Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 1999 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 82 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 MGL (520 Lt) dydžio baudą;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

1. Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. kartu su sutuoktine vartojo alkoholį, išgėrė ne mažiau kaip 1 l degtinės ir 6 butelius alaus. Abu buvo neblaivūs. Išgertuvių metu tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl šeiminių aplinkybių. Neblaivi V. M. jį nuolat provokuoja, įžeidinėja jo motiną, kas jam yra nepriimtina ir to jis jai daryti neleidžia. Konflikto metu jis galimai dešine ranka sudavė jai per veidą, kad ji nustotų įžeidinėti jo mamą. Akivaizdžių sužalojimų ant jos veido nepastebėjo, ji fiziniu skausmu nesiskundė. Sutuoktinė dėl to ant jo labai supyko, pradėjo šaukti, įžeidinėjo. Gailisi dėl savo poelgio, taip pasielgė todėl, kad buvo neblaivus bei ji įžeidinėjo jo mamą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

2. Nukentėjusioji V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. M. yra jos sutuoktinis jau 24 metus, jų santykiai yra artimi, anksčiau turėdavo žodinių konfliktų, tačiau pastaruoju metu jie pasitaiko nedažnai. 2024 m. rugpjūčio 3 d. su sutuoktiniu buvo svečiuose, vartojo alkoholį, ji gėrė degtinę, jautėsi stipriai apsvaigusi. Apie 21.00 val. jie sugrįžo namo, ji atsigulė į lovą, atsikėlusi nuėjo į vonios kambarį, jai ten apsvaigo galva ir atsitrenkė į sieną, susimušė pakaušį ir veido dešinę pusę aplink akį. Sutuoktinis išgirdęs trenksmą atėjo, ją pakėlė nuo grindų ir nuvedė į lovą. Tuomet paskambino savo dukrai ir pasakė, kad nukrito, ką daugiau pasakė, tiksliai neprisimena. Tikriausiai dukra pagalvojo, kad ją sumušė V. M., kadangi prieš 10 metų tarp jų buvo įvykęs konfliktas. Tą dieną su sutuoktiniu neturėjo jokio konflikto, V. M. prieš ją nesmurtavo. Atvykusi policija ir greitoji medicinos pagalba jai pasakė, kad dukra iškvietė policiją. Medikų pagalba nebuvo reikalinga.

3. Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d., apie 21.24 val., jai vaizdo skambučiu paskambino mama, ji sėdėjo vonios kambaryje, verkė, pamatė, kad jos akis patinusi. Kadangi tarp tėvų dažnai kyla konfliktai, tėvas smurtauja prieš mamą, ji iškart suprato, kad tėvas ją sumušė. Nieko nelaukusi baigė pokalbį ir paskambino Nr. 112. Po skambučio ji vėl paskambino mamai, kuri laikė prie akies šaltą mėsos gabalą, matėsi, jog jos akis patinusi, tiksliai neprisimena, ką su mama kalbėjo, kadangi buvo šoko būsenoje ir ruošėsi pas ją vykti. Nuvykus į tėvų namus, policijos pareigūnai jau buvo vietoje, tėvas buvo policijos automobilyje, paskambinęs pradėjo grasinti, gąsdinti dėl to, jog ji iškvietė policiją, sakė „pamatysi, kas tau bus“. Išvykus pareigūnams ir greitajai medicinos pagalbai, ji išsivežė motiną į savo namus, mama pasakojo, kad su tėvu buvo šventėje, grįžus namo tarp jų įvyko konfliktas. Mama nepasakojo įvykių sekos, nepasakė, kad ją sumušė tėvas, nes suprato, jog yra akivaizdu ir ji žino, kad tėvas prieš ją pakėlė ranką. Tėvas yra smurtaujantis asmuo, labai dažnai vartoja alkoholį, dėl ko tampa agresyvus. Yra pakėlęs ranką ne tik prieš mamą, bet ir prieš ją.

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo 2024 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad atvykus į įvykio vietą buto duris atidarė V. M., bute taip pat buvo jos vyras V. M.. Pabendravus su V. M., ši nurodė, kad jos vyras žodinio konflikto metu jai vieną kartą nenustatyta ranka trenkė į dešinę veido pusę, dėl tokių savo vyro veiksmų ji pajuto fizinį skausmą.

5. 2024 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92296188515, skambu io prad ia_ 2024-08-03 21_25_14) (1)“, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp BPC darbuotojo ir pranešėjos. Pranešėja A. M. nurodo, kad nori skubiai iškviesti policiją, adresu (duomenys neskelbtini), butas penktame aukšte, paaiškina, kad motina paskambino vaizdo skambučiu, ją tėvas smarkiai sumušė, yra ištinusi akis žandikaulio srityje.

6. 2024 m. rugpjūčio 3 d. asmens apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo atlikta V. M. apžiūra ir nustatyta, kad jos dešinės pusės skruostikaulis yra paraudęs, ištinęs, kairė akis yra raudona, ant kairės rankos matyti nubrozdinimas.

7. 2024 m. rugpjūčio 3 d. alkotesterio kvitas (patikros sertifikato Nr. 2069440), iš kurio matyti, kad alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0146 2024 m. rugpjūčio 3 d. 22.21 val. nukentėjusiajai V. M. buvo nustatytas 2,38 promilių girtumas.

8. 2024 m. rugpjūčio 3 d. alkotesterio kvitas (patikros sertifikato Nr. 2069440), iš kurio matyti, kad alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0146 2024 m. rugpjūčio 3 d. 22.02 val. kaltinamajam V. M. buvo nustatytas 2,97 promilių girtumas.

9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. spalio 3 d. specialisto išvada Nr. G 3166/2024(01), kurioje nurodyta, kad V. M. nustatyti sužalojimai: po vieną poodinę kraujosruvą abiejuose skruostuose, odos nubrozdinimas kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, trimis trauminiais poveikiais, kelių parų laikotarpyje iki jų konstatavimo. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kitam asmeniui sudavus smūgius, tiek pačiai nukentėjusiajai susižalojus (nugriuvus ar nukritus ir atsitrenkus į kietą buką paviršių). Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą.

10. 2024 m. gruodžio 12 d. specialisto paaiškinimų protokolas, iš kurio matyti, kad specialistas J. P. nurodė, jog 2024 m. spalio 3 d. specialisto išvada Nr. G 3166/2024(01) padaryta, vadovaujantis V. M. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (kvietimo ID 2408205763-1-1) duomenimis, kur sužalojimai aprašyti: „<...> Ant veido, skruosto sritį, iš deš. pusės matosi patinimas – hematoma, iš kairės pusės po akimi sena mėlynė, k. rankos stebimas nubrozdinimas. <...>“. Specialisto teigimu, šios kraujosruvos galėjo būti padarytos iki 3 parų laikotarpyje, t. y. šis laikotarpis patenka į aplinkybėse nurodytą sužalojimo laiką ir sužalojimų konstatavimo Greitosios medicinos pagalbos kortelėje laiką. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir asmeniui nugriuvus ar nukritus, griūnat ar krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius (kuo gali būti siena, durys), kaip ir neatmestina galimybė, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamajai pačiai susižalojant, pavyzdžiui, užsigaunant į kietus bukus atsikišusius paviršius. Tikimybė, kad minėti sužalojimai padaryti tiek pačiai susižalojant, tiek kito asmens poveikyje yra vienoda. Įvertinęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 3 d. asmens apžiūros protokolo priedo fotolentelėje Nr. 1 esančiose V. M. penkiose nuotraukose užfiksuotų sužalojimų spalvinius ypatumus ir jų lokalizaciją bei santykinius dydžius, lyginat su anatominėmis sritimis, specialistas nurodė, kad poodinė kraujosruva dešiniame skurote ir odos nubrozdinimas kairėje rankoje padaryta iki paros laikotarpyje iki šių sužalojimų užfiksavimo fotonuotraukose, jų lokalizacija rodo, kad šie sužalojimai labiau būdingi sužalojimams, padaromiems asmeniui pačiam susižalojant, pavyzdžiui, pačiai atsitrenkus (tiek griūnant, tiek krentant, ar tiesiog atsitrenkus pasukus galvą) į kietą buką paviršių (kuo galėjo būti ir siena, durys ir panašiai). Poodinė kraujosruva kairės akies srityje ir pogleivio kraujosruva kairės akies obuolyje padaryti vienu trauminiu poveikiu 3–6 parų laikotarpyje iki šių sužalojimų užfiksavimo fotonuotraukose, jų lokalizacija rodo, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajai pačiai susižalojant atsitrenkus į kietą buką atsikišusį paviršių, tiek kitam asmeniui sudavus smūgį. Visi šie sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveiktos sutrikdymu.

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

11. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

12. Išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktus duomenis, o būtent: kaltinamojo V. M., nukentėjusiosios V. M. ir liudytojos A. M. parodymus, tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokoluose užfiksuotas aplinkybes, taip pat specialisto išvadą ir jo paaiškinimus, kitus rašytinius byloje esančius duomenis, kurie pripažintini leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, teismas konstatuoja, kad V. M. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios liudytų apie pačios nukentėjusiosios V. M. neteisėtus veiksmus prieš kaltinamąjį V. M. ir pagrįstų jo smurtinių veiksmų teisėtumą. Taigi, baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

13. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis V. M. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Nors apklausos metu jis paaiškino, kad neblaivi sutuoktinė jį provokavo, įžeidinėjo jo mamą, visgi kilusio konflikto metu jis neabejotinai suvokė, kad ranka trenkia sutuoktinei į veido sritį, suprato šių veiksmų socialinę reikšmę (žalingumą), numatė padarinius, kuriuos minėti veiksmai gali sukelti nukentėjusiosios sveikatai, ir tokių padarinių norėjo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

14. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. M. skirti 30 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. M. 20 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams, įpareigojant V. M. neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

15. V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. V. M. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

16. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

17. Spręsdamas dėl V. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę. Nukentėjusioji pretenzijų neturi, civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamasis V. M. praeityje teistas 5 kartus, iš jų 3 kartus už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš šeimos narius (sutuoktinę ir dukrą), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Taigi, tai yra ne pirmas smurto artimoje aplinkoje atvejis, V. M. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o nulemta jo teisei priešingo elgesio, gyvenimo būdo ir nesugebėjimo pažaboti savo emocijų. Kaltinamasis per pastaruosius vienerius metus du kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu neturint bilieto, baudos sumokėtos. Kaltinamasis nedirba, paskutinį kartą dirbo iki 2021 m. lapkričio 16 d., registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vedęs. Jis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 30 parų. Teismo vertinimu, tokia bausmė bus pakankama, teisinga, proporcinga, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Pažymėtina, kad praeityje kaltinamajam už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau ši bausmės rūšis savo tikslų nepasiekė ir jis vėl nusikalto. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir V. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 20 parų arešto.

18. Prokurorė siūlo kaltinamajam V. M. atidėti arešto bausmės vykdymą 3 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos aplinkybes, taip pat tai, kad nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškė, įvykio metu taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 3 mėnesiams be intensyvios priežiūros, skiriant kaltinamajam įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas); 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūra vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas); 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

V. Kiti klausimai

19. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykyti bausmę – naikintina.

20. Realios arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio, 66 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalies nuostatomis, V. M. į bausmės laiką įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 3 d. 22.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. 14.19 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti V. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 3 mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Įpareigoti V. M. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Arešto bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio, 66 straipsnio 2 dalies, BPK 140 straipsnio 13 dalies nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 3 d. 22.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. 14.19 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti V. M., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, tel. Nr. 0 672 88 430) per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę (švelnesnę ar griežtesnę).

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.