai priimtinas atsargaus elgesio taisykles ar specialius reikalavimus, susijusius su vykdoma veikla ar einama tarnyba, pareigomis, profesija. Bylos duomenimis I. L. turi vidurini išsilavinima, buvo darbingo amžiaus, taciau niekur nedirbo, vede amoralu gyvenimo buda. Atsižvelgiant i tai, galima daryti pagrista išvada, kad jis buvo linkes iškilusius nesutarimus aiškintis fizine jega, o i jo veiksmus nukentejusysis neatsake tik todel, kad, kaip ir nuteistasis, V. R. buvo neblaivus ir nesugebejo adekvaciai sureaguoti i susidariusia situacija. Taigi, šiuo konkreciu atveju, I. L. visgi galejo numatyti, kad V. R. pastumus, šis galimai nukris ant grindinio.

Analizuojant valini kaltes elementa, kuri sudaro padariniu atsiradimo galejimo ir turejimo numatyti nustatymas, butina atsakyti i klausima, ar del savo asmeniniu savybiu (psichines ar fizines buukles) teisiamasis galejo netureti galimybes suvokti veikti (neveikti) taip, kad tam tikri pavojingi padariniai neatsirastu. Kaip ir buvo pamineta, byloje nustatyta, kad tiek nuteistasis, tiek nukentejusysis buvo išgere. Be to, I. L. yra konstatuotas priklausomybes alkoholiui sindromas (b. l. 64). Kolegija sutinka su teismo išvada, kad I. L. sistemingas alkoholio vartojimas ir amoralaus gyvenimo budo vedimas turejo itakos jo elgesiui per 2007-06-09 d. ivyki. Todel tiketina, kad prie parduotuves „Mirga“ pamates V. R., I. L. instinktyviai del staiga kilusio pykcio pastarajam viena karta ranka sudave i galvos sriti. Tai, kad I. L. neivertino, jog V. R. griudamas ant asfalto grindinio gali sunkiai susižeisti, jis negincijo. Paaiškinimas, kad suduodamas V. R. jis negalvojo, jog šis pargrius, I. L. poelgio nepateisina. Atkreiptinas demesys i tai, kad V. R. konstatuoti sužalojimai atsirado vieno smugio pasekoje.

Vertinant nuteistojo ir nukentejusiojo tarpusavio santykius, iš ju parodymu matyti, kad iki ivykio jie bendravo ir ši fakta liudija ju abieju parodymai, kad prieš apylinkes teismo posedi jie kartu girtavo, todel i posedi atvyko neblaivus, del ko 2008-03-07 d. nutartimi I. L. taikyta kardomoji priemone - rašytinis pasižadejimas neišvykti - pakeista i suemima. Be to, teisiamojo posedžio metu nukentejusysis pareiške, kad I. L. jokiu pretenziju neturi, tarpusavyje nesipyksta.

Pažymetina, kad I. L. pareikštas pradinis kaltinimas pagal LR BK 135 str. 1 d. buvo pakeistas i sunkesni, numatyta LR BK 137 str. 1 d., tik teisme, nenurodant jokiu tokio teismo sprendimu motyvu.

Kadangi I. L. nenumate, kad del tokio jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame istatyme numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galejo ir turejo tai numatyti, t. y. veike nusikalstamai nerupestingai, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 137 str. 1 d., požymius, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas del neatsargumo. Todel apylinkes teismo sprendimas yra keistinas, o I. L. veika perkvalifikuotina i LR BK 137 str. 1 d.

I. L. padarytas nusikaltimas baudžiamojo istatymo yra priskirtas prie nesunkiu nusikaltimu (LR BK 11 str. 3 d.), o pagal kaltes forma – prie neatsargiu. Byloje taip pat nustatyta, kad I. L. anksciau nebuvo teistas, byloje nera žiniu apie jo patraukima administracinen atsakomyben, taciau irašytas i Ukmerges pirmines sveikatos priežiuros centro iskaita del priklausomybes nuo alkoholio. Be to, kolegija sutinka su teismo išvada, kad byloje nustatytos jo atsakomybe sunkinanti (nusikaltima padare budamas apsvaiges nuo alkoholio) ir lengvinanti (prisipažino del veikos ir gailisi) aplinkybes.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. bausmes vykdymas gali buti atidetas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo. Ivertinusi aukšciau nurodytas aplinkybes, bei tai, kad jis ketina isidarbinti, išlaikyti 15 metu amžiaus nepilnamete dukra, kolegija daro išvada, jog Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyti bausmes tikslai bus pasiekti be realaus I. L.paskirtos laisves atemimo bausmes atlikimo, o pritaikius LR BK 75 straipsnio nuostatas ir nustacius atitinkamus šio istatymo straipsnio 2 dalyje numatytus ipareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprende:

Ukmerges rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 07 d. nuosprendi pakeisti: I. L. nusikalstama veika perkvalifikuoti iš LR BK 135 straipsnio 1 dalies i LR BK 137 straipsnio 1 dali ir nuteisti ji laisves atemimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. I. L. paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma atideti 1(vieneriems) metams ir 6 menesiams. Ipareigoti nuteistaji I. L. per bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi atlyginti nusikatimu padaryta turtine žala, o taip pat per tris menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

I bausmes laika iskaityti laikinojo sulaikymo termina nuo 2007 m. birželio 26 d. iki 2007 m. birželio 28 d., o taip pat suemimo termina nuo 2008 m. kovo 07 d. iki 2008 m. liepos 17 d.

Kardomaja priemone – suemima – panaikinti ir I. L. paleisti iš suemimo teismo saleje.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.