Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. D. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimu T. D. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. padarymą 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-591-753/2015).

Teismo posėdžio metu T. D., palaikydamas savo prašymą papildomai nurodė, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia daug nepatogumų, nes reikia važinėti į darbą ir iš jo, taip pat, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir darbe, nes reikia vairuoti automobilį ir traktorių, tačiau šiuo metu jis to daryti negali. Jo sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, bet jai sutuoktinio vežiojimas į darbą ir atgal sukelia daug nepatogumų, nes skiriasi sutuoktinių darbo valandos, taip pat, reikia vežioti ir vaikus. Baudą sumokėjo, po paskirtos baudos daugiau nėra padaręs pažeidimų, gailisi dėl savo poelgio ir padarė išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

ATPK 329 str. numato, jog, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus – pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš ATPK 329 str. nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. N-575-7688-10 susistemino teismų praktiką ir pažymėjo, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo yra praėję daugiau nei pusė termino. Teismo paskirta bauda yra sumokėta (b. l. 50), pareiškėjas naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 41-43), dirba, darbdavys tarpininkauja dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo anksčiau laiko, T. D. charakterizuoja teigiamai (b. l. 39-40), teismui pateikta Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (b. l. 44) ir Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas (b. l. 45). Taigi yra visi formalūs pagrindai taikyti ATPK 329 str. nuostatas administracine tvarka nubausto asmens atžvilgiu.

Svarstant, ar T. D. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 str. nuostatas, bus pasiekti šio kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė gana šiurkštų, pavojingą KET pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (alkoholio koncentracija – 0,71 prom.). Tokiais veiksmais jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Anksčiau T. D. tris kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neįjungus artimųjų šviesų, už vairavimą naudojantis mobiliuoju telefonu ir už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą, visi šie administraciniai teisės pažeidimai rodo, jog praeityje administracinėmis nuobaudomis baustas asmuo išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, o jo daromi pažeidimai tik sunkėja, todėl negalima tikėtis, kad anksčiau laiko grąžinus administracine tvarka nubaustam asmeniui teisę vairuoti, ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti.

Pareiškime nurodytos aplinkybės – tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, kad jį į darbą turi nuvežti ir iš darbo parsivežti sutuoktinė, kad jis darbe negali atlikti darbų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, nelaikomos ypatingomis bei išskirtinėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą, t. y. sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį teisės pažeidimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti teismų praktikoje nelaikytina išimtine, sudarančia pagrindą paskirtos administracinės nuobaudos terminą trumpinti.

Taigi teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog buvo pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, byloje nėra.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Kartu pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, specialiosios teisės atėmimo terminas administracine tvarka nubaustam T. D. netrumpintinas, nes pagrindo daryti išvadai, kad jau pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, nėra. Per trumpas specialiosios teisės atėmimo terminas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus nubaudimo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų daryti administracinius teisės pažeidimus ateityje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str., teismas

nutaria:

T. D. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.