- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-381-113-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
- Nukentėjusysis
- E. P., V. P.
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Alvydas Buta, Arūnas Žlioba
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-381-113/2009
Teisėjas Valdas Alška Procesinio sprendimo kategorija 1.2.8.1.2.;
2009 m. rugsėjo 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-06-10 nuosprendžio, kuriuo A. B. buvo nuteista pagal BK 154 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios ir būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nėra susiję su darbu. Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. B. nukentėjusiųjų E. P. ir V. P. naudai priteista po 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir po 400 Lt patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. B. buvo pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji 2009-03-20, laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“, straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, paskleidė tikrovės neatitinkančią, žeminančią informaciją apie E. P. ir V. P., parašydama, kad „reikia tik stebėtis, kad chuliganų orgijoms pritaria kiosko savininkai E. ir V. P.“, ir taip visuomenės informavimo priemonėje apšmeižė E. P. ir V. P.
Šalies argumentai
Nuteistoji A. B. apeliaciniu skundu prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-06-10 nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti, pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą. Apeliantės nuomone, teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė nepagrįstas bei neteisingas išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jos pripažinimo kalta, neanalizavo įrodymų ir praktiškai nemotyvavo savo išvadų, tuo pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė jai inkriminuotos veikos subjektyviųjų požymių ir nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių padarytas išvadas dėl jos kaltės, kodėl jos mintį laiko informacija, o ne nuomone, o apsiribojo tik konstatavimu, kad ji paskleidė informaciją per visuomenės informavimo priemonę apie nukentėjusiuosius, todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 154 str. 2 d. Pasak A. B., nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. Pirmosios instancijos teismas jos kaltę grindė tuo, jog straipsnyje išdėstyta nuomonė, kad nukentėjusieji pritaria chuliganų veiksmams, yra ne nuomonė, bet informacija, tačiau kodėl jos mintį laikė neatitinkančia tikrovės informacija, o ne nuomone, nemotyvavo. Nuteistosios teigimu, vertinant paskelbtos publikacijos teksto turinį tuo aspektu, ar juose buvo paskleista informacija, ar išsakyta nuomonė, būtina atsižvelgti į faktinių aplinkybių visetą, nuomonės kontekstą, jos formuluotę, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) jaunimo ir jos jau vyksta apie 5-6 metus. Šis konfliktas vyksta todėl, kad ji su šeima, gyvendama prie pat nukentėjusiųjų parduotuvės, neturi poilsio, nes jaunimas nuolat renkasi prie nukentėjusiųjų parduotuvės, čia pat, nieko nesivaržydami, atvirai ir demonstratyviai geria iš parduotuvės nusipirktą alų, stiprius alkoholinius gėrimus, neblaivūs lėbauja ir triukšmauja taip, kad viskas girdisi jų namuose. Šiuos jaunimo veiksmus ji pavadino orgijomis ir yra įsitikinusi, kad šis žodis pavartotas teisingai susidariusiai faktinei padėčiai apibūdinti, nes pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną žodis „orgija“ reiškia puotą, kur nieko nesivaržoma, girtaujama, ištvirkaujama. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiųjų kaltinimo, nurodyto skunde, turinys skiriasi nuo to, ką jie patys nurodė teisme, nes teismo posėdžio metu, paklausti, kokia fraze jie buvo apšmeižti ir pažeminti, pateikė keletą atsakymų, kad pasijuto apkaltinti dalyvavę orgijose, reiškę joms paramą. Rašinyje nieko panašaus nėra parašyta, nukentėjusieji plečiamai aiškina rašinio turinį, nekreipdami dėmesio į viso straipsnio turinį ir kontekstą, nes šiame straipsnyje, pavadintame „(duomenys neskelbtini)“ rašoma tik apie konfliktus tarp jos ir grupės jaunuolių, kurie nevaržomai girtauja ir triukšmauja, tad žodį „orgija“ suprasti kaip grupinį seksą straipsnį perskaičiusiam žmogui nebuvo jokio pagrindo. Kad prie nukentėjusiųjų parduotuvės vyko orgijos, kurių metu nevaržomai girtaujama, yra ne išsigalvojimas, o faktas, kurį patvirtina pateiktas vaizdo įrašas, liudytojų P. B., P. K., A. K., S. B. ir A. V. B. parodymai, kurių teismas nuosprendyje nevertino, neanalizavo ir tuo pažeidė ne tik įrodymų vertinimo taisyklės, bet ir LAT Senato 2003-06-20 nutarimą Nr. 40, reglamentuojantį nuosprendžio surašymą.
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra surinkta jokių tikrovėje egzistuojančių faktų ar duomenų, kad nukentėjusieji pritaria chuliganų veiksmams, yra nepagrįsta ir neteisinga. Dėl nuolatinių triukšmavimų ir girtavimų ji skambindavo apylinkės inspektoriui A. S., kad šis sudrausmintų jaunimą, tačiau policija sutramdyti viešosios tvarkos pažeidimus ir užtikrinti rimties nepajėgi, nes negali užfiksuoti ir įrodyti teisės pažeidimų. Kaip paaiškino ir pats apylinkės inspektorius A. S. teismo posėdžio metu, jaunimas, pamatęs atvykstančius policijos pareigūnus, tuoj pat išjungia muziką, paslepia alkoholinius gėrimus, imituoja, kad nieko nevyksta. Ji ne kartą kreipėsi pagalbos ir į pačius nukentėjusiuosius, prašydama, kad jie sudrausmintų jaunuolius, nes šie perka alkoholinius gėrimus iš nukentėjusiųjų parduotuvės ir prie parduotuvės juos geria, tačiau sulaukė nukentėjusiųjų priešiškumo bei priekaištų, kad trukdo jų verslui. Nesulaukusi pagalbos nei iš policijos, nei iš nukentėjusiųjų, jaunimo daromus teisės pažeidimus ji pradėjo filmuoti, tačiau tai sukėlė dar didesnį tiek jaunimo, tiek nukentėjusiųjų pyktį, kurio pastarieji neslėpė ir teismo posėdžio metu. Taigi po visų šių įvykių jos parašytas sakinys, kad nukentėjusieji pritaria chuliganų orgijoms, yra vertinamojo pobūdžio, t. y. nuomonė apie faktus, o ne tikrovės neatitinkanti informacija. Nukentėjusiųjų elgesio kritika yra adekvati egzistuojančių faktų esmei. Nukentėjusieji parodė, kad praktiškai kiekvieną dieną būna savo parduotuvėje, ir atkakliai neigė vaizdo įrašu užfiksuotas aplinkybes, kad triukšmaujama ir girtaujama prie jiems priklausančios parduotuvės, esą jaunimas dažniausiai triukšmauja ir išgeria alaus kitoje gatvės pusėje, o ne jų teritorijoje prie parduotuvės, tačiau pateiktas byloje vaizdo įrašas paneigia tokius nukentėjusiųjų parodymus. Vaizdo įraše, ištirtame teismo posėdžio metu, aiškiai matyti, kad nevaržomai girtaujama ir triukšmaujama prie pat parduotuvės, tiesiog po langais, kad net užeiti į parduotuvę nekliudant girtaujančių jaunuolių sudėtinga, tačiau teismas nuosprendyje vaizdo įrašu, kaip įrodymu, visiškai nesivadovavo ir neanalizavo jo ryšio su kitais įrodymais, nors privalėjo tą padaryti, nes tai vienas iš objektyvių įrodymų, pagrindžiančių faktines aplinkybes, dėl kurių ji išreiškė savo nuomonę rašinyje.
A. B. nuomone, bylos duomenys nepatvirtina, kad ji paskleidė žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją tyčia, neturėdama jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą. Šmeižimas yra tiesiogine tyčia padaromas nusikaltimas. Nuosprendyje apie jos kaltės formą išvis nėra užsiminta, pirmosios instancijos teismas šio subjektyviosios pusės elemento netyrė. Byloje nėra duomenų, kad ji tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, suvokdama, kad tokios žinios paniekins nukentėjusiuosius, pakirs pasitikėjimą jais, neigiamai paveiks tolimesnę jų veiklą, ir būtent šių tikslų siekė. Kad ji neturėjo tyčios apšmeižti nukentėjusiuosius, parodo ir tai, kad straipsnis buvo parašytas ne jos iniciatyva. Šio straipsnio iniciatorė buvo laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ korespondentė, kuri, atlikusi žurnalistinį tyrimą, savo publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ analizavo konflikto tarp jos, A. B., ir grupės jaunuolių priežastis, aplinkybes. Ji, korespondentės paprašyta, tik pateikė savo nuomonę dėl korespondentę dominančių įvykių.
Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusieji ir jų atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamas Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-06-10 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes A. B. nepadarė veikos, turinčios BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).
Išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas A. B. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 154 str. 2 d. nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas.
Šmeižimas objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas iš pagrindinių demokratinės visuomenės bendrabūvio principų. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Galimi įvairūs tokios informacijos paskleidimo (perdavimo) būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Informacijos perdavimas per visuomenės informavimo priemonę yra vienas iš šią veiką kvalifikuojančių požymių. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai visuomenės akyse žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daryti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. B. paskleidė nukentėjusiuosius žeminančią tikrovės neatitinkančią informaciją, visiškai neanalizavo, ar nuteistosios veikoje yra subjektyvieji šmeižimo požymiai. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. Nagrinėjamu atveju vertindamas, ar straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ pacituota A. B. mintimi, jog „reikia tik stebėtis, kad chuliganų orgijoms pritaria kiosko savininkai E. ir V. P.“, buvo paskleista informacija, ar išsakyta nuomonė, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, į minėtos frazės kontekstą. Tačiau teismas to nepadarė, todėl plečiamai išaiškino šios frazės, žodžio „orgija“ reikšmes, o tai nulėmė klaidingą išvadą, kad A. B. paskleidė nukentėjusiuosius žeminančią tikrovės neatitinkančią informaciją per visuomenės informavimo priemonę. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad nuteistoji, pasisakydama apie nukentėjusiuosius, paskleidė ne informaciją, o remdamasi tikrovėje egzistuojančiais faktais, išsakė savo nuomonę, pateikė jai žinomų faktų vertinimus ir komentarus. Byloje surinktų duomenų visuma nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo jaunuoliai rinkdavosi (duomenys neskelbtini) centre, netoli A. B. namų ir nukentėjusiųjų parduotuvės, viešai gerdavo nusipirktus alkoholinius gėrimus, triukšmaudavo, garsiai leisdami muziką, važinėdami mašinomis, necenzūriniais žodžiais ir nepadoriais gestais užgauliodavo A. B. ir jos vyrą už mėginimą juos drausminti. Dėl to tarp A. B. ir šių jaunuolių jau keletą metų vyksta konfliktas. Tą faktą patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, peržiūrėtas vaizdo įrašas, medžiaga iš administracinių teisės pažeidimų bylų. Laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdintame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ kaip tik ir buvo aprašytas besitęsiantis konfliktas tarp A. B. ir kaimo jaunuolių, aptartos šio konflikto priežastys, išdėstyta tiek į laikraščio redakciją besikreipusiųjų dėl A. B. elgesio, tiek A. B. versija dėl tarp jos ir jaunuolių įvykusio eilinio incidento. Straipsnyje pacituotas nuteistosios žodis „orgija“, atsižvelgiant į tai, kaip ji pati straipsnio autorei apibūdino konflikto priežastis, į straipsnio turinį ir kontekstą, nesuteikia jokio pagrindo aiškinti ir suprasti jį kaip besaikį ištvirkavimą, ypatingu nepadorumu pasižyminčią grupinę veiklą – grupinį seksą, svingą, akivaizdu, kad nuteistoji šį žodį pavartojo apibūdindama anksčiau aptartą jaunuolių elgesį – alkoholio gėrimą, keliamą triukšmą viešoje vietoje, necenzūrinių žodžių vartojimą, nepadorių gestų rodymą. O frazė „reikia tik stebėtis, kad chuliganų orgijoms pritaria kiosko savininkai E. ir V. P.“, taipogi atsižvelgiant į viso straipsnio turinį, kontekstą, konflikto esmę, neduoda jokio pagrindo manyti, kad tuo buvo norima pasakyti, jog nukentėjusieji dalyvauja orgijose, šį žodį aiškinant tiek pagal A. B., tiek ir pagal jų pačių supratimą, reiškia joms paramą. Tokia fraze nuteistoji išreiškė savo požiūrį į nukentėjusiųjų, kaip parduotuvės, iš kurios jaunuoliai perka alkoholinius gėrimus ir po to elgiasi nurodytu būdu, savininkų, vaidmenį konflikte, į jų tariamą neveiklumą, kad jie nedrausmina vartojančių alkoholį, triukšmaujančių jaunuolių, nors, jos nuomone, privalėtų tai daryti. Būtent tai A. B. ir pavadino pritarimu orgijoms. Tokiu būdu ji išreiškė nuomonę apie faktus – išdėstė savo supratimą apie juos, pateikė jų vertinimą. Kaip anksčiau minėta, skleidžiamai informacijai taikomas tiesos kriterijus, o nuomonė turi vertinamąjį pobūdį, todėl vertinamieji teiginiai yra subjektyvūs, tačiau ir jie turi būti pagrįsti faktais. A. B., straipsnio autorei pateikdama savo komentarus apie konfliktą, išreikšdama savo požiūrį į jį, ir rėmėsi nustatytais objektyviai egzistuojančiais faktais. Be to, byloje nenustatyta, kad nuteistosios veikoje būtų subjektyviųjų tiesioginės tyčios šmeižti ar pažeminti E. ir V. P. požymių.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių išvadą, jog A. B., paskleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją per visuomenės informavimo priemonę apie E. ir V. P., juos pažemino, taip padarė BK 154 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Aptarti bylos duomenys suponuoja išvadą, jog A. B. veikoje nėra būtinųjų šmeižimo sudėties požymių, todėl ji išteisintina dėl šio nusikaltimo padarymo.
Kadangi A. B. išteisintina tuo pagrindu, kad ji nepadarė veikos, turinčios BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiųjų E. ir V. P. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Bylos medžiagoje yra pateikti kvitai (b. l. 23, 104), patvirtinantys A. B. turėtas 3500 Lt išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d. numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje gynėją, gali būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotos jo naudai. BPK 105 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, jog kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, jog visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. A. B. išteisintina dėl jai pareikšto kaltinimo, todėl jos turėtos išlaidos, susijusios su gynėjo darbo apmokėjimu, pripažįstamos proceso išlaidomis. Jos turėtos išlaidos sumokant advokatui už gynybą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstos ir priteistinos iš nukentėjusiųjų E. ir V. P.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 367 str. 3 d.,
nusprendžia:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-06-10 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
A. B. pagal BK 154 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
E. P. ir V. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Išieškoti iš E. P. ir V. P. 3500 Lt proceso išlaidų A. B. naudai.